„Įvairiai galima vertinti (JAV ir Rusijos derybas – BNS), tol kol nėra galutinio sutarimo, aš tai vis tiek labiau priskirčiau spekuliacijoms, išskyrus tą dalį, kai kalbame apie už tarptautinės teisės ribų esančius pasvarstymus, kas galėtų būti kaip reikalavimas. (...) Tie dalykai, kurie prasilenkia su tarptautine teise – Krymo aneksija, tai yra visiškai už ribos, čia ne apie Ukrainą, o apie tarptautinę teisę ir principus. (...) Apie tai negali būti diskusijos, čia yra pavojinga vieta, nes tai siunčia žinią, kad okupavęs teritoriją ir ją išlaikęs kažkiek metų, gali kelti pretenziją į jos teisinę nuosavybę“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Kvestionuodami tarptautinės teisės principus, kvestionuodami Krymo priklausomybės klausimą, mes atidarome peklą, iš kurios išlįs tokie velniai, kurių niekas nesukiš atgal ir tai reikš, kad JAV įtaka ir galimybės nustatyti tam tikras taisykles, kurios kyla iš jos didžiulės hipergalios, sumažės dramatiškai“, – kalbėjo jis.
Ministro teigimu, tokiu atveju „sugriūtų tarptautinė tvarka“.
„Iš karto bus atakuojama Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kodėl penkios branduolinės valstybės gali tartis, kur gali būti naujos sienos, bus kertamas iš pamatų ir pagrindas branduolinio platinimo kaip tokio, nes valstybės kels klausimą, kodėl mes neturime branduolinio ginklo, jei jis užtikrina ne tik saugumą, bet ir galimybę užgrobti kieno nors teritoriją, nes suprantame, kad Rusijos branduoliniai ginklai reikšmingai sustabdė karinės paramos tiekimą Ukrainai“, – sakė K.Budrys.
„Grįžtant į šitas derybas, pasvarstymus viešojoje erdvėje, kas gali būti padėta ant stalo, Lietuva niekaip ir niekada negalėtų sutikti su dalykais, kurie yra už tarptautinės teisės ribų – išprievartauti valstybę, atimti teritoriją, pasakyti, kad viskas yra gerai, kad tu dabar esi mažesnė, tai yra už tarptautinės teisės ir tai yra kelias į pragarą“, – pridūrė jis.
Pasak K.Budrio, Rusijai ši situacija yra naudinga, nes viešojoje erdvėje diskutuojama ne apie ją, o apie nesutarimus tarp Jungtinių Valstijų ir Ukrainos, Europos.
„(Kalbame – BNS) ne apie tai, ką Putinas daro, padarė ir ketina padaryti. Šia prasme, reikėtų ištiesinti visą lauką ir komunikaciją, ji neprisideda prie rezultato. Mano vertinimu, galiu sakyti, Lietuvos vertinimu, ne apie Zelenskį ir Ukrainą čia yra šiuo metu“, – sakė ministras.
Kaip rašė BNS, antradienį leidinys „Financial Times“ (FT) nurodė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pasiūlė sustabdyti Rusijos invaziją į Ukrainą ties dabartine fronto linija.
Rusijos vadovas nurodė, kad būtų pasirengęs atsiimti Maskvos pretenzijas į dalį Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – keturių sričių, kurias ji iš dalies yra okupavusi.
Pasak FT, mainais Jungtinės Valstijos gali sutikti su kitais svarbiais Rusijos reikalavimais, įskaitant 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio suvereniteto pripažinimą ir draudimą Ukrainai stoti į NATO.
D.Trumpas teigė, kad Krymas „buvo prarastas prieš daugelį metų“ ir „net nėra diskusijų objektas“.
V.Zelenskis į tai atsakė socialiniuose tinkluose paskelbdamas tuometinio D. Trumpo valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo 2018-ųjų „Krymo deklaraciją“, kurioje sakoma, kad Vašingtonas „atmeta Rusijos bandymą aneksuoti Krymą“.
