Komitetas penktadienį tik išklausė tarnybų pateiktą informaciją, bet nepriėmė jokio sprendimo, nes nesutarė, ar Seimo pirmininkės kreipimasis apskritai atitinka teisinės valstybės ir demokratijos principus.
„Komitetas išklausė Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT), Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros atstovų informaciją. Dėl Seimo pirmininkės kreipimosi, tai jis nebuvo svarstomas, nes išsiskyrė nuomonės dėl vertinimo. Jau toliau pereiname prie kiekvienas savo politinių vertinimų“, – po posėdžio žurnalistams sakė NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Gina stambius kreditorius?
Pasak jo, tirti galima viską, tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į tas aplinkybes, kad šalia komisijos atsiranda ir iniciatyvos perkelti dalį atsakomybės už kreditorių neatsakingus veiksmus ant mokesčių mokėtojų pečių.
„Tai kainuotų jau visiems mokesčių mokėtojams, kurie su „Snoru“ nieko bendro neturi, nuo 1 iki 2 mlrd. litų, kurie nebūtų sugrąžinti išmokėjus tuos apdraustus indėlius“, – pabrėžė A.Anušauskas.
11500 žmonių turėjo vidutiniškai 8 tūkst. litų vertės obligacijų sertifikatus „Snore“, bendra jų vertė 47 mln. litų. Tuo tarpu 235 milijoninių sąskaitų turėtojų, kurių pusė ne Lietuvos gyventojai, laikė 1,2 mlrd. litų.
„Tai ir būkime atviri bei sąžiningi. Kas stovi už visų šitų pinigų? Ne 47 mln. valstybei ir mokesčių mokėtojams būtų problema“, – sakė A.Anušauskas.
Todėl, pasak jo, laikinajai komisijai opozicijos suformuluotas klausimas, kuriuo skaičiuojama, ar uždarius banką „Snoro“ kreditoriai nenukentėjo labiau, nei būtų nukentėję leidus jam toliau veikti, kelia grėsmę, kad valstybei tektų dengti kreditorių dėl „Snoro“ bankroto patirtus nuostolius.
Opozicija: viską galime tirti
Seimo opozicijos lyderis „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis griežtai atmeta, kad nors vienas komisijai suformuluotas klausimas galėtų kelti kokią nors grėsmę.
„Išklausėme situaciją apie informaciją „Snoro“ banke ir nė vienas pateikusių informaciją dalyvių nerado, neįvardijo nė vieno klausimo iš 13-os, kurie pateikti laikinojo tyrimo komisijos projekte, kurie galėtų kelti kokią nors grėsmę valstybei, stabilumui ar panašiai“, – sakė opozicijos lyderis.
Pasak jo, po susitikimo paaiškėjo, kad jokių argumentų nebekurti komisijos nebėra. A.Anušausko nuogąstavimus jis pavadinimo „karštose galvose gimstančiomis karštomis mintimis“.
Be to, V.Mazuronis pabrėžė, kad, jo nuomone, Seimo pirmininkės prašymas įvertinti galimą politinių sprendimų poveikį Lietuvos bankinės sistemos stabilumui ir nacionaliniam saugumui apskritai prieštarauja Seimo statutui.
VSD ir Generalinė prokuratūra nesikiša
Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina po apsilankymo NSGK posėdyje buvo lakoniškas. Anot jo, VSD šioje situacijoje Seimo nariams negali patarti, kaip elgtis.
„Komitetas mums tiesiogiai neformulavo tokio klausimo, bet mes komitetui pasakėme, kad nelabai VSD derėtų nurodinėti tautos išrinktiems atstovams, kaip derėtų elgtis“, – paklaustas, ar laikinosios komisijos dėl „Snoro“ bankroto kenktų Lietuvos nacionaliniam saugumui, žurnalistams atsakė G.Grina.
Tokią pat poziciją Seimo komiteto posėdyje išsakė ir Generalinės prokuratūros atstovai.
Tačiau A.Anušauskas įsitikinęs, kad Seimo komisijai formuoluojami klausimai laviruoja ant ribos, kai jau gali būti kišamasi į teisėsaugininkų veiklą.
„Čia labai slidi riba“, – sakė A.Anušauskas.
Lietuvos bankas siūlo nepolitizuoti proceso
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ne kartą yra pareiškęs, kad laikinosios tyrimo komisijos kūrimas gali pakenkti teisėsaugos atliekamam tyrimui.
Tačiau penktadienį, pateikęs riboto naudojimo informaciją Seimo komitetui, V.Vasiliauskas nebebuvo toks atviras.
„Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Mes, kaip atskaitinga Seimui institucija, paklusime bet kokiam sprendimui“, – sakė jis.
V.Vasiliauskas dar kartą pakartojo, kad Lietuvos bankas tikisi, jog teisinis procesas bus atskirtas nuo politinio. Lietuvos banko vadovas neatmeta, kad Seimo komisija turėtų įtakos teisėsaugos tyrimui.
„Seimo laikinoji komisija yra politinis procesas. Dubliuos, ar ne – aš nežinau, bet manau, kad vienas procesas turės įtakos kitam“, – dėstė V.Vasiliauskas.
Primename, kad nekurti laikinosios komisijos „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti V.Vasiliauskas yra prašęs visų Seimo frakcijų seniūnų, tačiau jo prašymas nebuvo išgirstas.
Opozicijos iniciatyva sausio 30 dieną šaukiama neeilinė sesija, kurioje numatytas vienintelis klausimas – sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko „Snoras“ bankroto aplinkybių ir kitų susijusių klausimų.
