Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 06 23

Po 15min tyrimo apie „šiukšlynų milijonierius“ dėl galimo valstybės turto iššvaistymo kreiptasi į teisėsaugą

Po 15min tyrimo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir Generalinę prokuratūrą dėl galimai stambaus masto valstybės turto iššvaistymo manipuliuojant akcijomis ir atliekant kitus neteisėtus veiksmus, skelbiama pranešime spaudai.
Šiukšlynų milijonieriai
Šiukšlynų milijonieriai / 15min nuotr.

Kreipimasis susijęs su 15min žurnalistų Birutės Davidonytės ir Šarūno Černiausko publikacija „Pagauk, jei gali: slapti „šiukšlynų milijonierių žaidimai“, taip pat Birutės Davidonytės publikacija „Šiukšlynų milijonieriai: kas pasipelnė iš aukso vertės statybų, pareikalavusių 127 milijonų eurų“ bei tos pačios autorės rašiniu „Kaip išleisti 127 milijonai: pažadai liko popieriuje, o kaltų nėra“, kuriuose atskleisti dokumentų klastojimo (esminiai duomenys apie įmones, akcininkų sudėtį pateikiami atgaline data), fiktyvių bendrovių steigimo, melagingų duomenų Registrų centrui pateikimo faktai, leidžiantys pagrįstai manyti, kad neteisėtai veikiant rašiniuose minimiems asmenims valstybei galėjo būti padaryta didelė žala.

Visi „Šiukšlynų milijonierių“ tekstai – specialiame polapyje.

Konkurencijos tarybai keliamas klausimas, ar įmonės, kurios laimėjo viešųjų pirkimų konkursus ir Lietuvos miestuose pastatė atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, nepažeidė sąžiningos konkurencijos principų. Publikacijoje pateikti faktai apie Vilniaus MBA gamyklos statybos konkursą laimėjusios kompanijos „Energesman“ bei Kauno ir Kėdainių MBA įrenginių statytojos „RTS Infra Construction“ akcijų mainus leidžia įtarti buvus kartelinius susitarimus tarp rašinyje minimų verslininkų.

Už 127 milijonus eurų Lietuvoje buvo pastatyta 10 atliekų rūšiavimo gamyklų. Aplinkos ministro Kęstučio Navicko teigimu, Lietuvai užtektų tik trijų tokių gamyklų. Nors veikia net 10, jos nepateisino investicijų ir iki šiol nepasiekia keliamų tikslų.

Kreipimesi į aplinkos ministrą K.Navicką prašoma paaiškinti, kaip atsitiko, kad turime triskart daugiau gamyklų, kurios veikia neefektyviai, o valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos šių objektų statybai ir eksploatacijai naudojamos neracionaliai.

„Ką jūsų vadovaujama ministerija ketina daryti siekdama išsklaidyti kilusius įtarimus dėl galimai neskaidrių ministerijos pareigūnų sprendimų įgyvendinant MBA statybų projektus Lietuvoje? Ir kaip ministerija užtikrins, kad valstybės biudžeto lėšos šiems objektams eksploatuoti toliau bus naudojamos skaidriai ir racionaliai?“, – kreipimesi ministro K.Navicko klausia Seimo narė A.Bilotaitė.

15min primena, kad buvo skelbta, jog net 93 milijonai iš bendros sumos atiteko aštuoniems verslininkams, valdantiems persipynusių įmonių tinklą. Specialiame žemėlapyje galite pamatyti, jog net septynios iš dešimties gamyklų yra susijusios su saujele verslininkų.

VIDEO: Šiukšlynų milijonieriai: kas pasipelnė iš neįvykusios ekologinės revoliucijos

15min išsiaiškino, kad didžiąją dalį konkursų laimėjo susijusios įmonės – su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos buvusiu lyderiu Rolandu Paksu siejamo verslininko Vytauto Banio bei jo verslo partnerių bendrovės ir koncernas „Icor“ (buv. „Rubicon Group“). Daugiau apie tai, kas yra „šiukšlynų milijonieriai“ ir kokias įmones jie valdo, galite skaityti 15min publikacijoje.

Austėjos Usavičiūtės / 15min iliustracija/Vytauto Banio partneriai bei „Icor“ vyrai Andrius Janukonis, Gintautas Jaugielavičius ir Linas Samuolis pasidalijo didelius pinigus iš šiukšlių
Austėjos Usavičiūtės / 15min iliustracija/Vytauto Banio partneriai bei „Icor“ vyrai Andrius Janukonis, Gintautas Jaugielavičius ir Linas Samuolis pasidalijo didelius pinigus iš šiukšlių

Taip pat 15min skelbė, kad nors už 127 milijonus buvo pastatyta 10 atliekų rūšiavimo gamyklų, jos neveikia taip, kaip turėtų. Beveik visos gamyklos nevykdo projektinių pajėgumų ir apdoroja mažiau atliekų nei buvo planuota. Be to, visos gamyklos atrenka ir perdirbimui pateikia vidutiniškai vos 3 proc. antrinių žaliavų.

Į gamyklas patenka visos gyventojų į bendrus konteinerius išmestos ir neišrūšiuotos šiukšlės. Statant gamyklas buvo kalbama, kad smarkiai sumažės atliekų, keliaujančių į sąvartyną, kiekis. Tačiau realybė yra priešinga.

Nemaža dalis atliekų, vidutiniškai 31 proc., iš gamyklų keliauja tiesiai į sąvartyną, nes netinka perdirbimui.

Taip pat gamyklos atskiria bioskaidžias atliekas, kurios yra kompostuojamos. Tačiau šis kompostas taip pat dažniausiai keliauja į tuos pačius sąvartynus ir yra naudojamas sąvartynų sluoksnių perdengimui. Vidutiniškai tokių atliekų visos dešimt gamyklų atskiria 23 proc.

Paskutinė dalis gamyklų apdorotų atliekų turėtų būti deginamos, tai yra kietasis atgautas kuras. Tačiau čia susiduriama su didele problema – atliekų deginti Lietuvoje nėra kur.

Atliekų rūšiavimo gamyklos Lietuvoje buvo pastatytos, tačiau atliekų deginimo gamyklos lygiagrečiai statomos nebuvo. Lietuvoje egzistuoja tik viena „Fortum“ deginimo gamykla Klaipėdoje, bet jos pajėgumai yra riboti, todėl joje gali būti deginamos daugiausia Klaipėdos ir Telšių gamyklų atliekos. Taigi, šios atliekos yra tiesiog masiškai sandėliuojamos arba vežamos saugoti į tuos pačius sąvartynus ir taip ekologinė investicija iš dalies pavirto ekologine bomba.

Be to, 15min skelbė, kad vykę milijoniniai viešųjų pirkimų konkursai taip pat kelia klausimų, mat iš konkursų daugelyje atvejų buvo masiškai išmetinėjamos visos įmonės, išskyrus laimėtojus.

Konkursus organizavo skirtingi regionų atliekų tvarkymo centrai (RATC), kuriuos valdo savivaldybės. Tačiau europinį finansavimą projektams skirstė Aplinkos ministerijos institucijos.

Sutartys su viešųjų pirkimų konkursų laimėtojais buvo pasirašytos 2012–2013 metais. Tuo metu Aplinkos ministeriją valdė „Tvarkos ir teisingumo“ partija.

VIDEO: Šiukšlių rūšiavimo gamykla prieš taromatą: vieni vartai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Užsisakykite 15min naujienlaiškius