Susiejo su parama Ukrainai
Teze, esą mūsų šalis tapo skurdžiausia ES, socialiniame tinkle „Facebook“ dalijamasi nuo balandžio pabaigos. „Lietuva – skurdžiausia ES. Sveikinu skurdžiai. Slava Ukraine! (kalba netaisyta – red. past.)“ – pakomentavo vienas internautas ir pasidalijo nuoroda į portale lrt.lt publikuotą BNS žinutę, kurioje pristatytas minėtas tyrimas.
Jo įrašas sulaukė 2,7 tūkst. reakcijų ir kone 500 komentarų, daugiau nei 80 žmonių juo pasidalijo. Ne tik autorius, bet ir kai kurie komentatoriai tokią situaciją susiejo su gausia Lietuvos parama Ukrainai.
BNS citavo kito portalo – „Verslo žinių“ tekstą, kad, remiantis vidutinio skurdo lygio vertinimu, kai skaičiuojamas vidutinis laikas, per kurį uždirbamas 1 JAV doleris, Lietuva įvertinta kaip skurdžiausia ES šalis.
Remdamasis leidiniu „Luxembourg Times“, vz.lt skelbė, jog, pagal Oksfordo universiteto ekonomisto Olivierio Stercko sukurtą „vidutinio skurdo“ metodiką, norint uždirbti 1 JAV dolerį turtingiausioje ES valstybėje – Liuksemburge, pernai reikėjo dirbti beveik 21 minutę, o Lietuvoje – 76,4 minutės.
Anot portalo, Lietuva pernai buvo 3,6 karto skurdesnė nei Liuksemburgas ir apie 3 kartus skurdesnė nei Nyderlandai (kur 1 doleriui uždirbti užteko 24 min.), Vokietija (26 min.), Belgija (27 min.) ir Kipras (30 min.). Estijoje doleriui uždirbti prireikė 51 min., Lenkijoje – beveik 44 min.
Šią informaciją pasigavo ir propagandos skleidėjai. Ji yra teisinga, tačiau be konteksto bei su emocingais komentarais gali sudaryti įspūdį, jog Lietuva yra itin skurdi šalis.
Panašių įrašų socialiniuose tinkluose pastaruoju metu buvo ir daugiau, apie tai rašė ir portalas 15min.
Taip pat skaitykite: Internautai dedasi ekonomistais, bet painiojasi rodikliuose: skurdas Europoje ir Lietuvoje
Lietuvoje pernai kas ketvirtam gyventojui grėsė skurdas ar socialinė atskirtis, taigi situacija išties nėra gera, pažymi Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.
Tačiau nei šis skaičius, nei laikas, per kiek galima uždirbti 1 dolerį, tikrojo materialinio nepritekliaus nerodo, greičiau liudija pajamų nelygybę. Skurdo lygiui šalyje įvertinti naudojami skirtingi rodikliai ir įvairios metodikos, taigi iš vieno skaičiaus, nors jį gali būti lengviau suprasti, vienareikšmių išvadų negalima padaryti.
Tyrimą sukritikavo kaip netikslų
Antverpeno ir Oksfordo universitetų asocijuotasis ekonomikos profesorius Olivieris Sterckas tikrai aiškinosi, kiek laiko užtrunka įvairiose šalyse uždirbti 1 JAV dolerį. Jo tyrimas buvo paskelbas balandžio pabaigoje.
„Vyraujantys skurdo vertinimo metodai nepateikia patikimų atsakymų, nes jie stipriai priklauso nuo pasirinktos skurdo ribos. Šį trūkumą sprendžiu siūlydamas naują, įtraukų skurdo matą, kuriame asmeninis skurdas apibrėžiamas kaip pajamų atvirkštinis dydis.
Vidutinis skurdas – tai tiesiog vidutinis laikas, reikalingas uždirbti 1 dolerį. Šis matas yra įtraukus, jautrus pajamų pasiskirstymui, suskaidomas ir pagrįstas ekspertų bei visuomenės apklausų duomenimis.
Taikydamas šį rodiklį nustačiau, kad nuo 1990 m. pasaulinis skurdas sumažėjo 55 proc. – nuo maždaug pusės paros iki penkių valandų, reikalingų uždirbti 1 JAV dolerį“, – tyrimo aprašyme paaiškino jo autorius.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis žinutę, esą Lietuva yra skurdžiausia šalis ES, pavadino klaidinančia. Kaip jis pažymėjo vz.lt paskelbtame komentare, Lietuvos ekonomika kasmet auga ir savo augimu lenkia beveik visas šio regiono valstybes.
Eksperto žodžiais, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip apibrėžiamas šis „skurdas“ – jis rodo tik pajamų nelygybę, o ne tikrąjį materialinį nepriteklių.
„Pagal pagrindinį ES naudojamą apibrėžimą, skurdo rizikos riba apibrėžiama kaip gyventojo pajamos, nesiekiančios 60 proc. šalies medianos. Šis rodiklis turi savo privalumų – be jokios abejonės norisi, kad visuomenėje nebūtų didelių skirtumų, o ekonomikos progresas pasiskirstytų tolygiai.
Tačiau jis turi ir labai didelių trūkumų – spartus dalies gyventojų pajamų augimas, lenkiantis kitų gyventojų pajamų augimą, didina šį „santykinį skurdą“, net jei VISI gyventojai gali nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų“, – rašė N.Mačiulis.
Anot jo, tokią situaciją matėme Lietuvoje pastaraisiais metais: „Mokytojų ar kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai didėjo sparčiau nei pensijos ar nedarbo išmokos, todėl dalis gyventojų atsidūrė „skurde“. Kitaip sakant, šis „skurdo“ rodiklis gali didėti, kai didėja visų gyventojų pajamos ir perkamoji galia.“
N.Mačiulio teigimu, svarbesnis ir iškalbingesnis yra absoliutaus skurdo lygis, rodantis, kokiai daliai gyventojų trūksta pinigų maistui ir kitoms pirmojo būtinumo prekėms. Statistikų teigimu, Lietuvoje jis siekia apie 7 proc. Dėl sparčiai augusių kainų šis rodiklis pastaraisiais metais šiek tiek padidėjo, bet, ekoomisto teigimu, tik šiek tiek viršija ES vidurkį.
Skurdui vertinti – ne vienas metodas
Skurdas matuojamas pasitelkiant ir absoliučius piniginius slenksčius (pajamas ar vartojimą), ir santykinius (materialinį nepriteklių).
Pagrindiniai jo vertinimo metodai apima Pasaulio banko (PB) nustatytas tarptautines skurdo ribas (pavyzdžiui, 3 JAV doleriai per dieną), pagrindiniais poreikiais pagrįstas nacionalines skurdo ribas ir daugiamatį skurdo indeksą (DSI, Multidimensional Poverty Measure), kuriuo vertinami nepiniginiai nepritekliai sveikatos, švietimo ir gyvenimo lygio srityse.
Šiame vaizdo įraše paaiškinama, kaip Pasaulio bankas matuoja skurdą.
Taikant piniginius skurdo vertinimo metodus, namų ūkio pajamos arba išlaidos lyginamos su „skurdo riba“ – nustatyta suma, kuri laikoma būtina pagrindiniam gyvenimo lygiui palaikyti.
Tam naudojami tam tikri metodai:
- absoliutus skurdas (pasaulinis ir vietinis) – fiksuotas slenkstis, rodantis, kas gali sau leisti patenkinti būtiniausius poreikius;
- santykinis skurdas: skurdas, apibrėžtas atsižvelgiant į visuomenės pajamas, dažnai nustatant ribą ties 60 proc. disponuojamųjų pajamų medianos;
- biudžeto standarto: apskaičiuojama konkretaus prekių ir paslaugų krepšelio;
- skurdo paplitimo rodiklis: skurstančių gyventojų dalis (kurių pajamos nesiekia nustatytos skurdo ribos).
Daugiamačiai metodai pripažįsta, kad skurdas yra ne tik pinigų, bet ir išteklių bei galimybių stoka:
- daugiamatis skurdo indeksas, parengtas „Our World in Data“, matuoja nepriteklių sveikatos (vaikų mirtingumas, mityba), švietimo (mokymosi metai, lankomumas) ir gyvenimo lygio (vanduo, elektra, būstas) srityse;
- materialinis nepriteklius: vertinama, ar namų ūkiai gali sau leisti tam tikrus dalykus (pvz., šildymą, šviežią maistą ar socialines pramogas);
- socialinės atskirties metodas: pagrindinis dėmesys skiriamas gebėjimui dalyvauti įprastoje socialinėje, rekreacinėje ir kultūrinėje veikloje.
Čia paaiškinta, kaip skurdas priklauso ne tik nuo pavienio žmogaus ar šeimos pajamų, bet ir nuo to, kas tą šeimą sudaro, kitaip tariant, kiek joje yra suaugusiųjų (tų, kurie gali gauti pajamų). Taip pat pateikta pavyzdžių, kuomet šeima laikoma patirianti nepriteklių.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Ekonomikos profesorius O.Sterckas tikrai yra atlikęs tyrimą, kiek įvairiose šalyse užtrunka uždirbti 1 JAV dolerį, ir jo sudarytame sąraše Lietuva yra paskutinė iš analizuotų ES šalių. Tačiau, ekspertų vertinimu, tai tikrojo materialinio nepritekliaus neatspindi, o skurdui įvertinti naudojama daug įvairių metodų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
