Laidų cikle „Pokyčių pašvaistė“ ukrainietė Tanya pasakojo, kokių iššūkių patyrė tik atvykusi ir kaip projektas suteikė jai galimybę savo patirtį panaudoti tolimesnei ukrainiečių integracijai bei bendrystės su lietuviais kūrimui.
Skirtingi iššūkiai
Ukrainiečių integracijos Lietuvoje tęsiasi ketverius metus, atkreipia dėmesį „Ukreate Hub“ vadovė Eugenija Kovaliova, tik reikia suprasti, kad spręstini dalykai skirtingi – vieni iššūkiai buvo tuomet, kai pabėgėlių per savaitę būdavo sulaukiama tūkstančiais, kiti dabar – kai į Lietuvą atvykę žmonės jau sprendžia psichologines problemas, įsitvirtinimo klausimus.
Skaičiuojama, kad per visą laikotarpį nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko apie 95 tūkst. ukrainiečių. Pagal priimtų pabėgėlių skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva užima trečią vietą Europoje: „Lietuvai tai buvo precedento neturintis įvykis, tai yra didžiulis skaičius žmonių. Lietuvai niekada nėra tekę priimti tokio antplūdžio nuo karo bėgančių žmonių.“
Intensyviausias laikotarpis, pasak Eugenijos, aišku buvo pradžia: „Dabar per savaitę atvyksta iki kelių šimtų pabėgėlių, o anuomet – dešimtys tūkstančių per savaitę. Tai buvo didžiulis iššūkis tiek valstybei, tiek visuomenei.“ Spręsti teko labai daug dalykų vienu metu – nuo apgyvendinimo, maitinimo iki Migracijos departamento procesų. Vis dėlto, kad ir kaip buvo sunku, anot pašnekovės, Lietuva su pirmuoju etapu susitvarkė. Jos teigimu, viena iš esminių priežasčių – visuomenės susitelkimas.
Augina bendrystę
Tanya Vasylkevych į Lietuvą atvyko karo pradžioje. Moteris prisimena, kad pirmosios dienos buvo sunkios, tačiau lietuvių bendruomenė labai padėjo. Tanya įsidarbino ligoninėje ir nors dabar šypsosi, kad iškart patekti į tik lietuviškai kalbančią erdvę buvo labai drąsu, bet šiandien supranta, jog ir labai naudinga. Tanya nuo pirmųjų dienų norėjo mokytis ir išmokti lietuvių kalbos bei būti tarp vietinių, pažinti jų gyvenimą, kultūrą.
Kiek apsipratusi Tanya su bendramintėmis iš Ukrainos, kurios įsitikinusios, kad integracija galima tik kuriant tarpusavio ryšius, bendraujant ir kartu leidžiant laiką, įkūrė VŠį „Atviros tautos“. „Norway grants“ investicijos sudarė galimybes organizuoti stovyklas, kuriose susirinkdavo lietuvių ir ukrainiečių šeimos – kartu dalyvaudavo veiklose, dalinosi kultūrine patirtimi, įspūdžiais ir net šokdavo. Stovyklose, anot pašnekovės, dalyvaudavo 70 proc. ukrainiečių šeimų ir 30 proc. lietuvių.
Prisimenant jausmą, emocijas ir patirtį, juokiasi Tanya, net šiurpuliukai sukyla. Moteris pasakojo, kad apie šią veiklą nėra gauta nė vieno neigiamo atsiliepimo. Lietuviai džiaugiasi geriau pažinę ukrainiečius, o pastarieji tikina, kad stovyklos dovanoja jiems priklausymo bendruomenei jausmą, kurio ukrainiečiams labai trūksta.
Mūsų tikslas – atskirtį ir prarastus ryšius paversti socialine sanglauda.
„Mūsų tikslas – atskirtį ir prarastus ryšius paversti socialine sanglauda. Tai daryti kuriant pasitikėjimą, jausmą, kad priklausome bendruomenei. Tai yra labai svarbu. Dirbdamos mes matome, kad žmonėms labai svarbu būti drauge su kitais“, – komentavo Tanya.
E. Kovaliova atkreipė dėmesį, kad integracijos klausimu iš Skandinavijos partnerių Lietuva tikrai gali pasisemti gerų ir efektyvių modelių, nes, pavyzdžiui, Norvegijos kitataučių integracijos sistema jau brandi ir susiformavusi. „Vienas iš pavyzdžių, kad atvykusį pabėgėlį valstybė apgyvendina, pasirūpina baziniais poreikiais, o tada žmogus pradeda vaikščioti į kalbos kursus, kurie yra kaip darbas.
Kitaip tariant, už tai jis gauna atlyginimą, iš valstybės. Tai gali vykti ir pusę metų, ir metus. Ten suprantama, kad kol žmogus nemoka kalbos, kol jam nepadedama išmokti, jis negalės visiškai integruotis“, – vieną iš Norvegijoje taikomų principų įvardijo pašnekovė.
Kartu su Norvegijos partneriais, pasak Eugenijos, ir buvo dirbta šia linkme – Lietuvoje jau dabar yra sukurtas sociokultūrinis įvadas, kuriame sugulusią informaciją atvykusiems pabėgėliams padės įsisavinti specialiai pasiruošę dėstytojai.
Tai, pasak „Ukreate hub“ vadovės, yra labai svarbus žingsnis, nes Lietuvos integracijos sistema taps daug geresnė: „Žmonės supras, kaip veikia mūsų valstybė, kokios yra mūsų vertybės, kad yra demokratija ir jos institucijos. Tikiu, kad tai padės geriau integruotis, nes žmonės supras, kur jie atsidūrė.“
