Kaltina net Nausėdą
Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo nuotrauką, kuri greitai sulaukė daug dėmesio. Joje nurodyta, kad Lietuva priims pusę migrantų, o už pusę mokės. Tuo tarpu Lenkija, Latvija ir Estija esą nepriims migrantų ir nemokės. Nuotraukoje taip pat rašoma: „Mižnių valdžia. O kur solidarumas?“
Įrašas per keletą dienų sulaukė daugiau nei 1,3 tūkst. reakcijų ir beveik 400 pasidalijimų.
Kitas vyras, pasidalijęs šia nuotrauka, komentavo: „Lietuva, kaip visada, noriai bučiuoja Briuselio užpakalį. Nieko nuostabaus, juk Nausėda bučiuoja fašistinės valstybės krauju aplaistytą skudurą.“
Kita moteris rašė: „Čia vaizdžiai matome jog vienintelė Lietuva yra išdavikiškoje pozicijoje. Todėl, kad čia vyrauja eurokomunizmas ir Lietuvos konservų partija planuoja Lietuvą sunaikinti per galimai artimiausią laiką. Tai numatyta net „Tėvynės“ sąjungos partijos programoje.“
Dalis internautų dėl tokio sprendimo be pagrindo kaltino ir prezidentą Gitaną Nausėdą: „O ką veikia Seimas? Nuo kada vienas prezidentas sprendžia tokius klausimus?“
Iš nuotraukos susidaro įspūdis, neva pagal šį ES mechanizmą galima paprasčiausiai atsisakyti migrantus priimti ar už juos mokėti. Tačiau viskas nėra taip paprasta.
Kaip veiks šis mechanizmas?
Solidarumo mechanizmas yra vienas pagrindinių ES Migracijos ir prieglobsčio pakto elementų. Jis numato įsipareigojimą valstybėms narėms pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele ir patiriančiomis spaudimą.
ES Taryba nurodė, jog susitarimas padarys Europos prieglobsčio sistemą veiksmingesnę, nustatydamas aiškias atsakomybės taisykles, mažindamas neteisėtą atvykimą ir numatydamas solidarumo priemones tarp valstybių narių, taip ilgainiui mažinant spaudimą.
Valstybės narės įsipareigojo taikyti solidarumo priemones. Jų yra trys rūšys: perkėlimai, finansiniai indėliai ir alternatyvios solidarumo priemonės, pavyzdžiui, finansinė arba operatyvinė parama (įranga, personalas ar logistika).
Susitarimo pakte numatytas mechanizmas leidžia kasmet perkelti ne mažiau kaip 30 tūkst. migrantų. Šalys, nusprendusios nepriimti ir nenagrinėti prieglobsčio prašymų, bus įpareigotos sumokėti 20 tūkst. eurų mokestį už kiekvieną neišnagrinėtą prašymą arba imtis kitų solidarumo priemonių.
Pagal Migracijos ir prieglobsčio paktą visos ES šalys turi prisidėti proporcingai savo gyventojų skaičiui ir bendram BVP.
Pasirinkimas ir išimtys
Kiekviena šalis pati nusprendžia, kokio tipo priemonę įsipareigoja taikyti. Taip pat gali pasirinkti derinti skirtingas priemones, pavyzdžiui, dalį migrantų priimti, o už dalį sumokėti.
Teoriškai visos ES narės turėtų dalyvauti iniciatyvoje ir solidarizuotis su tomis šalimis, į kurias atvyksta daugiausiai migrantų. Tačiau pakte numatoma, kad šalys, patiriančios ypatingą migracijos spaudimą, pavyzdžiui, dėl gausaus pabėgėlių srauto, gali būti visiškai arba iš dalies atleistos nuo savo solidarumo įsipareigojimų.
Europos Vadovų Taryba, remdamasi Komisijos pateiktais vertinimais, sprendžia, kurios valstybės narės turi prisidėti prie solidarumo priemonių, o kurios gauna išimtis. Visos valstybės narės turi teisę prašyti išimties.
Kaip nurodo ES Taryba, Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija ir Lenkija patiria didelį migracijos spaudimą dėl ankstesnių metų. Todėl šalims, norėjusioms sumažinti savo indėlius pirmajai solidarumo grupei, įsipareigojimai buvo pakoreguoti pagal situaciją.
Migracijos spaudimas
Europos Komisija (EK) lapkričio 10 d. paskelbtame metiniame migracijos vertinime nurodė, kad neteisėtas atvykimas į ES laikotarpiu nuo 2024 m. liepos iki 2025 m. birželio buvo daugiau nei trečdaliu mažesnis nei per ankstesnius metus. Tačiau kai kurios ES valstybės toliau susiduria su nuolatine nelegalia migracija.
Ataskaitoje nurodoma, jog Graikija, Kipras, Ispanija ir Italija patiria migracijos spaudimą dėl didelio atvykėlių skaičiaus. Belgija, Bulgarija, Vokietija, Estija, Airija, Prancūzija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija ir Suomija yra rizikos zonoje dėl migracijos spaudimo ir dėl to turės prioritetinę prieigą prie ES migracijos paramos įrankių, kaip ES agentūrų pagalba ir parama iš ES fondų.
Vertinime taip nurodoma, jog Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Austrija ir Lenkija susiduria su reikšminga migracine situacija bei spaudimu ir galės prašyti sumažinti įsipareigojimus, ką jos ir padarė.
EK pareigūnas paaiškino, kad „tie, kuriems kyla migracijos spaudimo rizika, vis tiek turės teikti solidarumo indėlį, o tie, kurie patiria reikšmingą migracijos spaudimą, gali prašyti būti atleisti nuo solidarumo teikimo“.
Jis pridūrė, kad už situacijos vertinimą atsakinga EK, o ES Taryba sprendžia, kurios šalys priskiriamos kiekvienai kategorijai.
Lenkijos, Latvijos ir Estijos atvejai
ES vidaus reikalų ministrų nutarimu, Lenkijai suteikta laikina išimtis dėl ES migrantų perkėlimo mechanizmo.
Ji kartu su penkiomis kitomis šalimis – Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija ir Estija – paprašė išimties, motyvuodama tuo, kad priėmė daugiau nei milijoną karo pabėgėlių iš Ukrainos.
ES anksčiau patvirtino, jog šios šalys gali prašyti atleidimo dėl patiriamo migracijos spaudimo.
Varšuva savo prašymą taip pat pagrindė tuo, kad nuo 2021 m. ji susiduria su migracijos krize prie sienos su Baltarusija.
Anot portalo „Euronews“, Čekijai, Estijai, Kroatijai ir Austrijai taip pat buvo suteikta visiška arba dalinė kvotų išimtis, nes, pagal ES vertinimus, jos susiduria su dideliu migracijos spaudimu.
Tuo tarpu Latvija į šią kategoriją nepatenka. Patvirtinus naujas taisykles, jos vidaus reikalų ministerija pažadėjo tęsti derybas, tikėdamasi, kad Latvijai bus suteikta išimtis. Ji planuoja motyvuoti savo prašymą tuo, kad šalis ir taip prisideda prie bendro ES saugumo, saugo ES ir NATO sienas nuo Rusijos ir Baltarusijos vykdomų hibridinių atakų, įskaitant nelegalius migrantus, ir teikia paramą ukrainiečiams.
Ministerija teigė, kad Latvija nedalyvaus prieglobsčio suteikime ir neprisidės finansiškai. Tačiau, anot vietos žiniasklaidos, Latvija planuoja prisidėti naudodama trečiąjį solidarumo įnašo tipą – alternatyvias paramos priemones, pavyzdžiui, teikiant ekspertų žinias ar techninę pagalbą dėl migracijos.
Trečiasis variantas yra galimas pagal susitartą mechanizmą, tačiau nėra konkrečių detalių, kokie yra šio pasirinkimo kriterijai. Dėl to nėra aišku, ar Latvijos pasiūlymo užteks, kad jai būtų taikoma išimtis kaip Lenkijai ar Estijai.
Lietuvos sprendimas
Praėjusių metų gruodį Lietuva nusprendė, kad pagal ES solidarumo mechanizmą šiais metais priims pusę migrantų ir už pusę susimokęs. Ji įsipareigojimus turės pradėti vykdyti nuo 2026 m. birželio.
Premjerė Inga Ruginienė teigė, kad Lietuva norėtų priimti mažiau nei pusę migrantų.
„Greičiausiai mūsų derybinė pozicija būtų priimti tam tikrą žmonių skaičių netgi nuo birželio. Tai reiškia, kad mes prašytume dar labiau sumažinti – iki ne daugiau kaip 40 žmonių – nes skaičių turime pagrįsti tuo, kad mūsų institucijos privalo patikrinti tuos žmones, saugiai juos integruoti“, – sakė ji.
Seimo vicepirmininkė, Europos reikalų komiteto vadovė Rasa Budbergytė teigė, kad toks sprendimas grindžiamas abipusio solidarumo principu.
„Mes negalime bandyti spręsti problemas, su kuriomis susiduria pietinės valstybės, atkišdami joms savo tuos kelis milijonus, kai mums patiems reikia jų palaikymo. (...) Esam ES rytinė siena“, – sakė politikė.
„Mūsų šiandienos pasirinkimas kaip tik rodo, kad mes tikrai suprantame, kas tai yra tas solidarumas ES mastu“, – pridūrė ji.
R.Budbergytė taip pat pastebėjo, jog pagal iniciatyvą priimamų migrantų skaičius bus nedidelis, ypač atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoj gyvena apie 70 tūkst. baltarusių ir daug ukrainiečių.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad finansinio įnašo dydis gali būti mažesnis, nei skaičiuota anksčiau.
Ministerijos teigimu, už kiekvieną perkeltą asmenį Lietuva gaus 10 tūkst. eurų iš ES prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo.
Lietuva anksčiau yra skeptiškai vertinusi galimybes priimti migrantus, nes šalis ir taip suteikė prieglobstį nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, o migrantai neteisėtai bando patekti ir per sieną su Baltarusija.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Lietuva pagal ES solidarumo mechanizmą dalį migrantų priims, o už dalį susimokės. Šiai iniciatyvai įsipareigojo visos ES šalys ir ji pradės veikti birželį. Tačiau kai kurios šalys, EK vertinimu, susiduriančios su dideliu migracijos spaudimu, gali prašyti būti atleistos nuo įsipareigojimų. Tarp jų yra Lenkija ir Estija, kurioms tokios išimtys turėtų būti suteiktos, kuomet įsigalios nauja tvarka. Tačiau Latvija ir Lietuva į šį sąrašą nepatenka.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
