Versija – iš Kaliningrado
Seimas antradienį ėmėsi siūlymo iš Konstitucijos išbraukti nuostatą dėl branduolinio ginklo draudimo.
Pagrindinio šalies įstatymo 137 straipsnyje teigiama: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“
Pusšimtis parlamentarų liepos 3-iąją įregistravo siūlymą šią nuostatą išbraukti. Jau šį antradienį projektas buvo pristatytas Seimo posėdyje, po pateikimo jam pritarė 89 politikai, „prieš“ balsavo 11, dar 6 susilaikė. Tiesa, kad draudimo Konstitucijoje nebeliktų, prireiks dar ne vieno balsavimo.
Tą pačią liepos 3-iąją, dar prieš įregistruojant pataisą, vienas „Facebook“ vartotojas paskelbė tokį įrašą: „Vakar buvo užsukęs kaimynas Serioga. Jo brolis gyvena Kaliningrade. Tai sakė, rusai žino, kad branduolinis ginklas bus dislokuotas Kapčiamiestyje.“
Savo žodžius jis iliustravo sovietmečiu netoli Platelių ežero įrengtos Plokštinės raketų bazės nuotrauka. Anuomet čia buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis, o dabar veikia Šaltojo karo ekspozicija,
Istorija apie kaimyną Seriogą ir jo brolį iš Kaliningrado greičiausiai ne tik išgalvota, bet ir paskelbta su šiek tiek ironijos (panašaus stiliaus įrašų šioje paskyroje, kurios savininkas prisistato pseudonimu, esama ir daugiau). Bet kai kurie internautai ją priėmė rimtai.
Nuo Konstitucijos priėmimo saugumo aplinka, valstybės tarptautinė padėtis ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonės iš esmės pasikeitė.
Kita „Facebook“ vartotoja taip sureagavo į šį įrašą: „Tikėkim, kad tai – tik „sąmokslo teorija“. Bet štai kur atsiranda toks „ypatingas pagrindimas“, kodėl reikia sunaikinti Kapčiamiestį. Ogi ten įkišim atomines bombas...
Nes visi ankstesni argumentai visiškai neadekvatūs, poligonų ir taip per daug, o karių per mažai... Tai tam, kad patenkintų medienos lobistus, Nausėda & co pagatavi išnaikinti visą tautą…“
Pirmasis įrašas gal būtų likęs nepastebėtas, jei ne ši internautė. Jos komentaras sulaukė 320 reakcijų, pusšimtis žmonių juo pasidalijo.
Ribojimai lieka sutartyse
Tokios siūlymo iš Konstitucijos išbraukti draudimą Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą, dėl kurio jau sutarė šalies aukščiausi politikai, interpretacijos yra klaidingos.
„Nuomonės praktiškai sutapo, beveik visų frakcijų lyderiai išsakė nuostatą, kad 137 straipsnis paseno ir kad jo net nereikia keisti, o jį reikia išbraukti“, – praėjusį ketvirtadienį po susitikimo su Seimo ir Vyriausybės vadovybe, parlamento frakcijų seniūnais žurnalistams sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Jau kitą dieną pataisa, kurios poreikis argumentuojamas pakitusia geopolitine aplinka ir siekiu suteikti Lietuvai galimybę, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, buvo įregistruota parlamento posėdžių sekretoriate. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas jai pastabų neturi.
Konstitucijos 137 straipsnyje įtvirtintas draudimas Lietuvoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus, kaip priminė pataisos autoriai, buvo priimtas atkūrus Nepriklausomybę. Tuo metu šalies teritorijoje dar buvo Rusijos karinės pajėgos, o vienas svarbiausių valstybės uždavinių buvo užtikrinti visišką okupacinės kariuomenės išvedimą, įtvirtinti valstybės suverenitetą ir užkirsti kelią bet kokiam prievartiniam įtraukimui į postsovietines Rytų sąjungas.
Tai esą reiškia, kad Lietuvos teritorijoje negalėtų būti branduolinių ginklų net ir tuo atveju, jei tokia priemonė būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis ir būtų reikalinga mūsų šalies bei sąjungininkų gynybai.
Lietuva yra tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių masinio naikinimo ginklus, dalyvė, todėl draudimo panaikinimas nepanaikintų ir nepakeistų šalies tarptautinių įsipareigojimų branduolinio, cheminio, bakteriologinio ir toksinio ginklo neplatinimo, draudimo ir kontrolės srityse.
Draudimus laisvina
Nuo Konstitucijos priėmimo saugumo aplinka, valstybės tarptautinė padėtis ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonės iš esmės pasikeitė, pažymėta pataisos aiškinamajame rašte.
Lietuva yra NATO narė, dalyvaujanti kolektyvinės gynybos sistemoje. Mūsų šalies saugumas dabar neatsiejamas nuo NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo sistemos, grindžiamos visų Aljanso pajėgumų visuma, įskaitant branduolinį atgrasymą, kuris yra viena iš esminių Aljanso kolektyvinės gynybos architektūros dalių.
Parlamentarų teigimu, pastaraisiais metais Europos saugumo padėtis reikšmingai pablogėjo. Rusijos agresija prieš Ukrainą, branduolinės retorikos eskalavimas, branduolinių pajėgumų modernizavimas ir karinės infrastruktūros stiprinimas Lietuvos kaimynystėje, įskaitant Kaliningrado sritį ir Baltarusiją, esą lemia būtinybę užtikrinti, kad mūsų šalies galimybės visapusiškai dalyvauti NATO atgrasymo sistemoje nebūtų ribojamos.
„Nė viena NATO valstybė neturi konstitucinio lygmens apribojimų dislokuoti branduolinius ginklus šių šalių teritorijose, – teigiama aiškinamajame rašte. – Absoliuti NATO valstybių dauguma neturi įstatymo lygmens draudimų.“
Regiono valstybės – Latvija, Estija ir Lenkija – esą neturi tokio pobūdžio nei konstitucinių, nei įstatyminių apribojimų. Suomijos parlamentas birželio 17 d. panaikino ilgalaikį branduolinių ginklų draudimą jos teritorijoje. Vyriausybė patikino, kad šiuo metu neplanuojama dislokuoti branduolinių ginklų, teisinė kliūtis tam buvo pašalinta, siekiant suderinti ją su NATO atgrasymo strategija.
Kelios NATO valstybės, pavyzdžiui, Norvegija, laikosi politikos, kad taikos metu branduoliniai ginklai jų teritorijoje negali būti dislokuoti. Islandija draudžia branduolinių ginklų buvimą jos teritorijoje ir teritoriniuose vandenyse. Tiesa, neseniai leista JAV branduoliniams povandeniniams laivams lankytis jos uostuose, bet tik su griežta sąlyga, kad jie negabens branduolinių ginklų.
Ispanija, kaip ir Lietuva, yra įstatymu įtvirtinusi draudimą dislokuoti branduolinius ginklus bet kuriuo metu.
Kapčiamiesčio poligonas numatytas pratyboms
Nei Konstitucijos pataisos tekste, nei aiškinamajame rašte nėra nė žodžio apie Kapčiamiestį. Ten apskritai nekalbama, kad Lietuvoje tikrai bus dislokuotas branduolinis ginklas, neminimos jokios konkrečios vietovės.
Kapčiamiesčio poligonas reikalingas kuriamai nacionalinei divizijai ir sąjungininkams treniruotis. Jo teritorija turėtų užimti apie 14,6 tūkst. hektarų.
Čia vienu metu galėtų treniruotis 3,5-4 tūkst. mūsų šalies ir NATO sąjungininkų karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Atsisakyti draudimo dislokuoti masinio naikinimo ginklus norima dėl pakitusios geopolitinės aplinkos, su Kapčiamiesčio poligonu tai nesusiję.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
