Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti
2021 04 02

COVID-19 paciento gydymo kaina siekė ir per 100 tūkst. eurų: brangiausiai kainuoja atvejai, kai plaučius pakeičia mašinos

Į ligoninę patekusio koronavirusu užsikrėtusio paciento gydymas mokesčių mokėtojams vidutiniškai atsieina apie 1,6 tūkst. eurų. Tačiau būta atvejų, kai vieno paciento gydymas kainavo virš 100 tūkst. eurų. Kauno klinikų vadovas sako, kad tokie gydymo kaštai susidaro, kai žmogaus organai atsisako veikti ir jiems į pagalbą reikia „kviesti“ mašinas.
VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu
VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu / Vidmanto Balkūno nuotr.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, per praėjusius metus ligoninėse registruota per 12,5 tūkst. COVID-19 ligos gydymo atvejų.

Dėl koronaviruso hospitalizuotų pacientų gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) kainavo apie 21,7 mln. eurų. Taip pat naudotos papildomos lėšos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų šaltinių.

VLK duomenimis, COVID-19 paciento gydymas ligoninėje vidutiniškai atsieina 1,6 tūkst. eurų. Tačiau buvo ir tokių ligonių, kurių gydymo kaina viršijo 100 tūkst. eurų.

Taikyta speciali sistema

Kaip rodo VLK duomenys, brangiausiai kainavęs COVID-19 paciento gydymas pernai mokesčių mokėtojams atsiėjo 134 tūkst. eurų, kai ligoniui taikyta ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (EKMO sistema).

Dalies pacientų gydymo kaina praėjusiais metais siekė keliasdešimt tūkstančių eurų.

Pavyzdžiui, už COVID-19 liga sergančiųjų stacionare gydymą, kai buvo taikyta ilgalaikė, ilgiau nei 4 paras trunkanti dirbtinė plaučių ventiliacija, vidutiniškai buvo sumokėta 8,3 tūkst. eurų (priklausomai nuo atvejo sudėtingumo, kaina svyravo nuo 5 tūkst. iki 33 tūkst. eurų).

Jei dirbtinė plaučių ventiliacija taikyta trumpiau, už gydymą vidutiniškai buvo sumokėta 7 tūkst. eurų (nuo 2,5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų).

Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu

Brangiai kainuoja ir vaistai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius 15min paaiškino, kad gydymo kaina išauga tuomet, kai paciento organai patys praktiškai ima neveikti ir jų funkciją kurį laiką turi palaikyti mašinos.

„Kai praktiškai labai menkai veikia paciento ligonio plaučiai, kartais nepakanka dirbtinės plaučių ventiliavimo sistemos ir tenka pacientui prijungti vadiną EKMO sistemą, kai žmogaus plaučius pakeičia mašina“, – brangiausiai kainuojantį COVID-19 ligos gydymą komentavo Kauno klinikų vadovas.

Brangiai kainuoja ne tik modernaus aparato naudojimas, bet ir papildomas gydymas.

Naudojami brangūs vaistais, dėl viruso poveikio sutrikus kitų sistemų veiklai, kartais tenka pacientui jungti dirbtinį inkstą, skirti krešėjimo sistemą reguliuojančius ar imuninę sistemą slopinančius vaistus.

„Jau nekalbu apie brangius priešvirusinius vaistus“, – papildė R.Jurkevičius.

Vis tik pats profesorius teigė, jog nei jis, nei kiti gydytojai neskaičiuoja, kiek kainuoja gydymas, šį darbą palieka administracijai, o patys stengiasi panaudoti visas įmanomas galimybes palengvinti paciento būseną ir išgelbėti jo gyvybę.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Renaldas Jurkevičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Renaldas Jurkevičius

„Taip, medicina šiais laikais nėra pigi, ypač onkologinė, kardiologinė pagalba, radioterapija, brangūs imuniniai vaistai, pusę milijono eurų kainuojanti ląstelių terapija, moderni, individualizuota medicina yra labai brangi. Bet turbūt brangiausias žmogaus gyvenimas ir jo sveikata“, – kalbėjo jis.

Nerimą kelia mutacijos

Paklaustas, ar COVID-19 virusas per metus tapo bent kiek nuspėjamas, R.Jurkevičius teigė, kad gydymo įstaigos prie jo prisitaikė ir kitaip organizuoja darbą, tačiau neatsakytų klausimų vis dar yra.

Jis prisiminė pirmąjį koronaviruso atvejį Lietuvoje, kai praėjusių metų vasario 28 dieną lengvus COVID-19 simptomus jaučianti moteris buvo izoliuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir iš jos buvo išleista tik sulaukus antro neigiamo COVID-19 testo.

„Pradžioje, pavasarį, mes tikrai nežinojome daug apie šią ligą, visų mūsų, kaip žmonės sako, buvo „baimės akys didelės“, ir galbūt laikėme tuos ligonius, dalį jų, kurie serga nesunkia forma, ligoninėje, <...> bet šiandien tokių ligonių ligoninėse paprastai nėra, jie sėkmingai gydosi namuose“, – sakė jis.

Netikėtumų vis dar atsiranda. Liga labai įvairi.

Tačiau nuspėti, kaip progresuos liga bei kaip į ją sureaguos žmogaus organizmas, vis dar esą sudėtinga.

Pasak R.Jurkevičiaus, kartais žmogaus imuninė sistema, reaguodama į koronavirusą ir jo užkrėstas ląsteles, suveikia per stipriai.

Ji, norėdama sunaikinti užsikrėtusias ląsteles, ima kovoti prieš savo pačios ląsteles bei audinius.

„Taip yra pažeidžiamos ir kraujagyslės, ir inkstai, ir netgi širdis pažeidžiama. Tada turime ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, kartais vyksta inkstų funkcijos nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, širdies raumens uždegimas.

Kadangi pažeidžiama daug sistemų, pasireiškiančių simptomų spektras yra be galo didelis, – aiškino jis. – Netikėtumų vis dar atsiranda. Liga labai įvairi.“

Kai kuriems pacientams dėl COVID-19 tenka ligoninėje praleisti net kelis mėnesius.

Be to, R.Jurkevičiaus teigimu, naujų klausimų kelia mutavęs virusas ir galimi pakartotiniai užsikrėtimai. Neaišku, ar jie bus tokie pat sunkūs, o gal lengvesni.

Gydytojai esą tikisi, kad antrą kartą užsikrėtus virusu liga bus ne tokia sunkti, nes organizmas bus ištreniruotas reaguoti, gaminti antikūnus.

Neatsakytas klausimas išlieka ir įgyjamo imuniteto trukmė.

Nori pacientams grąžinti „skolą“

Pasak R.Jurkevičiaus, kalbant apie COVID-19 pacientų srautus Kauno regione situacija nėra prasta – pastebimas saikus didėjimas, labiau vadinamas „pabangavimu“.

Tačiau krūvis gydytojams, jo teigimu, nesumažėjo, tik pasikeitė.

„Medikai jaučia tam tikrą skolą pacientams, jei taip galima pasakyti, už praėjusius metus, kai negalėjo suteikti reikiamos planinės pagalbos, galbūt ji buvo nukelta į vėlesnį laiką, tad tik sumažėjus kovidinių pacientų, iš karto pergrupuojamos pajėgos ir grįžtama gydyti ne kovidinių pacientų“, – dėstė Kauno klinikų vadovas.

Medikai jaučia tam tikrą skolą pacientams, jei taip galima pasakyti, už praėjusius metus.

Pasak profesoriaus, vien skubios pagalbos skyrius, kuris ir karantino metu nuolatos dirbo 24 valandas, sulaukė mažiau pacientų, kai kurie žmonės baiminosi atvykti.

„Tie pacientai dabar yra sunkesni, užleisti, vėlyvesnių ligos stadijų ir tikrai jiems pagalbos reikia net didesnės, nei prieš metus, nes tie atvejai yra ir pavėluoti, ir yra išplitusi liga“, – COVID-19 padarinius kitų ligų gydymui įvardijo R.Jurkevičius.

Anot jo, gydytojams turbūt lengviau tik psichologiškai – kadangi didžioji dalis medicinos darbuotojų buvo paskiepyti, nuslopo įtampa darbo metu.

„Praktiškai Kauno klinikose per dvi savaites turime po vieną ar du užsikrėtusius medikus, kurie galbūt nebuvo pasiskiepiję, kai kiekvieną gruodžio mėnesio dieną mes turėjome 20–30. Žmonėms psichologiškai dirbti tikrai lengviau – žinome, kaip su virusu elgtis“, – 15min apibendrino jis.

Vilniuje skyriai sparčiai pildosi

Tuo metu Vilniaus regione, kur užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius yra didesnis, ligoninių COVID-19 skyriai sparčiai pildosi.

Pacientai dabar yra sunkesni, užleisti, vėlyvesnių ligos stadijų ir tikrai jiems pagalbos reikia net didesnės, nei prieš metus.

Kovo 29 dienos duomenimis, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninės filiale pirmadienį tebuvo penkios laisvos lovos, Santaros klinikose užpildyta apie 80 proc. vietų.

Beveik pilnas ir tik atidarytas skyrius Trakuose.

Pusė pacientų yra užsikrėtę britiškąja COVID-19 atmaina, guldomi ir sergantieji su diagnozuota Pietų Afrikos Respublikos (PAR) mutacija.

Apie tai daugiau skaitykite – čia.

Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu

Ligoninėse – per 800 pacientų

Statistikos departamento balandžio 2 dienos duomenimis, Lietuvos ligoninėse gydoma 816 pacientų, užsikrėtusių koronavirusu, 90 iš jų – reanimacijoje.

Deguonis papildomai tiekiamas 685 ligoniams, 49 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 92 žmonės.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 217 865 žmonės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius