Be Velykų Kalėdos prarastų prasmę
Pasak psichoterapeutės Genovaitės Petronienės, krikščionių pasaulyje Velykos, o ne Kalėdos yra pagrindinė šventė, nes būtent per Velykas įvyksta prisikėlimo stebuklas. Jei nebūtų Velykų, Kalėdos neturėtų tokios didelės prasmės, tai būtų tik dar vieno pranašo gimimas. Tuo tarpu Velykos primena, kad išperkamos nuodėmes žmogui, kuris iš tiesų to nenusipelnė.
„Tačiau paradoksas. Nors Lietuvoje mes visi save laikome katalikais, aš specialiai apklausiau savo grupę. Iš 14 užsiėmimus lankančių žmonių vos vienas per Velykas kartais nueina į mišias. Net jei į šią šventę pažiūrėtume naujosios religinės bangos požiūriu, pagal kurį žmogus pats gali atrasti ryšį su Dievu, iš tiesų jo niekas per Velykas nebando rasti, nors, atrodytų, kaip tik šią dieną apie tai reikėtų labiausiai galvoti. Bent jau prisiminti, kokia šios šventės prasmė ir apmąstyti savo ryšį su didesne tikrove.
Velykos primena, kad išperkamos nuodėmes žmogui, kuris iš tiesų to nenusipelnė.
Galvojau, kodėl taip yra? Kodėl religinis šventės aspektas visiškai mums nesvarbus? Ir kas gali priversti žmones ištrūkti iš banalybės, kad Velykos – tik kiaušinių šventė, pajusti bent šiek tiek gilesnę prasmę? Pastebėjau, kad prasmės žmonės pradeda ieškoti dviem atvejais. Pirmu atveju žmonės susiduria su kokia nors bėda: jie arba jų artimieji suserga, kas nors nepasiseka gyvenime, kas nuo jų ne visai priklauso, arba jie prisidirba patys ir labai norėtų išgelbėjimo, t.y. prisimena Dievą kaip gydytoją.
Antru atveju tai pakankamai daug pasiekę 40-50 metų žmonės, kurie pradeda jausti, kad ne vien pasiekimai įprasmina gyvenimą. Jie suvokia, kad sensta, jų sveikata prastėja, artėja gyvenimo saulėlydis, todėl pradeda ieškoti gilesnių prasmių, jiems pabodo judėti paviršiumi nuo vieno tikslo prie kito tikslo, ir nori tikėti, kad yra pasaulio paslaptis, kad ne viskas priklauso nuo mūsų“, – svarstė pašnekovė.
Tikras išganymas, kad nereikia pirkti dovanėlių
Vis dėlto, psichoterapeutės manymu, Velykos nėra įprastas ilgasis savaitgalis, kaip kitų valstybinių švenčių atvejais. Jos turi labai aiškų atspalvį – tai šeimos šventė. Nors ji mažiau įpareigojanti negu Kalėdos, daugelis žmonių per ją taip pat jaučia pareigą aplankyti artimuosius, o jeigu ir nenuvyksta pas jus, paskambina, pasveikina, pabendrauja.
„Daugeliui žmonių tai šeimos susirinkimo šventė, tik paprastesnė negu Kalėdos, nes nereikia ruošti 12 patiekalų ir pirkti dovanėlių. Be to, šventė prasideda ne vakare, o dieną ar ryte. Velykos labai patinka vaikams, dažnai net mielesnės už Kalėdas, net jei negauna dovanėlių. Daug džiaugsmo jiems teikia kiaušinių dažymas, daužymas, ridenimas. Net ir suaugusiems kiaušinių dažymas yra vienas iš didesnių metų malonumų. Ypač tai proga pasireikšti meniškoms sieloms – kartą per metus pabūti menininku. Tačiau didžioji metų prasmė – praktiškai išbraukta.
Tiesa, kai kuriems tai proga atsinaujinti, pasitempti iš vidaus, pajusti, kaip bėga laikas, aiškiau pamatyti metų laikų kaitą. Vis dėlto didesni gyvenimo apibendrinimai nedaromi. Tam labiau tinka Kalėdos ir Naujieji metai, per kuriuos net ir labai materialūs žmonės šiek tiek pamąsto apie gyvenimą. Velykos – tiesiog džiaugsmo ir pavasario šventė. Darosi šviesiau, smagiau, ilgėja dienos, artėja šiluma, vasara, o daugelis žmonių Lietuvoje vasarą sieja su laimingesniu laikotarpiu“, – pasakojo G.Petronienė.
Pasak jos, galime tik pasidžiaugti, kad kol kas Velykos netapo tokia komercine švente, kokia yra Kalėdos. Greičiausiai todėl, kad nėra dovanėlių ir 12 patiekalų. Aišku, prekybos centrai stengiasi iš paskutiniųjų, lentynas užversdami kiaušiniais, jų dažymo priemonėmis, kiškiais ir kitais velykiniais atributais. „Man neramu, kad Velykos taip pat gali tapti komercine švente, nes prekybininkai išradingi. Prisiminkite, kaip iš kažkur buvo ištraukta Valentino diena ir paversta visiška vartojimo švente“, – teigė pašnekovė.
Proga išsikuoti namus ir pasitempti
Vilnietė Kazimiera taip pat prisipažįsta, kad Velykos jai nekelia religinių jausmų. „Sakoma, kad Velykos – gražiausia pavasario šventė. Iš tiesų gal yra ir gražesnių, bet kadangi prieš šventę viską išsikuopi, nes rankos pačios tiesiasi susitvarkyti namus, iškraustyti spintas, atsisveikinti su nereikalingais daiktais, ir vidus išsivalo, pralaisvėja. Natūralu, kad pavasarį visos šeimininkės tvarkosi, valosi langus, bet kadangi pavasarį yra ir Velykos, stengiamasi tai padaryti iki švenčių. Man Velykos – tarsi tam tikra riba metuose, susijusi su atsinaujinimu, švara ir šviesa. Galbūt todėl, kad ir gamta patiria virsmą.
Jau daug metų, nuo studijų laikų, prieš Velykas visada ant stalo pasistatau verbą. Anksčiau pirkdavau spalvotas verbas, dabar apsiriboju kadagio šakele, kačiukais. Padedu šalia paplotėlių, kiaušinių – taip tarsi pagarbinu gamtą, pasidžiaugu, kad ji atgimsta. Tačiau su tikėjimu man ši šventė nesusijusi. Tai labiau proga iš vidaus pasitempti. Nėra taip, kad tų Velykų labai lauktum, tai juk ne dovanų metas, tiesiog tai šviesi, maloni šventė, kuriai nereikia specialiai puoštis, kad pajustum šventinę nuotaiką, nes Velykos dėl atsigaunančios gamtos dažnai pačios savaime puošnios. Gal žiemą mums reikia daugiau dzinguliukų, blizgučių, spalvingų papuošimų, todėl Kalėdos tokios išpūstos“, – svarstė pašnekovė.
Kol vaikas buvo mažas, viena iš velykinių atrakcijų buvo kiaušinių ridenimas. Dabar per Velykas kiaušinį moteris įsimeta dovanai, kai eina į svečius. Per šventes ji vis dėlto ketina lankyti artimuosius, tačiau iš esmės šventės nesureikšmina. Net jei suaugęs sūnus negrįžtų namo, neįsižeistų.
„Tai šventė, kuriai nereikia labai stengtis. Kaip išeina, taip ir šventi. Jei sūnus negrįžtų ar aš nenuvykčiau pas mamą, pasaulis nesugriūtų. Jei negrįši namo per Kalėdas, tai tokia nuodėmė, kurios iki kitų Kalėdų nenuplausi. Velykos taip stipriai neįpareigoja. Tai tiesiog rami, šviesi, džiaugsminga šventė“, – teigė moteris.
Pasak etnologo Liberto Klimkos, šiuolaikiniam žmogui šventės būtinos, nes tai mūsų kasdienybės sureikšminimas ir atsvara pilkoms dienoms. „Be to, jos reikalingos valstybei, nes suburia bendruomenę, o tuo pačiu skatina pilietiškumą. Pagaliau tradicinės šventės suburia šeimą, o tai šiandien, kai šeimos taip išdraskytos migracijos, ypač aktualu“, – įsitikinęs tradicijų žinovas.
