Kovo pabaigoje Europos Parlamentas (EP) pritarė derybų su ES Taryba pradžiai dėl neturinčių teisės pasilikti migrantų grąžinimo politikos peržiūros. Už šią poziciją balsavo 389 europarlamentarai, 206 nepritarė, 32 susilaikė. Parlamento derybų grupei vadovaus EP frakcijos „Atnaujinkime Europą“ atstovas, europarlamentaras Malikas Azmani.
Siūlomomis taisyklėmis siekiama palengvinti neteisėtai ES esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimą, įpareigoti juos glaudžiau bendradarbiauti su institucijomis ir išplėsti sulaikymo galimybes iki 24 mėnesių tais atvejais, kai kyla rizika vengti grąžinimo. Taip pat numatyta užtikrinti, kad vienos valstybės priimti sprendimai būtų pripažįstami kitose ES šalyse, taip išvengiant procedūrų dubliavimo.
Svarbia naujove laikoma galimybė grąžinimą vykdyti ne tik į kilmės ar tranzito šalis, bet ir pasitelkti trečiosiose valstybėse steigiamus grąžinimo centrus. Kartu numatomas prioritetas grąžinti asmenis, keliančius grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o migrantams aiškiau įtvirtinama pareiga bendradarbiauti visais proceso etapais.
Svarbia naujove laikoma galimybė grąžinimą vykdyti ne tik į kilmės ar tranzito šalis, bet ir pasitelkti trečiosiose valstybėse steigiamus grąžinimo centrus.
VRM: pokyčiai stiprins ES migracijos sistemą
Vidaus reikalų ministerija palankiai vertina Europos Parlamento inicijuojamus pokyčius ir pabrėžia, kad siūlomas teisinio reguliavimo atnaujinimas yra svarbus žingsnis stiprinant visos ES grąžinimo sistemos veikimą. Ministerijos vertinimu, tai sudarytų prielaidas spartinti procedūras ir aiškiau apibrėžti jų įgyvendinimą.
Pažymima, kad šiuo metu valstybių narių praktika išlieka nevienoda, todėl bendresnis reglamentavimas leistų sumažinti skirtumus ir sustiprinti koordinuotą europinį požiūrį.
„Abipusio sprendimų dėl migrantų grąžinimo pripažinimo įtvirtinimas padėtų išvengti procedūrų dubliavimo bei prisidėtų prie operatyvesnio sprendimų vykdymo visoje Sąjungoje“, – 15min informavo ministerija.
Ji taip pat teigiamai vertina aiškesnį trečiųjų šalių piliečių įpareigojimą bendradarbiauti visais grąžinimo proceso etapais bei numatomas pasekmes už šių pareigų nevykdymą. Tai laikoma svarbia prielaida sklandesniam procedūrų įgyvendinimui.
Svarbiu aspektu įvardijamos ir griežtesnės sulaikymo priemonės tais atvejais, kai kyla rizika vengti grąžinimo, bei numatomas prioritetas grąžinti asmenis, keliančius grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat išskiriama galimybė grąžinimą vykdyti pasitelkiant trečiosiose valstybėse steigiamus centrus, kurie būtų ypač aktualūs tais atvejais, kai asmenų nepavyksta išsiųsti dėl jų nebendradarbiavimo.
„Lietuva šioje srityje jau dabar veikia nuosekliai ir operatyviai, tuo metu kai kai kurių kitų ES valstybių narių praktika išlieka mažiau aktyvi. Todėl dar labiau išryškėja vienodai visoms šalims taikomo teisinio reglamentavimo poreikis“, – pažymi ministerija.
Lietuva šioje srityje jau dabar veikia nuosekliai ir operatyviai, tuo metu kai kai kurių kitų ES valstybių narių praktika išlieka mažiau aktyvi.
Sudėtinga realybė
Prieš daugiau kaip metus, 2025-ųjų pradžioje, paskelbta Europos Parlamento tyrimų tarnybos analizė rodo, kad migracijos realybė yra kur kas sudėtingesnė nei dažnai pateikiama viešojoje erdvėje. Dokumente pabrėžiama, kad neteisėta migracija yra sunkiai apibrėžiama ir išmatuojama, o skirtingos valstybės šį reiškinį interpretuoja nevienodai.
ES remiasi keliais pagrindiniais duomenų šaltiniais, tačiau jie dažnai yra neišsamūs, nenuoseklūs ir nepakankami atspindėti sudėtingus migracijos procesus. Analizė taip pat atkreipia dėmesį, kad didelė dalis migrantų į ES atvyksta legaliai, tačiau vėliau praranda statusą.
Nors kasmet išduodama šimtai tūkstančių sprendimų išvykti, realiai ES palieka tik mažesnė dalis migrantų – mažiau nei ketvirtadalis. EP Tyrimų tarnyba taip pat įspėja, kad viešai pateikiami skaičiai dažnai kuria ilgalaikės migracijos krizės naratyvą, nors tyrimai rodo, jog neteisėtos migracijos mastas Europoje iš esmės išlieka stabilus.
Atsižvelgdama į tai, ES planuoja stiprinti duomenų rinkimą, tačiau pabrėžiama, kad vien statistikos nepakanka – migracijos politika turi būti vertinama ir pagal jos efektyvumą, žmogaus teisių užtikrinimą bei ilgalaikį poveikį.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
