Kritiniai – kiti dveji metai
Apie daugybę Rusijos karių visai greta Lietuvos prabilo Roderichas Kiesewetteris, valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) atstovas parlamente, Užsienio reikalų komiteto narys, atsargos pulkininkas, viešumoje pristatomas kaip gynybos ir užsienio politikos ekspertas.
Taip jis kalbėjo Vokietijos televizijos „ntv“ laidoje, rodytoje gruodžio 16 d. Jos įrašą, pavadintą „Taikos galimybė? Ką planuoja Putinas? „Ateinantys dveji metai bus labai svarbūs“, galima rasti ir televizijos kanale platformoje „YouTube“.
Studijoje buvo kalbama apie Berlyne, dalyvaujant tarptautinei bendruomenei, šiomis dienomis surengtas derybas dėl taikos Ukrainoje. Diskusijai vedėja Pinar Atalay pasikvietė ne tik R.Kiesewetterį, bet ir socialdemokratų atstovą Keviną Kühnertą bei satyriką, publicistą, knygų autorių Florianą Schroederį.
„NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pasakė kai ką, kas man labai įstrigo atmintyje, – prisiminė P.Atalay. – Gali būti, kad mes patirsime karą, panašų į tą, kurį išgyveno mūsų seneliai. Taigi tikrą karą su tankais ir sausumos kariais. Ar tai jus gąsdina?“
Pirmiausiai įžvalgomis pasidalijo F.Schroederis, tuomet P.Atalay kreipėsi į R.Kiesewetterį, kuris bene vienintelis iš laidos dalyvių iš tiesų tarnavo, buvo dislokuotas Afganistane, keletą metų dirbo NATO būstinėje Monse (Belgija). „Ar sutiktumėte, kad reikia jausti šią baimę, susirūpinimą, ar tai perdėta?“ – pasiteiravo vedėja.
Bundestago narys paaiškino, kodėl tai daroma: „Nes per pastaruosius dvejus metus Rusijoje buvo pastebėti tam tikri įvykiai, tačiau visuomenė nedrįso apie juos pranešti“.
Nieko net iš tolo panašaus Baltarusijoje nėra, Rusijos pajėgumai prikaustyti Ukrainoje, prie mūsų ir kaimyninių NATO šalių sienų rusų pajėgumai nėra dislokuojami.
Kaip tik tuomet – ties 23.02 min. laiko žyme – nuskambėjo frazė apie rusų karius: „Dabar paaiškėja, kad Rusija Baltarusijoje dislokavo du armijos korpusus, tai yra apie 350 arba 360 tūkst. kovai pasirengusių karių. Tai kelia nerimą, ypač Baltijos šalyse, o M.Rutte anksčiau buvo linkęs sumenkinti (JAV prezidentą Donaldą) Trumpą poziciją dėl „tėtuko“ kalbų.
O dabar staiga – girdėjau jo kalbą, praeitą savaitę buvau Berlyne, kur jis kalbėjo taip tiesiai šviesiai – man tapo aišku, kad šis žmogus ne tik skaitė žvalgybos ataskaitas, bet ir įsisavino ypatingos skubos jausmą, kad padėtis eskaluojasi.
V.Putinas ne visai laimi Ukrainoje karine prasme, bet dėl savo karo ekonomikos apmoko šimtus tūkstančių karių, kurie net nėra dislokuoti Ukrainoje, atnaujina ginklų sistemas, kurios ten nenaudojamos.
Kodėl jis tai daro? Jis turi karo ekonomiką ir kariauja pilietinį karą, o tai reiškia, kad naikina energetikos infrastruktūrą Ukrainoje. Tai galiausiai gali lemti gyventojų perkėlimą, ir čia vykdo sabotažo veiksmus.“
Po to R.Kiesewetteris atkreipė dėmesį į dar vieną – kognityvinį karą. „Bijau, kad ateinantys dveji metai bus kritiniai – 2026-ieji ir 2027-ieji. Jei juos išgyvensime ne tik gebėdami apsiginti, bet ir negąsdindami savo gyventojų, o sakydami: „Dėmesio, tai gali nutikti, mes esame atsargūs“, tada būsime tai išgyvenę, bet ateinantys dveji metai bus kritiniai.“
Turėtų būti 2-3 kartus mažiau?
Nei kiti laidos dalyviai, nei pati P.Atalay nesureagavo į krikdemo žodžius apie Baltarusijoje tariamai dislokuotus šimtus tūkstančių rusų karių, net po to, kai jis pats paragino negąsdinti gyventojų.
Tačiau dėmesį į šį skaičių atkreipė daugelis Vokietijos žurnalistų. R.Kiesewetterio žodžius pacitavo ne vienas portalas, bene pirmasis – „Bild“, vėliau – „Welt“, patys „ntv“, „Berliner Morgenpost“ (su nuoroda į naujienų agentūrą dpa), „Frankfurter Rundschau“ ir kiti.
Informaciją netruko pasigauti socialinių tinklų vartotojai, ir ne vien vokiečiai (čia, čia, čia), bet ir baltarusiai (čia, čia), ukrainiečiai, taip pat – Ukrainos žiniasklaida. Beje, Ukrainos naujienų agentūra UNIAN ir kai kurios Vokietijos žiniasklaidos priemonės nurodė, esą kariai tik bus dislokuoti Baltarusijoje, kol kas jie yra apmokomi.
O štai ukrainiečių tinklalapis censor.net žinutę apie politiko pareiškimą priskyrė rubrikai „Galima Rusijos ataka prieš NATO“.
Kai kurie žurnalistai žinią dar labiau dramatizavo. „Bild“ rašinio antraštė skelbia: „360 000 Rusijos kareivių pasiruošę prie NATO sienos“.
„Padėtis darosi vis dramatiškesnė! – teigiama tekste. – Nors kancleris (Friedrichas Merzas) demonstruoja atsargų optimizmą, svarbiausias jo gynybos ekspertas ir toliau skelbia pavojaus signalą: R.Kiesewetteris netgi perspėjo „ntv“ pokalbių laidoje su vedėja P.Atalay, kad kritiškiausi V.Putino agresyvaus karo metai prasidės ne 2029 m., kaip manyta anksčiau, o vos po kelių dienų!“
Kitas portalas – „Welt“ – ilgoko straipsnio antraštėje įspėjo: „Yra pavojus, kad tai galiausiai gali peraugti į plataus masto išpuolį“.
Tiesa, jų kalbintas Kylio universiteto Socialinių mokslų instituto tarptautinės politikos profesorius emeritas, politologas Joachimas Krause aistras kiek atvėsino: „Nematau ten 300 000 kareivių. Tai vis dar toli gražu ne tai, kas ten yra iš tikrųjų“. Bet kartu jis pripažino: „Iš tikrųjų turime bijoti, kad Rusija bando okupuoti teritorijas kai kuriose Baltijos valstybėse, pirmiausia Estijoje ir Latvijoje.“
„Berliner Morgenpost“ savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad Rusijoje armijos korpusas yra gerokai mažesnis nei NATO standartas. Todėl R.Kiesewetterio minėti du korpusai sudarytų 100-150 tūkst. karių.
„Šie skaičiai buvo gauti iš įvairių diskusijų, informacijos iš užsienio žvalgybos tarnybų, išorinių karinių šaltinių ir Vokietijos ginkluotųjų pajėgų, – nurodė portalas. – Ankstesnėse ataskaitose buvo minima apie 360 tūkst. kareivių.“ Bet net ir gerokai mažesnę grėsmę žurnalistai įvertino kaip milžinišką.
Ne faktas, tik vertinimas
Įspėjimus kaip dezinformaciją suskubo paneigti Lietuvos kariuomenė: „Internete plinta vienos užsienio žiniasklaidos priemonės paskelbta informacija apie Baltarusijoje neva dislokuotus daugiau kaip 300 tūkstančių Rusijos konvencinių pajėgų karių, pasirengusių bet kuriuo metu užpulti NATO.
Trumpai – nieko net iš tolo panašaus Baltarusijoje nėra, Rusijos pajėgumai prikaustyti Ukrainoje, prie mūsų ir kaimyninių NATO šalių sienų rusų pajėgumai nėra dislokuojami ir atitinkamai negalime kalbėti apie ketinimą tokius neegzistuojančius pajėgumus panaudoti.“
Taip pat skaitykite: Lietuvos tarnybos: paskleisti gandai apie daugybę rusų karių Baltarusijoje – nesąmonė
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos patikino, jog Rusija neturi pajėgumų didelio masto karių dislokavimui Baltarusijoje artimiausiu metu, nes visas pastangas deda į karinės agresijos prieš Ukrainą tąsą.
Kaip tik Lietuvos kariuomenės ir žvalgybos atstovus cituoja užsienio žiniasklaida kaip šaltinį, pateikiantį realesnę informaciją. Pasirodė, kad skaičius televizijoje buvo pateiktas kaip vertinimas, pagrįstas diskusijomis ir informacija iš užsienio žvalgybos tarnybų, kitų karinių šaltinių.
„Turime labai rimtai vertinti iš Baltarusijos kylančią grėsmę. Baltarusija šiuo metu atlieka tam tikrą vaidmenį Rusijai, ypač kognityviniame ir hibridiniame kare, ką įrodo grėsmės, susijusios su planuojamu „Orešnik“ raketų dislokavimu, ir Baltarusijos vaidmuo destabilizuojant padėtį per migraciją.
Kita vertus, Rusija taip pat nori aiškiai parodyti, kad tokiu kariuomenės dislokavimu laiko Baltarusiją neatsiejama savo teritorijos dalimi, o ne suvereniu vienetu“, – Bundestago narys pacituotas tinklalapis „Ukrinform“ pateiktame komentare.
Panašių įspėjimų, tik be konkrečių skaičių, R.Kiesewetteris yra skelbęs ir kiek anksčiau.
„Ramiai, tiek karių nėra“
Į paplitusią informaciją sureagavo ir politologas, saugumo ekspertas Tomas Janeliūnas – ją įvertino kaip nesąmonę, kuri kelia paniką.
„Aš nesiimu tiksliai aiškinti, iš kur tas 360 tūkst. skaičius, bet spėčiau, kad tai yra tiesiog prisiminta iš Vokietijos ar kitų žvalgybos tarnybų pranešimų apie tai, kaip rusija PLANUOJA sukurti karinius korpusus (44 ir 14), šalia Suomijos, o kartus paėmus dar ir su 6-ąja Armija, 11 korpusu Kaliningrade, 1-ąja tankų armija ir 20 Armija prie Ukrainos – visa tai KARTU gali ir sudaryti tuos 360 tūkst.
Bet ne Baltarusijoje. Geriausiu atveju – šalia ar aplink Baltarusiją. <…> Bet ir tai – tik planai, ir kol vyksta karas Ukrainoje, nieko panašaus nėra realybėje.
NĖRA tiek karių Baltarusijoje. Ramiai“, – tikino politologas savo paskyroje „Facebook“.
T.Janeliūnas taip pat pasidalijo nuoroda į vieną naujausių apžvalgų apie situaciją Baltarusijoje karinėje srityje. Pagal ją, lapkritį ginkluotųjų pajėgų veikla buvo daugiausia orientuota į kovinio rengimo rezultatų apibendrinimą, personalo mokymą ir planavimą.
„Negauta jokios iš esmės naujos informacijos apie Baltarusijos karinio-pramoninio komplekso darbą ar karinį-techninį bendradarbiavimą su Rusija“, – pažymėta Rytų Europos politikos tyrimų organizacijos „iSans“ apžvalgoje.
Pasak jos autorių, padėtis su Rusijos karine grupe Baltarusijoje išlieka stabili: oro gynybos daliniai lieka dislokuoti Ziabraukos ir Mozyriaus aerodromuose. Gruodžio 1 d. duomenimis, Rusijos karių skaičius Baltarusijoje siekia apie 2 tūkst. žmonių.
Nebuvo ir nuolatinės Rusijos oro pajėgų orlaivių bazės, lapkričio 7 d. užfiksuotas tik vienas iš Maskvos atskridusio transporto lėktuvo „An-26“ nusileidimas Baranovičių aerodrome. Tai esą mažiausias skaičius nuo 2024 m. rugsėjo.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Netiesa, kad Rusija Baltarusijoje dislokavo 350-360 tūkst. karių. Šį skaičių televizijos laidoje pateikė Vokietijos parlamentaras R.Kiesewetteris, tačiau vėliau patikslino jį pateikęs ne kaip faktą, o kaip vertinimą, paremtą įvairia žvalgybos tarnybų ir karinių šaltinių informacija. Viena karinės padėties apžvalga rodo, kad Baltarusijoje šiuo metu yra apie 2 tūkst. rusų karių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
