Prognozuoja ateinančią žiemą
Viename „Facebook“ puslapyje, imituojančiame žiniasklaidos priemonę, paskelbtas įrašas pavadinimu: „2009-ųjų žiema grįžta? Ekspertai įspėja – mūsų orai smarkiai pasikeis.“
Publikacijoje, nuoroda į kurią pateikta, rašoma, kad toli nuo Europos šiuo metu vyksta reiškinys, kurio beveik niekas negali pamatyti plika akimi, tačiau greitu metu jis gali stipriai pakeisti Lietuvos orus.
„Meteorologai ir klimato tyrėjai kalba apie ENSO, El Nino (pietinių oscilacijų) reiškinį, kuris netolygiai veikia atogrąžų Ramiojo vandenyno paviršiaus temperatūrą“, – rašoma tinklalapyje.
Nurodoma, kad El Nino gali paveikti net žiemas Europoje, todėl ekspertai stebi Ramųjį vandenyną, nes „naujausi stebėjimai rodo staigų sistemos pokytį, kuris gali turėti toli siekiančių pasekmių“.
Tinklalapis daro prielaidą, kad stabilus poliarinis sūkurys galėtų atnešti švelnią ir lietingą žiemą, o jam susilpnėjus padidėtų atšalimų ir sniego tikimybė. Taigi išvada apie ateinančią žiemą – neaiški, gali būti ir taip, ir taip.
Taip pat užsimenama, kad praeityje ekstremalios žiemos dažnai buvo siejamos su ryškiais ENSO modeliais, pavyzdžiui, 2009-2010 m. žiema, kuomet didelėje Europos dalyje susidarė amžinasis įšalas.
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje amžinasis įšalas apibūdintas kaip viršutinio Žemės plutos sluoksnio būsena, trunkanti be pertraukos nuo dvejų iki daugelio tūkstančių metų, kai jo temperatūra ne aukštesnė kaip 0 laipsnių Celsijaus ir sluoksnyje yra ledo. Taigi tai nėra vienos žiemos atšalimas.
Tinklalapis nenurodo jokio šaltinio, iš kurio paimta tokia informacija. Viskas paremta kažkokių neįvardytų „ekspertų“ nuomone. Net nenurodoma kokie tai ekspertai, kur jie dirba, kokį išsilavinimą yra įgiję.
Kodėl tuo nereikia tikėti?
Meteorologas Gytis Valaika birželį savo moderuojamame „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paaiškino, kodėl tokios ilgalaikės prognozės yra paprasčiausi pritempinėjimai.
Jis pastebėjo, kad tokios prognozės plinta gana dažnai. Prieš žiemą paprastai skelbiama apie artėjančią šalčiausią žiemą, o prieš vasarą – apie karščiausią vasarą.
Anot G.Valaikos, tokiuose straipsniuose nebūna nė vienos tokias prognozes išdėsčiusio meteorologo ar sinoptiko pavardės. Mat straipsniai galimai būna versti iš kitos kalbos, dažnai nėra aiškus informacijos šaltinis, o pats faktas dažnai pritempiamas ir sakiniai ištraukiami iš konteksto. Tai atitinka ir straipsnio apie artėjančią žiemą, panašią į 2009-2010 m., charakteristikas.
Kalbėdamas apie tai G.Valaika pasidalijo portalo delfi.lt straipsnio nuotrauka, kurio pavadinime rašoma: „Meteorologai skelbia prognozę: 2025-ųjų vasara Lietuvoje gali tapti išbandymu visiems“.
Kaip šaltinis nurodomas naujienų portalas „Made in Vilnius“. Straipsnius vis dar galima rasti portaluose.
G.Valaika pastebėjo, kad tokių straipsnių turinys, tikėtina, būna „kažkieno bet kaip surašytas ir tiesiog smarkiai pritemptas, kad gautųsi gera antraštė“. Taip pat pateikta prognozė gali būti sudaroma ne Lietuvai, o kitam regionui, bet pritempiama iki Lietuvos, kad „būtų dramatiškiau“.
„Labai gaila, kad tokius straipsnius leidžiantys žurnalistai nepaklausia Lietuvoje esančių meteorologų, ar tokie teiginiai yra tiesa. Labai gaila, kad tokius klaidinančius straipsnius įsikelia net ne vienas naujienų portalas. Labai gaila, kad šitaip reguliariai gadinamas Lietuvos meteorologų vardas. Po to, natūralu, žmonės šaiposi, išvadina mus netgi durniais dėl to, ko niekas Lietuvoje iš meteorologų nepasakė“, – reiškė nusivylimą G.Valaika.
Meteorologas perspėjo, kad nereikėtų tikėti tokiais straipsniais, kuriuose nėra cituojami jokie konkretūs meteorologai. Didelė tikimybė, kad tai – „nesąmonė klikams rinkti“.
Trečiadienį G.Valaika pridėjo, kad sinoptikai orus prognozuoja tik 5-7 dienoms, o ne mėnesiams į priekį.
„Rugpjūčio gale apie žiemą sinoptikas jums nieko nepasakys. Klimatologai gali pasakyti nebent kokios yra vyraujančios tendencijos. Pvz., kad beveik visos praėjusios žiemos buvo šiltos ir labai šiltos, todėl sulaukti šaltos žiemos tikimybė nedidelė“, – rašo jis.
Kokia bus žiema, niekas nežino
2024 m. gruodį G.Valaika paneigė panašią informaciją apie neva artėjančius neregėtus šalčius ir stiprias pūgas Baltijos šalyse.
Jis pastebėjo, kad tokie rašinėliai gadina meteorologų reputaciją. Dalis žmonių vėliau galvoja, kad ekspertai tikrai prognozuoja ekstremalius orus, kurių galiausiai nebūna.
Aptardamas teiginius, neva žiema bus gerokai šaltesnė nei įprastai, meteorologas pastebi, kad joks ilgalaikių prognozių modelis, nei ankstesnių metų tendencijos nieko panašaus nežada.
„Gruodis ir visa kalendorinė žiema šiuo metu prognozuojama šiltesnė už daugiametį vidurkį. Apskritai turima žiemos oro temperatūros statistika rodo, kad daugiau nei dešimtmetį šaltos žiemos neturėjom“, – rašė G.Valaika.
Kada buvo šaltos žiemos?
Jis pastebėjo, kad paskutinės šaltos žiemos buvo 2009-2010 ir 2010-2011 m. Be to, daug metų Lietuvoje nebefiksuojamas speigas (temperatūra, žemesnė nei -30 °C).
„Ir nors keletas ar keliolika šaltų žiemos dienų pasitaiko beveik kasmet, bendrai paėmus, tris žiemos mėnesius žiema būna šilta. Faktas: iš praėjusių 11 žiemų net 10 buvo šiltos arba labai šiltos, vos viena (2020-2021 m.) artima normai ir nė vienos šaltos“, – paaiškino G.Valaika.
Meteo.lt pernai, minint Tarptautinę klimato kaitos dieną, pasidalijo grafiku, kuriame matyti apskaičiuotos skirtingų metų žiemų nuokrypius nuo vidutinės 1961-2020 m. laikotarpio žiemos oro temperatūros. Lietuvoje ši reikšmė vidutiniškai yra -3 °C.
Kuo teigiamas nuokrypis didesnis, tuo žiema šiltesnė, ir atvirkščiai. Taigi aišku, kurios žiemos iš tiesų buvo šaltos, o kurios – šiltos. Čia matyti, kad iš tiesų šaltos žiemos neturėjome jau kurį laiką.
„Tenka konstatuoti, kad jau 11 žiemų iš eilės buvo šiltos. 2019-2020 m. žiema pasitaikė netgi pati šilčiausia stebėjimų istorijoje. Buvo taip šilta, kad meteorologinė žiema formaliai net nebuvo atėjusi. Labai ilgai tęsėsi vėlyvą rudenį primenantis laikotarpis, kuris pamažu perėjo į ankstyvojo pavasario laikotarpį. Manoma, kad tokių žiemų ateityje daugės, kuomet beveik pusmetį tęsis lapkričiui arba kovui būdingi orai“, – rašoma pranešime.
Kokia buvo praėjusi žiema?
Kaip rašoma meteo.lt, praėjusi žiema buvo penkta pagal šiltumą Lietuvoje nuo 1961 m. Vidutinė oro temperatūra siekė 0,5 °C, kas yra net 2,7 °C šilčiau, nei daugiametė norma. Už šią žiemą šiltesnės buvo tik 1988-1989, 1989-1990, 2007-2008 ir (iki šiol pati šilčiausia) 2019-2020 metų žiemos.
Dauguma žiemos dienų buvo šiltesnės už daugiametį vidurkį – net 68 iš 90 dienų. Tik 32 iš 90 dienų atitiko meteorologinės žiemos temperatūrą (vidutinė oro temperatūra – žemiau 0 °C).
Praėjusią žiemą buvo užfiksuoti net 6 šilčiausios dienos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai. Visi buvo užfiksuoti sausį.
Neįprastai šilti orai taip pat lėmė labai mažą dienų su sniego danga skaičių. Praėjusią žiemą sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, vidutiniškai Lietuvoje laikėsi tik 17,2 dienos.
Dienų su storesne sniego danga pasitaikė dar mažiau. Lietuvoje vidutiniškai buvo vos 3,4 dienos su sniego danga, kurios storis siekė 5 cm ar daugiau ir tik 0,7 dienos su sniego danga, kurios storis siekė 10 cm ar daugiau.
Neįprastai mažą dienų skaičių su sniego danga lėmė ne tik aukšta vidutinė oro temperatūra, bet ir labai sausi orai.
Visgi praėjusi žiema saulės spindėjimo trukme pernelyg neišsiskyrė.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Tokios prognozės, kuriose prognozuojama labai karšta vasara, arba labai šalta žiema, yra nepatikimos. Internete jos atsiranda kiekvienais metais. Tokios publikacijos beveik niekada necituoja jokių konkrečių meteorologų ar sinoptikų, o jų turinys – stipriai pritempiamas. Straipsnyje, kuriame kalbama apie 2009-2010 m. žiemą, net nėra jokios konkrečios išvados apie ateinančią žiemą. Jis tik nurodo, kad orai gali priklausyti nuo El Nino. Apskritai Lietuvoje šaltos žiemos nebuvo jau nemažai metų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
