Danija teisme argumentavo, kad valstybės narės pačios turėtų nuspręsti, kaip nustatomi darbo užmokesčiai. Pirmiausia, per kolektyvines sutartis tarp profesinių sąjungų ir darbdavių, o ES neturi teisės nustatyti teisės aktų dėl darbo užmokesčio.
Tačiau teismas antradienį savo nutartyje patvirtino „daugumos aptariamos direktyvos galiojimą“, teigdamas, kad ji „nėra tiesioginis ES teisės kišimasis į asociacijų teisę“.
Ji taip pat atmetė Danijos teiginį, kad direktyva buvo priimta remiantis neteisingu teisiniu pagrindu.
Vis dėlto teismas panaikino dvi direktyvos nuostatas, teigdama, kad jos „prilygsta tiesioginiam ES teisės kišimuisi į darbo užmokesčio nustatymą“.
Viena iš nuostatų buvo skirta identifikuoti kriterijus, kaip turėtų būti nustatomas šis tinkamas minimalus darbo užmokestis, o kita – užkirsti kelią įstatymu nustatyto minimalaus darbo užmokesčio mažinimui šalyse, kuriose jis automatiškai indeksuojamas.
Antradienį priimtas ESTT sprendimas prieštarauja sausio mėnesį paskelbtai generalinio advokato nuomonei, kuris padeda Teismui rengti bylas ir rekomendavo panaikinti direktyvą dėl to, kad ji viršija ES teisinius įgaliojimus.
Vadina pergale
Europos Parlamento (EP) Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nariai pasveikino teismo sprendimą dėl direktyvos teisėtumo. Pabrėžiama, kad 2022 m. priimta direktyva siekiama užtikrinti tinkamesnes minimalias algas ir pagerinti ES darbuotojų galimybes gauti minimalios algos apsaugą.
„Raginame valstybes nares greitai įgyvendinti direktyvą. Teisingumo Teismas patvirtino pagrindinius direktyvos dėl minimalaus darbo užmokesčio elementus. Tai yra pergalė socialinei Europai, socialiniam ramsčiui ir ES darbuotojams. Valstybės narės turėtų toliau dėti pastangas spręsti pragyvenimo išlaidų krizę ir užtikrinti, kad ES darbuotojai gautų teisingą atlyginimą“, – vertindama teismo sprendimą teigė EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Li Andersson.
Tai yra pergalė socialinei Europai, socialiniam ramsčiui ir ES darbuotojams. Valstybės narės turėtų toliau dėti pastangas spręsti pragyvenimo išlaidų krizę ir užtikrinti, kad ES darbuotojai gautų teisingą atlyginimą.
Vokietijos atstovas Europos Parlamente Dennis Radtke, pranešėjas ir stebėsenos grupės pavaduotojas, akcentuoja, jog teisingai nustatytas minimalus darbo užmokestis mažina skurdą ir nelygybę.
„Jis tapo svarbia mūsų socialinės rinkos ekonomikos dalimi ir vis svarbesniu prioritetu. Jis atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant, kad europiečiai galėtų uždirbti tinkamą ir teisingą pragyvenimą, kur jie bebūtų. Priešingai nei galima spręsti iš pavadinimo, ši direktyva dėl tinkamo minimalaus darbo užmokesčio nenustato centralizuotai nustatyto vienodo minimalaus darbo užmokesčio visoms ES šalims“, – pabrėžė D.Radtke.
Turi rūpintis gyventojų gerove
Anot Stebėsenos grupės pavaduotojos, Nyderlandų atstovės Europos Parlamente Marit Maij, Europa pasisako už griežtus teisės aktus, kurie apsaugo darbuotojus, o šis sprendimas patvirtina, kad Europa nėra tik ekonominė sąjunga verslui, bet ir yra įsipareigojusi rūpintis savo gyventojų gerove.
„Džiaugiuosi, kad principai, už kuriuos taip atkakliai kovojo mano pirmtakė Agnes Jongerius, tebėra tvirtai įtvirtinti. Dabar atėjo laikas Europos šalims, įskaitant Nyderlandus, greitai imtis įgyvendinti Minimalaus darbo užmokesčio direktyvą ir nustoti naudoti šią bylą kaip pretekstą atidėti jos įgyvendinimą. Laikais, kai žmonių ekonominis saugumas yra pavojuje, tai turi būti pagrindinis prioritetas“, – pabrėžė M. Maij.
Minimalūs atlyginimai itin skirtingi
Europos minimalios algos direktyva siekiama užtikrinti tinkamą įstatymu nustatytą minimalų darbo užmokestį, skatinti kolektyvines derybas ir pagerinti darbuotojų galimybes gauti minimalią algą visoje Europos Sąjungoje.
Pagal šias taisykles ES šalys privalo įgyvendinti procedūras, užtikrinančias, kad minimalus darbo užmokestis užtikrintų tinkamą gyvenimo lygį, sumažintų dirbančiųjų skurdą, skatintų socialinę sanglaudą ir sumažintų vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą.
Direktyva buvo patvirtinta visų valstybių narių, išskyrus Vengriją, kuri susilaikė, pritarimu.
Eurostato duomenimis, 2025 m. pradžioje ES minimalios mėnesinės bruto darbo užmokesčio sumos svyravo nuo 551 eurų Bulgarijoje iki 2 638 eurų Liuksemburge.
Projektą dalinai finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
