Pasinaudojo protestu
Vienas „Facebook“ vartotojas prisiminė Kapčiamiesčio poligoną. Internautas įžiūrėjo „absurdišką valdžios bandymą įtikinti visuomenę, kad ji neprieštarauja naujų karinių poligonų statybai gamtos ir miškų sąskaita“.
Jis dalijosi vaizdais iš vieno neseniai Vilniuje vykusio protesto prieš poligoną ir samprotavo: „Kol valdžia tvirtina, kad „visuomenė remia“ naujų karinių bandymų poligonų statybą, iš tikrųjų žmonės eina į gatves, kad apsaugotų savo žemę ir miškus.
Vilniuje įvyko protestas: gyventojai atvirai pareiškė nepritariantys miškų kirtimui ir gamtinių teritorijų pavertimui kariniais objektais.
Mums kalbama apie maždaug „64 proc. pritarimą“. Bet kur yra šie žmonės? Kodėl lietuviai protestuoja, nešini plakatais su užrašu „Šalin rankas nuo Lietuvos miškų“ ir reikalaujantys atmesti įstatymo projektą?
Kodėl keliami argumentai apie tarptautinės ir Europos teisės pažeidimus ir tiesiog ignoruojami?“
Šis veikėjas ir anksčiau ne kartą yra kritikavęs planuojamą Kapčiamiesčio poligoną. Šįkart jis vėl siekia kelti nepasitikėjimą valdžia ir poligono projektu, manipuliuodamas skaičiais.
Protestai
Internautas užsimena apie vykusį protestą, tačiau nepateikia jame dalyvavusių žmonių skaičiaus.
Kadangi jam kyla klausimas, kaip dauguma gali pritarti projektui, jei žmonės protestuoja, svarbu atsižvelgti, kiek žmonių iš tiesų dalyvavo šiame proteste.
Kovo pabaigoje Vilniuje kelios dešimtys žmonių tikrai protestavo prieš poligoną ir miškų kirtimus. Šis protestas buvo užfiksuotas ir BNS fotografų, tad galima pamatyti, kokia minia iš tiesų buvo susirinkusi. Nors tikslaus skaičiaus žmonių nežinome, jų buvo mažiau nei 100. Leidimas buvo išduotas protestui iki 5 tūkst. dalyvių.
Palyginus su kitais protestais, vykusiais pastaruoju metu, šis buvo tikrai mažas. Pavyzdžiui, protestuoti dėl su visuomeniniu transliuotoju LRT susijusių įstatymų pataisų buvo susirinkę mažiausiai 10 tūkst. žmonių.
Vienas protesto dėl poligono organizatorių, sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta teigė, kad Kapčiamiesčio poligono projektas prieštarauja tarptautinei teisei ir nacionaliniams įstatymams, be to, turi būti išsaugotos girios. Panašias mintis atkartojo ir cituotas internautas.
Tiesa, dėl planuojamo poligono sausį vyko ir didesnis protestas. Tuomet Kapčiamiestyje į protesto akciją susirinko apie 1 tūkst. žmonių. Miestelio gyventojai sakė nenorintys palikti namų ir žemių. Iš kitų miestų atvykę protestuotojai sakė palaikantys gyventojus.
Protesto metu buvo girdėti kritika, į kurią Krašto apsaugos ministerija (KAM) jau atsakė. Tarp jų – teiginiai, kad Lietuvai užtenka esamų poligonų; jis skatintų karą; neatneštų jokios naudos ir perdėti teiginiai dėl aplinkosaugos.
Įtikinėti bendruomenės į Kapčiamiestį vyko ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Svarbu pažymėti, jog dešimtys, šimtai ar net tūkstančiai žmonių, susirinkusių į protestus, automatiškai nereiškia, kad didžioji dalis visuomenės prieštarauja vienam ar kitam projektui. Siekiant išsiaiškinti vyraujančią nuomonę, rengiami referendumai arba visuomenės apklausos.
Kritika
Teigti, jog niekas nesipriešina poligonui, būtų neteisinga. Viešai yra girdima kritika ir nepritarimas, tačiau ji nepaneigia, kad dauguma gyventojų pritaria šiai idėjai.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis viešai nepritaria ir balsavo prieš Kapčiamiesčio poligono projektą. Jis ne kartą aiškino, jog finansavimas turi būti skiriamas oro gynybai, nors gynybos ekspertai ragina nepriešinti oro gynybos ir poligono, nes abu yra svarbūs saugumui užtikrinti.
Visi „prieš“ balsavę politikai buvo iš valdančiųjų daugumos – septyni „Nemuno aušros“ parlamentarai, įskaitant R.Žemaitaitį, ir trys Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai.
Asociacijos „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ vadovas Tomas Ramanauskas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasitarime išsakė aršią kritiką. Jis aiškino, kad įstatymo projekto rengėjai, numatę žemės ir kito turto paėmimą visuomenės poreikiams, elgiasi drastiškiau nei okupantai. Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas neslėpė sunkiai suprantantis tokią poziciją.
Asociacijos advokatė Karolina Gasparkė tikino, jog siūlomi pakeitimai yra neteisėti. Internautas klausė, kodėl į tokius komentarus niekas nereaguoja, tačiau krašto apsaugos ministras yra sureagavęs į teiginius. R.Kaunas tikino, jog advokatė selektyviai interpretuoja teisės aktus.
Aplinkosaugininkai taip pat išplatino pareiškimą, kuriame teigė pasigendantys ministerijos atsakomybės dėl daromo poveikio gamtai kompensavimo. KAM savo ruožtu pabrėžia, kad poligono teritorijoje visa veikla bus vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus.
R.Kaunas vasarį teigė, kad į steigiamo poligono teritoriją patenkančių sodybų (iš viso – 13) savininkai teigiamai žiūri į turto pardavimą, nors gali kilti ginčų dėl kompensacijų dydžio.
Anot R.Kauno, sudėtingesnė situacija buvo su viena sodyba, nes joje vienintelėje žmogus gyveno nuolat.
Tuo tarpu Kapčiamiesčio bendruomenė teigė, kad šių sodybų savininkai nesutinka su turto pardavimu. Raštą pasirašė ir internauto išskiriamame proteste dalyvavęs asociacijos „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ vadovas T.Ramanauskas bei Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė Raminta Karauskienė.
Palaikymas
Po pateikimo už Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą balsavo 102 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, susilaikė šeši parlamentarai, tai rodo, jog Seime jis turi didelį palaikymą.
Kaip minėjo ir internautas, du trečdaliai Lietuvos gyventojų iš tiesų remia naujų karinių poligonų steigimą ar esamų plėtrą. Tai parodė KAM užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
64 proc. šalies gyventojų pritaria, kad Lietuvos kariuomenei ir sąjungininkams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos treniruotis, įskaitant naujų karinių poligonų steigimą ar esamų plėtrą. Tam nepritaria 14 proc. gyventojų.
Mažiau nei 100 protestuojančių žmonių vargiai rodo visuomenės valią. Pagal reikalavimus atlikta apklausa leidžia susidaryti vaizdą, kokia nuomonė vyrauja.
Lazdijų rajono savivaldybės, kurioje yra ir Kapčiamiestis, merė Ausma Miškienė anksčiau kritikavo projektą, reikalaudama atsakymų į svarbiausius klausimus. Tačiau pastaruoju metu ji teigė, kad projektas atitinka daugumos gyventojų ir turto savininkų lūkesčius. Visgi merė pažymėjo, kad nuomonių dėl poligono pasitaiko įvairiausių.
Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas taip pat sakė, kad gyventojų požiūris į planuojamą įsteigti Kapčiamiesčio poligoną keičiasi į gerąją pusę.
Pritarimą projektui yra išreiškusi ir mūsų kaimynė Lenkija.
Aplinkosauga
Siekiant saugoti biologinę įvairovę šalies kariniuose poligonuose, Aplinkos ministerija, KAM ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) kovo pabaigoje pasirašė tai numatantį susitarimą. Juo patvirtintas priemonių planas, kuriuo siekiama mažinti poligonų poveikį gamtai, skirti dėmesio saugomų teritorijų plėtrai ir nykstančių rūšių apsaugai.
Be to, Kapčiamiesčio poligono įstatymu būtų įsipareigojama įrengiant poligoną siekti kuo mažesnių neigiamų aplinkos būklės pokyčių. Jei žalos išvengti nepavyksta, ji turi būti kompensuojama – prarastoji gamtinė vertė ir funkcija atkuriama per kuo trumpesnį laiką.
R.Kaunas per balsavimą dėl poligono priminė, kad teritorijoje bus kertama tik nedidelė dalis miškų, jie bus atsodinami kitose poligono vietose, o šiuo metu miško savininkai gali vykdyti plynus kirtimus. Jo teigimu, saugomos teritorijos bus dar saugesnės, nes čia bus ribojama ūkinė veikla.
„Valstietė“ Ligita Girskienė Seimo Aplinkos apsaugos komitete kėlė klausimą dėl miškų kirtimo, nes vietos gyventojai, pasak jos, mano, kad tai bus didžiuliai plotai.
B.Bieliauskas teigė, kad tikslus numatytų iškirsti miškų plotas dar nėra žinomas ir pridūrė: „Turėtume tilpti į 1 tūkst. hektarų“.
Kaip nurodo KAM, kirtimai būtų atliekami tik tiek, kiek reikia užtikrinti padalinių ir karinės technikos pravažumą, manevravimą, taktinį judėjimą bei šaudyklų įrengimą.
Svarbu pažymėti, jog internete ne kartą buvo pasitelkiamos manipuliacijos, kurioje daugiausia kalbama apie aplinkosaugą. 15min apie tai rašė anksčiau.
Taip pat skaitykite: Įprastos manipuliacijos nepasiteisino: internautai Kapčiamiesčio poligoną jau sieja su IKEA
Taip pat skaitykite: Internautai nerimsta ir vėl kelia klausimus apie poligoną: kokią žalą jis iš tiesų keltų?
Taip pat skaitykite: Įsibėgėjo kampanija prieš poligoną: kariuomenė įspėja, kad tai – manipuliacija
Pagal projektą, Kapčiamiesčio poligono įkūrimas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu.
KAM sprendimą steigti poligoną Kapčiamiestyje motyvuoja strategine šios teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus – ji yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus. Taip pat teigiama, kad dabartinių poligonų neužtenka augančiai Lietuvos kariuomenei, šalyje didėjant ir NATO sąjungininkų karių skaičiui.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Mažiau nei 100 protestuotojų neįrodo, jog visuomenė prieštarauja planuojamam poligonui. KAM apklausa rodo, jog du trečdaliai Lietuvos gyventojų iš tiesų remia naujų karinių poligonų steigimą ar esamų plėtrą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
