„Remiantis 2024 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita, pernai Lietuvoje tęsėsi 2021 m. įsigaliojusi ekstremalioji padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Ji iš esmės keičia šalyje vykdomą prieglobsčio politiką, nes migrantai, bandantys kirsti Lietuvos sieną tam nenumatytose vietose, pasienyje yra apgręžiami vadovaujantis prielaida, kad jų atvykimas yra organizuojamas dirbtinai, dalyvaujant užsienio valstybėms. Kitaip tariant, asmenų apgręžimas ekstremaliosios padėties metu tampa numatytuoju reagavimo būdu“, – rašoma Seimo kontrolierių įstaigos pranešime.
-
Eurokomisaras remia Vilniaus siekį iš Baltarusijos prisiteisti žalą dėl migrantų krizės
-
Pareigūnas: Lietuva ir Lenkija šiemet grąžino 92 migrantus, kirtusius Latvijos „žaliąją“ sieną
-
Pasienyje užfiksuota, kaip kūliais besiverčiantys migrantai patenka į Lietuvą
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija apgręžtas vienas neteisėtas migrantas
„Apgręžimo praktika yra nesuderinama su Lietuvos tarptautiniais ir iš narystės Europos Sąjungoje kylančiais įsipareigojimais žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei prieglobsčio teisės srityje – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, draudžia kolektyviai išsiųsti užsieniečius. Todėl Lietuva sulaukė pastabų ne tik iš vietinių, bet ir iš tarptautinių žmogaus teisių organizacijų.
Jungtinių Tautų priverstinių ar nesavanoriškų dingimų darbo grupė savo preliminarioje ataskaitoje kritikavo apgręžimų praktiką ir ragino ją nutraukti, nes į šalį neįleidžiami žmonės netenka teisinės apsaugos ir patiria didesnę dingimo riziką. Tokias pat išvadas pateikė ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas“, – teigia Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė.
Kadangi didžiosios dalies 2024 m. į Lietuvą neįleistų asmenų tapatybė liko nežinoma, jų dingimo atvejais tampa daug sunkiau arba apskritai neįmanoma padėti dingusiųjų ieškantiems jų artimiesiems. Sprendimas nerinkti asmens duomenų yra grindžiamas tikslu užtikrinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymą, kuris iš esmės turėtų stiprinti asmenų teisinę apsaugą, bet šiuo atveju veikia priešingai, pastebi kontrolierė.
„Be kita ko, pavojuje atsiduria ir apgręžiamų asmenų sveikata. Atkreiptinas dėmesys, kad pernai apgręžimo atvejais buvo įteikta tik 115 humanitarinės pagalbos rinkinių – juos gavo vos daugiau nei dešimtadalis nereguliarių migrantų. Nors VSAT neužfiksavo ilgalaikes pasekmes sveikatai galinčių turėti traumų, buvo du hospitalizacijos atvejai. Vienu iš jų nukentėjusysis buvo kūdikis.
Tačiau tokia statistika neatspindi tikrosios situacijos. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Raudonojo kryžiaus duomenimis, atgal į Baltarusiją išstumta Kubos piliečių šeima iš pradžių užstrigo dviejų šalių pasienyje be maisto ir vandens, o vėliau buvo priversti nereguliariu būdu kirsti Latvijos sieną, kur, šeimos giminaitės teigimu, jie patyrė vietos pareigūnų smurtą. Galiausiai asmenims pavyko pasiekti Medininkų pasienio kontrolės punktą, kuriame jiems buvo leista pateikti prieglobsčio prašymus. Visgi dviejų vyriškos lyties Kubos piliečių patirti sužalojimai buvo labai rimti. Vienam iš jų buvo lūžęs žandikaulis, kitam – šonkauliai“, – pažymima pranešime.
Seimo kontrolierių įstaiga rekomenduoja Vyriausybei iš naujo įvertinti poreikį tęsti ekstremaliąja situaciją ir peržiūrėti apgręžimo politiką, siekiant jos suderinamumo su Lietuvos įsipareigojimais žmogaus teisių ir prieglobsčio teisės srityse. Taip pat pasiūlyta apibrėžti ginkluotus konfliktus, nuo kurių besitraukiantiems asmenims nebūtų taikomas neįleidimas į Lietuvos teritoriją taip apsaugant pažeidžiamiausių grupių teises.
