ES metinė prieglobsčio ir migracijos ataskaita parengta remiantis valstybių narių, ES statistikos departamento (Eurostato), ES agentūrų ir Europos išorės veiksmų tarnybos pateikta informacija. Ataskaitoje surinkti duomenys pagrindžia migracijos padėties valstybėse narėse nustatymą ir pasiūlymą dėl metinio solidarumo fondo šiai migracijos situacijai spręsti.
Kam taps prieinamas fondas?
Remdamasi informacija ir įrodymais iš Europos metinės prieglobsčio ir migracijos ataskaitos, Komisija nustatė, kad visoje Sąjungoje valstybės narės susiduria su įvairiomis migracinėmis situacijomis ir spaudimu. Visgi, solidarumo fondo lėšos bus prieinamos ne visoms.
Graikija ir Kipras patiria migracinį spaudimą dėl neproporcingai didelio atvykimų skaičiaus pastaraisiais metais. Ispanija ir Italija taip pat patiria migracinį spaudimą dėl neproporcingo atvykusiųjų skaičiaus po paieškos ir gelbėjimo operacijų jūroje per tą patį laikotarpį. Todėl, kaip skelbiama, šioms keturioms valstybėms narėms įsigaliojus paktui 2026 m. viduryje bus suteikta teisė naudotis Solidarumo fondu –priemone valstybėms, patiriančioms migracinį spaudimą.
Ataskaitoje nurodoma, kad Belgija, Bulgarija, Vokietija, Estija, Airija, Prancūzija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija ir Suomija yra migracinio spaudimo rizikoje dėl pernai patirto didelio atvykimų skaičiaus, jų priėmimo sistemų apkrovos arba migracijos instrumentalizavimo grėsmės, kuri gali sukelti neproporcingų įsipareigojimų ateinančiais metais.
„Šios šalys turės prioritetinę prieigą prie ES migracijos paramos priemonių rinkinio, jų situacija bus peržiūrima pagreitinta tvarka priklausomai nuo pokyčių. Be to, valstybėms narėms, susiduriančioms su hibridinėmis grėsmėmis ir didėjančiais dronų pažeidimais, Komisija netrukus paskelbs 250 mln. eurų vertės konkursą dronų ir anti-dronų pajėgumų įsigijimui“, – skelbiama ataskaitoje.
Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Austrija ir Lenkija per pastaruosius penkerius metus susidūrė su dideliu migraciniu spaudimu dėl kumuliacinių veiksnių. Jos galės paprašyti Tarybos suteikti visišką arba dalinę atskaitą nuo jų įnašų į Solidarumo fondą ateinančiais metais.
Tarybai teks priimti Komisijos pasiūlymą ir susitarti dėl Solidarumo fondo dydžio bei dėl to, kaip kiekviena valstybė narė prisidės. Tarybai priėmus sprendimą dėl Solidarumo fondo, valstybių narių įsipareigojimai taps vieši ir teisiškai privalomi.
Paktą sudaro šie pagrindiniai reglamentai: Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas, Tikrinimo reglamentas, Eurodac reglamentas, Prieglobsčio procedūros reglamentas ir Krizinių situacijų sprendimo reglamentas. Šiais reglamentais ES nustatomos taisyklės, kurios padės užtikrinti naujos sistemos veiksmingumą.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybėms narėms, esančioms prie bloko sienų, tenka suvaldyti didesnius migrantų ir pabėgėlių srautus, numatytas solidarumo mechanizmas įpareigoja ES šalis prisidėti migrant perkėlimais, teikiant finansinę pagalbą arba taikant alternatyvias solidarumo priemones.
Sienų saugojimas ir emigrantų grąžinimas
Europos Parlamente ataskaitą pristatęs vidaus reikalų ir migracijos komisaras Magnus Brunneris teigia, jog siekiant spręsti migracijos iššūkius ES, svarbu ir toliau stiprinti patikrą ir procedūras prie sienų, spartinti prieglobsčio procesą ir užtikrinti veiksmingą grąžinimą. Jis pritarė, kad ne vienerius metus ruošta tvarka, numatanti migracijos iššūkių sprendimą, nėra tobula, tačiau įgyvendidama, o ateityje gales būti tobulinama.
„Mažėjantis netaisyklingos migracijos srautas, stiprėjanti migracijos diplomatija, nuosekli pažanga įgyvendinant naujas taisykles — kuriame tvirtą, teisingą ir griežtą sistemą. Mes verčiame naują puslapį, demonstruojame kontrolę ir vienybę bei remiame valstybes nares, susiduriančias su didžiausiu neproporcingu spaudimu. Išlaikyti pusiausvyrą tarp solidarumo ir atsakomybės yra mūsų sėkmės pagrindas“, – teigia M. Bruneris.
Mes verčiame naują puslapį, demonstruojame kontrolę ir vienybę bei remiame valstybes nares, susiduriančias su didžiausiu neproporcingu spaudimu.
Technologinio suvereniteto, saugumo ir demokratijos vykdančioji viceprezidentė Henna Virkkunen pabrėžia, kad norint sąžiningai ir tvarkingai valdyti migraciją, solidarumas ir atsakomybė turi eiti koja kojon.
„Pradėdami Metinį migracijos valdymo ciklą įgyvendiname Pakto solidarumo ir atsakomybės principus praktikoje — užtikriname, kad valstybės narės gautų reikiamą paramą, kuri būtų derinama su didesne atsakomybe saugant mūsų išorės sienas, ribojant antrinius judėjimus ir spartinant prieglobsčio bei grąžinimo procedūras“, – akcentavo ji.
V. Andriukaitis: liejosi neapykanta
EP praėjusią savaitę virė įvairių šalių europarlamentarų pasisakymai. Vieni jų sveikino migracijos paktą, kiti negailėjo kritikos, jog ne tokios Europos siekta – kuri susimoka už tai, kad atsisako žmonių.
Teise pasisakyti pasinaudojęs europarlamentaras Vytenis Andriukaitis teigė, jog dalies parlamento narių pasisakymai buvo „pilni neapykantos, pilni nesuvokimo ir eksploatuoja dalies rinkėjų paprastus nacionalinius jausmus, kad sukelt dar didesnę neapykantą“.
Dalies parlamento narių pasisakymai buvo pilni neapykantos, pilni nesuvokimo ir eksploatuoja dalies rinkėjų paprastus nacionalinius jausmus, kad sukelt dar didesnę neapykantą.
„Jei dalis parlamento narių pažeidžia ES, Lisabonos sutarties vertybes, žmogaus teises ir neturi nei lašo humanizmo, nesupranta, kas yra migracijos politika, kursto neapykantos ugnį, kaip galime su jais sutikti. Todėl drąsiai pateikit tolimesnius planus, kad galėtume konstruktyviai spręsti šią sunkią, bet be galo sunkią problemą“, – pabrėžė V. Andriukaitis.
Europarlamentaras Petras Gražulis akcentavo, kad Lietuva taip pat patyrė emigracijos iššūkių.
„Lietuva taip pat susidūrė su didelė problema emigrantų, tačiau pastatė didžiulę sieną ir emigrantų sumažėjo. Šiandien iškilo kitos problemos – santykiuose su Baltarusija. Tai yra kontrabandinių oro balionų skridimas į Lietuvos teritoriją. Jie skraidė tris metus. Problemos Lietuva nematė. Dabar iškilo milžiniška problema“, – kalbėjo P. Gražulis.
Europarlamentaras akcentavo ir apie Baltarusijoje įstrigusius Lietuvos krovinių vežėjus. Jis kvietė Europos Parlamentą paraginti Lietuvą, kad ji sėstų prie derybų stalo su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka.
Projektą dalinai finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
