Susidomėjo lenkų poligonais
Tokias abejones dėl poligono būtinybės kovo pabaigoje išreiškė viena „Facebook“ vartotoja. Internautės įrašas sulaukė kone 600 reakcijų ir kone 120 komentarų, maždaug 100 žmonių juo pasidalijo.
„Lenkija. Apie 37 000 000 gyventojų. Teritorija beveik 5 k. didesnė už mūsų, – rašė ji. – Padėtis panaši, kaip ir Lietuvos – siena su Baltarusija ! ir Rusija ! (Kaliningrado sritimi).
Skirtingi šaltiniai pateikia panašų karinių poligonų skaičių – nurodoma, kad jų Lenkijoje yra keliolika arba tarp 10-20.
Kodėl Lenkijoje poligonų ne 130 (Lietuvoje jų yra apie 10) – lyginant su Lietuvos gyventojų skaičiumi, ar ne 50 – lyginant su mūsų teritorija?
Aišku, su šaudymo ar treniruočių aikštelėmis tų teritorijų Lenkijoje yra daugiau (nurodoma tarp 20 ir 40), bet ne 50-130. Bet tokiu atveju reiktų pridėti ir Lietuvos šaudymo ar kitas treniruočių aikšteles ne poligonų teritorijose. Tai skirtumas tarp jų ir mūsų šalies būtų dar ryškesnis (Lenkijos nenaudai).
Taigi, kodėl Lenkijai, turinčiai kelis kartus mažiau karinių poligonų – lyginant su Lietuva pagal gyventojų skaičių ir teritoriją – nereikia (!?) poligono Lenkijoje, ties Suvalkų koridoriumi?
Ar kelia tokį klausimą ES, besirūpindama VISŲ ES šalių saugumu?“
Po poros dienų įrašas buvo papildytas komentaru, kad „reiktų detalesnio palyginimo – ir pagal karinių poligonų plotus ar nacionalinės armijos dydį“, kartu internautė pasipiktino, kad tautai niekas nepateikia tokios statistikos.
Kiti poligonai per maži
Krašto apsaugos ministerija (KAM) jau seniai yra paaiškinusi, kam reikalingas naujas poligonas. „Taip, naujas poligonas yra būtinas. Dabartinių devynių poligonų nebeužtenka augančiai Lietuvos kariuomenei ir NATO sąjungininkams“, – teigiama jos interneto puslapyje.
Mūsų šalies kariuomenei priklauso Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų kariniai poligonai.
Kariuomenės vienetų iki brigados lygmens mokymai bei pratybos gali vykti tik didžiuosiuose – Pabradės ir Rūdninkų, kur treniruojasi ar treniruosis JAV bei Vokietijos kariai. Kitos mokymų teritorijos skirtos mažesniems vienetams – iki kuopos ar bataliono lygmens ir fiziškai nepajėgios sutalpinti didesnių pajėgų, o tai riboja ir nacionalinių pajėgų, ir sąjungininkų parengtį.
Taip pat skaitykite: Internautai sunerimo dėl standartinės praktikos: Lietuvą vadina „NATO poligonu“
„Išeina taip, kad Pabradėje treniruojasi amerikiečiai, Rūdninkuose treniruosis Vokietijos brigada ir Lietuvos kariuomenei nebelieka kur.
Taip, maži poligonai yra, prie kiekvieno dalinio turime po mažą mokomąjį lauką, tačiau, jeigu norime visų ginklų rūšių arba jungtines operacijas daryti brigados ir didesnio dydžio, mums reikalingi papildomi plotai“, – yra sakęs kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Taip pat skaitykite: Prieš poligoną Kapčiamiestyje – prokremliškų paskyrų platinamos propagandos lavina
Anot ministerijos, kariuomenės modernizacija, steigiami nauji vienetai ir augantis NATO sąjungininkų karių skaičius reikalauja naujos infrastruktūros karių treniruotėms.
Naujas poligonas būtinas, siekiant iki 2030 m. išvystyti Lietuvos nacionalinę diviziją ir yra esminis elementas įgyvendinant NATO įsipareigojimus. Ir poligonas, ir divizija yra ilgalaikė investicija į šalies saugumą.
Kapčiamiestyje planuojamas poligonas reikalingas ir dėl dabartinės geopolitinės situacijos. Rusija kelia grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui, dėl to šalis priversta sparčiai stiprinti savo gynybinius pajėgumus.
R.Vaikšnoro žodžiais, naujas poligonas būtinas Pietų Lietuvoje, arti sienos su Baltarusija, kad kariai galėtų veidrodiniu principu rengti pratybas, kai tai daro nedraugiškos valstybės.
Strateginė poligono vieta – Suvalkų koridorius – suteiks kariuomenei galimybę treniruoti realų pajėgų dislokavimą, judėjimą, aprūpinimą, ryšį ir sąveiką su sąjungininkais, kurie prireikus veiktų šiame regione.
Lenkija – ne prieš
Dėl naujo poligono Kapčiamiestyje abejojama nuo pat to laiko, kai buvo pranešta apie šį projektą, platinamą dezinformacija apie jį.
Taip pat skaitykite: Manipuliacijos dėl poligono netyla: internautai jau užsimena apie Lietuvos okupaciją
Žmonės ne tik piktinasi, kad teks išsikelti kai kuriems gyventojams ir iškirsti dalį miško, bet ir abejoja dėl jo reikalingumo. Kai kurių aiškinimu, iki galo neišnaudojami jau esantys poligonai.
„Norime aiškiai pasakyti, kad Rūdninkų poligonas pirmiausia statomas Vokietijos brigadai, – pažymėjo kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė. – Ten bus visas Vokietijos karinės brigados gyvenamasis miestelis.
Visiškai negalima lyginti su Kapčiamiesčio poligonu, kuriame gyvenamosios patalpos, tokios kaip kareivinės, nenumatomos. Tad teiginys, kad Rūdninkai neišnaudojami, yra manipuliacija.“
Taip pat kovo pabaigoje, Lenkijos gynybos viceministrui Pawelui Bejdai pareiškus, kad Kapčiamiesčio karinio poligono teritorija nebus plečiama į kaimynų pusę, kilo audra socialiniuose tinkluose.
Taip pat skaitykite: Ginčams dėl poligono – propaganda, dirbtinis intelektas ir net sovietų kariuomenė
Vyriausybės atstovo žodžiais, jo šalis nesuinteresuota statyti poligoną kartu su Lietuva.
Taip pat skaitykite: Lenkija nestatys bendro poligono su Lietuva: ar tikrai buvo nesutarta ir jį teks atitraukti?
Tačiau tą pačią dieną Lenkijos gynybos ministerija patikslino savo poziciją dėl poligono. Ji pabrėžė, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija neatspindi tikrosios pozicijos: „<…> Lenkija remia sąjungininkų, įskaitant Lietuvą, planus plėtoti poligonų infrastruktūrą.“
Dalijasi su kitomis NATO narėmis
Informacija apie Lenkijos poligonus padrikesnė – tokį baigtinį sąrašą kaip Lietuvoje rasti sunku. Kai kuriuose šaltiniuose lenkų kalba minimi ir dešimtys poligonų. Nemažai jų buvo įrengti prieš Antrąjį pasaulinį karą, naudoti vokiečių ar rusų, vėliau – sovietų ar socialistinės Lenkijos karių.
Šaltiniuose anglų kalba tokių objektų – gerokai mažiau. Paiešką apsunkina vertimo subtilybės. Mat žodis polygon angliškai reiškia tam tikrą geometrinę figūrą. Tik kai kuriose Centrinės ir Rytų Europos valstybėse (įskaitant ir Lenkiją) taip vadinamos kariniams mokymams ir pratyboms skirtos teritorijos.
Tai, kas Lietuvoje laikoma kariniu poligonu, angliškai paprastai vadinama military training ground arba military training area. Tiksliai suskaičiuoti poligonus nelengva, mat šios teritorijos gali būti ir įspūdingo dydžio, skirtos didelėms, įvairiapusėms pratyboms, ir mažesnės, specializuotos (skirtos vienai kariuomenės rūšiai, tam tikriems įgūdžiams lavinti ar pan.), turinčios nuolatinių statinių ir panašios infrastruktūros arba ne, labiau skirtos nuolatiniam mokymuisi.
Tokių didesnių zonų šaltiniuose priskaičiuojama daugiau nei penkios, pavyzdžiui, Ožyšo, Bemowo Piskie.
Tarp pagrindinių Lenkijos poligonų – Biedrusko (maždaug 7 300 ha ploto), įrengtas į šiaurę netoli Poznanės, daugiausia naudojamas tankų ir artilerijos mokymams. 34 tūkst. ha ploto Žaganio poligonu netoli sienos su Vokietija sausumos pajėgos dalijasi su kitomis NATO šalimis.
21-asis centrinis oro pajėgų poligonas (21 Centralny Poligon Lotniczy) yra didžiausia tokio tipo treniruočių teritorija Europoje, taip pat naudojama kitų NATO valstybių karių.
Bene didžiausias šalyje Dravsko poligonas taip pat yra 34 tūkst. ha ploto (kai kuriais duomenimis – net didesnis), taigi dydžiu kone pustrečio karto viršijantis planuojamą Kapčiamiesčio. Šiaurės vakarų Lenkijoje veikiantis nuo 1946 m., jis nuo 1996 m. naudojamas NATO, o tarptautiniu mastu žinomas kaip DPTA (Drawsko Pomorskie Training Area). Ši teritorija yra ir svarbi archeologinių kasinėjimų vieta.
Mažesnių teritorijų, kurios taip pat naudojamos karių treniravimuisi, pratyboms ir pan., esama gerokai daugiau.
Didžiausias – Suomijoje
„Facebook“ vartotoja nepaaiškino, kodėl Lietuvos pajėgumus lygina su Lenkijos, kuri yra gerokai didesnė. Lyginti nuogą statistiką – poligonų skaičių, net vertinti proporcingai gyventojų skaičiui ar plotui neprasminga.
Taip pat skaitykite: Internautai nerimsta ir vėl kelia jau atsakytus klausimus apie poligoną: kokią žalą jis iš tiesų keltų?
Mat galima turėti daug mažesnių poligonų, kuriuose neįmanoma rengti nė vieno didesnio kariuomenės vieneto, juoba kartu su sąjungininkų kariais, mokymų. Du ar trys poligonai skamba kukliau, bet jie gali būti didesni, skirti įvairesnėms treniruotėms arba priešingai, būti specializuoti ir naudojami net kitų šalių.
Bene didžiausiu poligonu NATO šalyse laikomas Rovajärvi – pagrindinis Suomijos kariuomenės artilerijos pratybų – poligonas. 1 107 kv. km (107 tūkst. ha) ploto – keturiskart didesnis nei Helsinkis – poligonas įrengtas ant poliarinio rato, maždaug už 100 km nuo sienos su Rusija. Čia rengiamos didelio masto realistinės pratybos.
Ši karinių mokymų teritorija plotu gerokai pranoksta minėtą Lenkijos Dravsko poligoną ir Bergeno-Hohne poligoną Vokietijoje (284 kv. km arba 28,4 tūkst. ha ploto).
Šis poligonas – septyniskart didesnis nei planuojamas Kapčiamiestyje, o Suomijoje gyventojų tik dukart daugiau nei Lietuvoje.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Planuojamas poligonas Kapčiamiestyje yra būtinas, nes kitų poligonų nebeužtenka. Jie yra per maži arba skirti sąjungininkų treniruotėms. Naujas poligonas yra esminis elementas įgyvendinant NATO įsipareigojimus ir vystant nacionalinę diviziją iki 2030 metų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
