Skursta kas ketvirtas?
Vienas vyras savo „Facebook“ paskyroje paskelbė: „92,7 mln. europiečių gyvena žemiau skurdo ribos.“
Jis tęsė, jog „ekspertų teigimu, 2025 m. 20,9 proc. ES gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos ir susiduria bent su vienu rizikos veiksnių: skurdo grėsme, materialiniu nepritekliumi, socialine atskirtimi, itin mažu užimtumo intensyvumu, nedarbu“.
Lietuva esą vėl atsirado tarp skurdžiausių ES šalių, kuriose didžiausia dalis piliečių gyvena žemiau skurdo ribos ir išvardijo kelių šalių rodiklius:
- 27,5 proc. – Graikija
- 26,3 proc. – Lietuva
- 24,7 proc. – Latvija
- 21,2 proc. – Vokietija
- 20,8 proc. – Prancūzija.
Jis dėl to kaltino „landsberginę „efektyvių menedžerių“ kliką“ ir užsiminė, esą Lauryno Kasčiūno partija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) karui skiria „bene daugiausiai nuo BVP“ visoje ES.
Nors vyras taip konkrečiai ir nepaminėjo, iš sąrašo atrodo, jog Lietuva yra antra šalis ES pagal piliečių dalį, kurie gyvena žemiau skurdo ribos. Tačiau statistika rodo ką kitą.
Paaiškiname terminus
Visų pirma, duomenys, kuriuos citavo internautas, neatskleidžia, kiek žmonių Europoje gyvena žemiau skurdo ribos. Šiuos duomenis surinko Europos statistikos agentūra (Eurostat) ir jie rodo, kiek žmonių ES gresia skurdas ar socialinė atskirtis. Tai yra visai kitoks rodiklis nei „žemiau skurdo ribos“ gyvenantys asmenys.
Cituojami skaičiai iš esmės sutampa, nors internautas juos ir cituoja netiksliai. Anot Eurostato, 2025 m. ES 92,7 mln. žmonių (20,9 proc.) grėsė skurdas ar socialinė atskirtis. Ką tai reiškia?
Asmenys, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, atitinka asmenų, kuriems gresia skurdas ar didelis materialinis nepriteklius arba kurie gyvena labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose, sumą. Asmenys skaičiuojami tik vieną kartą, net jei jų yra daugiau nei viename iš trijų subrodiklių.
- Skurdo rizikos grupei priklauso asmenys, kurių išlygintos disponuojamosios pajamos yra mažesnės už skurdo rizikos ribą – 60 proc. nacionalinės išlygintų disponuojamųjų pajamų medianos (po socialinių pervedimų).
- Labai materialiai skurstantys yra asmenys, kurių gyvenimo sąlygas itin varžo išteklių trūkumas, jie patiria bent septynis iš trylikos nepriteklių.
- Labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose gyvenantys asmenys yra žmonės iki 64 m. amžiaus, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose suaugusieji (18-64 m.) per praėjusius metus dirbo ne daugiau kaip 20 proc. viso jų bendro darbo laiko potencialo. 18-24 m. studentai, pensininkai arba bet kokią pensiją (išskyrus maitintojo netekimo pensiją) gaunantys žmonės, 60-64 m. žmonės, neaktyvūs ir gyvenantys namų ūkyje, kurio pagrindinės pajamos yra pensijos, neįtraukiami.
Taigi netikslu sakyti, jog 92,7 mln. žmonių ES gyvena žemiau skurdo ribos. Pirma, tai yra skurdo rizika. Antra, į šį skaičių įtraukiami ir socialinės atskirties riziką patiriantys asmenys. Eurostato duomenimis, 72,4 mln. žmonių kyla skurdo rizika, 26,9 mln. patenka į labai materialiai arba socialiai skurstančių žmonių kategoriją. 26,1 mln. asmenų gyvena labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose.
Palyginti su 2024 m., rizikos grupei priklausančių žmonių skaičius sumažėjo 600 tūkst. (nuo 93,3 mln. arba 21 proc. gyventojų).
Kurioje vietoje atsidūrė Lietuva?
Lietuva nėra antra šiame sąraše, kaip gali pasirodyti iš cituoto įrašo, ji užima ketvirtą vietą. Jeigu skaičiuotume ir Europos šalis, kurios nėra ES narės, Turkija atsidurtų pirmoje vietoje, o Lietuva – penktoje.
Pirmoje vietoje yra Bulgarija, paskui ją seka Graikija, Rumunija, Lietuva, Ispanija, Latvija, Italija, Estija, Vokietija. Visų šių išvardytų šalių rodikliai yra aukštesni nei ES vidurkis, kuris yra 20,9 proc.
Žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, mažiausiai yra Čekijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje. Visus duomenis galima rasti čia.
Remiantis Eurostato skaičiavimais, Lietuvoje šis rodiklis per metus pakilo. 2024 m. jis siekė 25,8 proc., o 2025 m. – 26,3 proc.
Konservatoriai ar socdemai?
Internautas savo įraše remiasi praėjusių metų duomenimis, tad neaišku, kodėl dėl didelio gynybos biudžeto ir žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, kaltina TS-LKD. Socialdemokratai rinkimus laimėjo 2024 m. spalį, o Gintauto Palucko Vyriausybė prisiekė tų pačių metų gruodį.
Krašto apsaugos ministerijos biudžetas augo beveik kiekvienais metais nuo 2019 m.
- 2019 m. jis siekė 1,98 proc. nuo BVP
- 2020 m. – 2,05 proc.
- 2021 m. – 1,95 proc.
- 2022 m. – 2,46 proc.
- 2023 m. – 2,69 proc.
- 2024 m. – 3,07 proc.
- 2025 m. – 4,04 proc.
- 2026 m. – 5,38 proc.
Didžiausias finansavimo šuolis buvo 2026 m. biudžete. Tuomet valdžioje jau buvo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o ne TS-LKD, kurie taip užkliuvo internautui.
Skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2025 m. siekė 22,6 proc. Tai yra 1,1 proc. punkto daugiau nei 2024 m. 2025 m. valdžioje taip pat buvo socdemai, o ne konservatoriai.
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka naujienų agentūrai ELTA teigė, jog situacija šalyje daug metų išlieka panaši, o skurdo rizikos lygis svyruoja.
Skurdo rodikliai Lietuvoje
Kaip jau minėjome, asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalis Lietuvoje 2025 m. buvo 26,3 proc. O skurdo rizikos lygis praėjusiai metais siekė 22,6 proc.
Skurdo rodikliai skaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis.
Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, 653 tūkst. šalies gyventojų praėjusiais metais gyveno žemiau skurdo ribos. Už skurdo rizikos ribą mažesnes pajamas mieste gavo 17,7 proc. gyventojų, kaime – 33,4 proc.
Statistikų teigimu, žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 7 proc. Lietuvos gyventojų. Pernai žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 202 tūkst. šalies gyventojų.
Ekspertų vertinimai
Verta pastebėti, jog neseniai pasirodė pranešimų, kurie rėmėsi nauju rodikliu – vidutinio skurdo lygio vertinimu. Šiuo atveju skaičiuojamas vidutinis laikas, per kurį uždirbamas 1 JAV doleris. Lietuva buvo įvertinta kaip skurdžiausia ES šalis.
Atsakydamas į tai, komentarą paskelbė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis,. Jis žinutę, esą Lietuva yra skurdžiausia šalis ES, pavadino klaidinančia. Jis pastebėjo, jog Lietuvos ekonomika kiekvienais metais auga ir savo augimu lenkia beveik visas šio regiono valstybes.
Ekonomisto manymu, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip apibrėžiamas šis „skurdas“ – jis rodo tik pajamų nelygybę, o ne tikrąjį materialinį nepriteklių.
„Pagal pagrindinį ES naudojamą apibrėžimą, skurdo rizikos riba yra apibrėžiama, kaip gyventojo pajamos, nesiekiančios 60 proc. šalies medianos. Šis rodiklis turi savo privalumų – be jokios abejonės norisi, kad visuomenėje nebūtų didelių skirtumų, o ekonomikos progresas pasiskirstytų tolygiai.
Tačiau jis turi ir labai didelių trūkumų – spartus dalies gyventojų pajamų augimas, lenkiantis kitų gyventojų pajamų augimą, didina šį „santykinį skurdą“, net jei VISI gyventojai gali nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų“, – rašė jis.
Ekonomistas pastebėjo, jog tokią situaciją matėme Lietuvoje pastaraisiais metais.
„Mokytojų ar kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai didėjo sparčiau nei pensijos ar nedarbo išmokos, todėl dalis gyventojų atsidūrė „skurde“. Kitaip sakant, šis „skurdo“ rodiklis gali didėti, kai didėja visų gyventojų pajamos ir perkamoji galia“, – aiškino ekonomistas.
N.Mačiulio teigimu, svarbesnis ir iškalbingesnis yra absoliutaus skurdo lygis, rodantis, kokiai daliai gyventojų trūksta pinigų maistui ir kitoms pirmojo būtinumo prekėms. Kaip jau minėjome, jis siekia apie 7 proc.
Anot N.Mačiulio, dėl sparčiai augusių kainų absoliutus skurdas pastaraisiais metais šiek tiek padidėjo, bet tik šiek tiek viršija ES vidurkį.
Visgi, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės Aistės Adomavičienės teigimu, pagal daugelį skurdo rodiklių Lietuva jau ne vienus metus yra tarp prasčiausius rodiklius ES turinčių valstybių.
Ji teigė iš dalies sutinkanti su ekonomistu, jog skurdo rizikos lygio rodiklis nėra tobulas, jam įtakos turi šalies ekonomikos augimas ir kylantys atlyginimai. Auga šalies gyventojų pajamos – didėja skurdo rizikos riba.
Tačiau, jos teigimu, tai nereiškia, kad už šios ribos atsidūrusių žmonių perkamoji galia padidėjo ir jie šiandien susiduria su mažesniais nepritekliais.
Ji pastebėjo, kad atotrūkis tarp skurdo rizikos ribos ir realių pažeidžiamų gyventojų pajamų rodo nepakankamą socialinio draudimo išmokų adekvatumą, o nuolat augančios išlaidos neleidžia jiems gyventi oriai.
„Skurdo rizikos lygis parodo, kiek žmonių gyvena ženkliai žemiau įprasto šalyje visuomenės lygio, tarkime, negali sau leisti būsto remonto, atnaujinti pasenusią ar sugedusią buitinę techniką, naujos avalynės ir rūbų pagal sezoną, negali apmokėti vaikų būrelių, juo labiau pramogų, išvykų ar atostogų. Tokie žmonės dažniausiai neturi galimybės taupyti ar atidėti vaikų ateičiai, net sukaupti minimalios sumos nenumatytiems atvejams“, – aiškino ji.
A.Adomavičienės teigimu, jei norime kalbėti apie pajamų nelygybę, ES yra atskiras būtent tai rodantis rodiklis. Pagal jį didesnė nei Lietuvoje pajamų nelygybė 2024 m. buvo tik Bulgarijoje. Tai rodo, kad mūsų šalies pajamų pasiskirstymas išlieka itin netolygus, o esama mokesčių ir socialinės apsaugos sistema nepakankamai užtikrina perskirstymą ir socialinį teisingumą.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Internauto minimi skaičiai rodo ne europiečių, gyvenančių žemiau skurdo ribos skaičių, o ES gyventojus, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis. Tai yra skirtingi rodikliai. Kai kurių ekonomistų teigimu, svarbesnis ir iškalbingesnis yra absoliutaus skurdo lygis, rodantis, kokiai daliai gyventojų trūksta pinigų maistui ir kitoms pirmojo būtinumo prekėms. Lietuvoje šis rodiklis siekia apie 7 proc. Tačiau tiesa, kad Lietuvos rodikliai yra vieni prasčiausių ES.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
