Efektyvus pokytis
Nuteistųjų įkalinimo sąlygos ir įsitvirtinimo galimybės sugrįžus į laisvę per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje gerokai pasikeitė, įsitikinusi Lietuvos kalėjimų tarnybos kanclerė Ligita Valalytė.
„Pasikeitė ir požiūris, ir procesai, vykstantys kalėjimų sistemoje. Pavyzdžiui, 2016-aisiais pirmą kartą Lietuvoje atsirado toks reiškinys kaip Pusiaukelės namai, kurie atsirado ir buvo finansuojami bendradarbiaujant su Norvegijos partneriais. Šiandien Pusiaukelės namų Lietuvoje turime net 9“, – tikino pašnekovė.
L. Valalytė įvardijo ir esminius Pusiaukelės namų privalumus – kad šiandien dėmesys į atlikusį bausmę žmogų kreipiamas gerokai anksčiau – ne tada, kai jis išeina į laisvę ir nežino, ką jam toliau daryti. „Dabar jis intensyviai tam ruošiasi. Atkūrinėja socialinius ryšius, kad atlikęs bausmę galėtų įsitvirtinti, užsitikrinti pajamų šaltinį. Viena iš esminių Pusiaukelės namų sąlygų – turėti darbą arba mokytis.
Šiandien Pusiaukelės namų Lietuvoje turime net 9
Tai padeda žmogui sustiprėti, susikurti stabilų pagrindą. Jis turi būti susitaikęs su visuomene, atlikęs bausmę ir turėti pagrindą po kojomis“, – apie reikšmingą pokytį kalbėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos kanclerė, pabrėžusi, kad šios priemonės efektyvumas yra akivaizdus.
Nuo 2016 metų Pusiaukelės namuose gyveno 800 bausmę atliekančių asmenų, iš kurių pusei – ir dėl darbuotojų įdėtų pastangų, ir dėl pačių nuteistųjų motyvacijos – buvo pritaikyta lygtinio paleidimo procedūra.
L.Valalytė paminėjo ir dar vieną labai svarbų dalyką – atviri namai turi labai reikšmingą teigiamą įtaką pakartotinio nusikalstamumo prevencijai: „Pagal mūsų duomenis, tik apie 8 proc. nuteistųjų, kurie gyveno ir bausmę baigė Pusiaukelės namuose, pakartotinai grįžo į kalėjimų sistemą.“
Reikšmingi pastarųjų metų žingsniai
Lietuvos probacijos tarnybos patarėjas Žilvinas Miliauskas pastarąjį dešimtmetį probacijos srityje įvardija kaip kaitos ir teigiamų pokyčių laiką. „Probacijos tarnyba mažiau nei prieš trejus metus dar buvo atskirta nuo Lietuvos kalėjimų tarnybos. Įgyvendinus pokyčius Probacijos tarnyba ėmė bendradarbiauti su Kalėjimų tarnyba. Kitas svarbus dalykas – palydėjimo modelio įdiegimas.
Dabar, sakykime, likus mėnesiui iki galimo lygtinio paleidimo su nuteistuoju pradeda dirbti ir Probacijos tarnybos specialistai. Palydėjimo modelis iš tiesų tą ir reiškia, kad Probacijos tarnybos darbuotojas „už rankos“ paima žmogų iš įkalinimo įstaigos, atsiveda pas save, supažindina su savivaldybių socialiniais darbuotojais, kad būtų nenutrūkstama pagalbos grandinė“, – aiškino Ž. Miliauskas.
Probacijos tarnybos patarėjas tikino, kad įstaigos veiklų suaktyvėjimas kaip tik sutapo su „Norway Grants“ projektais: „Kai prisijungėme prie projekto, viena iš pagrindinių veiklų kaip tik ir buvo bendradarbiavimo su Kalėjimų tarnyba stiprinimas ir naujo tipo probacijos darbuotojų įvedimas į palydėjimo modelį.“
Dabar, anot pašnekovo, įgyvendinant bandomąjį projektą su nuteistaisiais dirba 17 probacijos darbuotojų, kurie pradeda lydėti žmogų ne likus mėnesiui iki bausmės pabaigos, o likus 9–12 mėn.: „Stengiamasi, kad į probaciją atvyktų jau socialinei integracijai susikaupęs ir didžiąją dalį problemų išsprendęs žmogus.“
Visuomenės požiūris keičiasi
Vienas iš svarbiausių sėkmingos nuteistųjų integracijos į socialinį gyvenimą veiksnių – pati visuomenė. Abu pašnekovai tikina, kad po truputį ima keistis ir visuomenės požiūris į bausmę įkalinimo įstaigose atlikusius žmones.
Įgyvendinant bandomąjį projektą su nuteistaisiais dirba 17 probacijos darbuotojų.
L. Valalytė pastebėjo, kad sugrįžę į laisvę ar gyvenantys Pusiaukelės namuose nuteistieji po truputį vis lengviau susiranda darbą, prie to svariai prisideda ir socialiniai verslai.
Ž. Miliauskas atkreipė dėmesį, kad vienas iš svarbiausių jo darbų – vykti į užsienį, semtis gerųjų patirčių ir jas parvežti į Lietuvą. Pašnekovas išskyrė du dalykus, kas sieja šalis, kuriose pakartotinis nusikalstamumas 2–3 kartus mažesnis nei Lietuvoje: „Pirma, tai – stiprus tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Antra, bendruomenės branda – kaip visuomenė priima žmogų, kuris grįžta. Įstaigos, tokios kaip mūsų, suteikia žmonėms įrankius. Tai – kognityvinės elgesio keitimo programos, motyvavimas, o žmogaus pati integracija vis tiek vyksta bendruomenėje. Tam reikia labai daug laiko ir vienas iš pagrindinių mūsų tikslų – susitelkti į visuomenės edukavimą, kad ji augtų kartu su mumis.“
L. Valalytė pridūrė, kad taikomos naujos priemonės tiek įkalinimo įstaigose, tiek probacijoje turi teigiamą poveikį, nes nuteistieji grįžta į sociumą su kitokiu požiūriu bei nusiteikimu: „Žmonės iš įkalinimo įstaigų išeina ne tokie pikti, labiau susitaikę su visuomene. Atlikę bausmę ir susitaikę su tuo, ką padarė. Kalbėjimas ir rodymas, kad jie dėl skriaudos, kurią padarė, turi grąžinti grąžą visuomenei, keičia jų požiūrį.“
Lietuvos kalėjimų tarnybos kanclerė atkreipė dėmesį, kad labai svarbu, jog atsirado ir institucinė atsakomybė: „Anksčiau buvo didelė fragmentacija. Kad iš pradžių dirba viena institucija, o po to – kita. Pilotiniuose projektuose labai skatinamas bendrumas, kolegiškumas – skatinama kartu spręsti problemas.
Turime vieną tikslą ir suprantame, kad visos institucijos turi prisiimti atsakomybę kartu.“ Tai, pasak pašnekovės, taip pat reikšmingai prisideda prie sėkmingesnės nuteistųjų integracijos jiems atlikus bausmę ir išėjus į laisvę.
