Tv3.lt portalą imituojančioje kopijoje patalpinta publikacija iškalbinga antrašte „Tragiškos Velykos Kaune: aiškėja iš upės ištrauktos moters mirties aplinkybės – sulaikyti jos broliai“.
Joje pasakojama apie tariamą šeimos tragediją – esą viename didžiausių šalies bankų dirbanti kaunietė buvo rasta negyva. Jos kūnas Velykų dieną aptiktas upėje.
Toliau istorija primena tikrą trilerį: pasakojama, esą dingimo dieną padarytus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus peržiūrėję policijos pareigūnai netoli Nemuno pamatė žuvusios moters brolio automobilį. Netrukus jis buvo sulaikytas – pareikšti įtarimai.
Neseniai kalėjimo bausmę už kitą žmogžudystę atlikęs vyras pareigūnams esą papasakojo, kad nesutarimai kilo tarp dar vieno brolio ir žuvusios sesers. Neva ji buvo jam prasitarusi, kad namuose laiko didelę pinigų sumą ir net pažadėjusi parodyti, kaip uždirba pinigus vienoje investicinėje platformoje.
Ilgai išlaikę intrigą sukčiai galiausiai prieina prie straipsnio klastotės esmės – tekste atsiranda pasakojimas apie tai, kad portalo žurnalistai esą patikrino investicijų platformą „Bitcore360“ ir įsitikino, kokia ji nuostabi ir pelninga.
Kova su vėjo malūnais
Tačiau tai – melas. 15min kalbintas tv3.lt portalo vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis teigė, kad jokių platformų žurnalistai nei tikrino, nei reklamavo prisidengę kriminalinėmis naujienomis.
Pasak jo, tokia apgavystės schema pasirodo viešumoje jau ne pirmą kartą – sukčiai įvairiais būdais bando apgauti patiklius interneto vartotojus, dažnokai tam pasitelkiamos portalo imitacijos.
„Su tokiais atvejais susiduriame nuolat – tų istorijų yra visokiausių. Dažniausiai tai būna mūsų vardu platinama kokia netikėta naujiena, antraštėje skelbiama, kad kažkas kažką nustebino ar panašiai. Tokį kriminalinį pasakojimą tenka girdėti pirmą kartą. Dažnai būna imituojama visa mūsų naujienų portalo svetainė.
Apie tokius atvejus mes visada pranešame Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) – palaikome su jais ryšį. Dažniausiai jie padeda mums tokias sukčių svetaines užblokuoti“, – pasakojo tv3.lt vyriausiasis redaktorius.
A.Anužis apgailestavo, kad bandymai kovoti su kibernetiniais sukčiais dažniausiai būna bevaisiai.
„Tokių atvejų tikrai pasitaiko ne tik mums, bet ir kitiems portalams. Šios svetainės dažniausiai būna užblokuojamos, kai įsitraukia kibernetinio saugumo specialistai, todėl tikrai negaliu skųstis.
Tačiau taip mes tik kovojame su pasekmėmis, o ne su problemos priežastimis. Sukčiams atrodo, kad jie yra nebaudžiami – mes užblokuojame vieną tokią svetainę, o jie atidaro kitą“, – konstatavo portalo redaktorius.
Sukčius atpažinti nesunku
Portalą tv3.lt imituojančioje klastotėje gausu nuorodų, kad susiduriama su sukčiais. Visų pirma – svetainės adresas. Tekstas patalpintas puslapyje, į kurį veda visai kitoks, nei oficialus portalo adresas – tv3radinys.lt .
Interneto domenų informacijos sistemoje „DomainTools“ patikrinus šį adresą atrandama, kad jis buvo sukurtas šių metų balandžio 11 dieną, taigi, vos prieš kelias savaites.
Straipsnio imitacijoje sukčiai atrado paaiškinimą ir tam, dėl ko juos apmauti bandantys tariami konsultantai nekalba lietuviškai:
„Pasidomėję, kodėl konsultantai bendrauja rusiškai, išsiaiškinome, kad šis projektas remia nuo karo nukentėjusius ukrainiečius ir jau suteikė daugiau nei 5000 darbo vietų“, – ciniškai meluojama publikacijoje.
Išties, daugeliui Lietuvos gyventojų jau seniai žinoma, kad rusiškai telefonu kalbantys „investavimo konsultantai“ yra tik pinigus bandantys išvilioti apgavikai.
Šios sukčiavimo schemos dažnai būna panašios. Pavyzdžiui, sukuriamos didžiųjų portalų dizaino ir turinio kopijos. Jų turinys dažniausiai susijęs su aktualiomis ar socialiai jautriomis temomis: kriminalinėmis naujienomis, pensijų ir neįgalumo išmokomis, skelbiamos finansinės padėties šalyje apžvalgos ar staigaus praturtėjimo istorijos.
Vartotojų dėmesiui pritraukti pasirenkamos skandalingiausios naujienos, manipuliuojant jų turiniu taip, kad skandalas atrodytų susijęs su neva atskleista galimybe labai daug uždirbti.
Sukčiai naudoja interneto adresus, kurie primena naujienų portalų pavadinimus. Juose dažnai naudojami tokie žodžiai, kaip „naujienos“, „Lietuvoje“, „info“, „dienraštis“.
Nori mažiausiai 250 dolerių
Galiausiai svetainėje pristatoma investavimo į kriptovaliutas platforma. Norint pradėti investuoti joje, reikia ne tik pateikti savo vardą, pavardę, elektroninio pašto adresą ir telefono numerį, bet ir papildyti sąskaitą mažiausiai 250 dolerių.
Tačiau tai yra apgavystė. Įprastai, ekspertai išskiria kelis ženklus, kad už tariamos investavimo platformos kyšo sukčių ausys.
Sukčiavimo požymiai investavimo platformose apima per dideles ir neįtikėtinas grąžas, klaidinančią informaciją apie veiklą arba netikrus atsiliepimus, sunkumus išimant pinigus, licencijų ir reguliavimų trūkumą, spaudimą investuoti greitai be galimybės atlikti tyrimą, bei neaiškius kontaktus arba atsakomybės vengimą.
Lietuvos bankas (LB) taip pat yra įspėjęs saugotis panašių apgavysčių. Iš pradžių dar gali pasirodyti, kad investicija yra sėkminga, uždarbis sąskaitoje didėja, sulaukiama asmeninių konsultantų dėmesio su raginimais pervesti papildomų lėšų, bet po to dingsta ir jie, ir pervestos lėšos.
LB interneto svetainėje galima patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje, yra prižiūrima mūsų šalyje, ar nėra įtraukta į „juodąjį“ sąrašą, neblokuojama.
Taip pat rekomenduojama paieškoti papildomos informacijos apie įmonę internete.
Požymiai, kad galite būti apgautas sukčių
- Žadama greita grąža, o pasiūlymo laikas „labai ribotas”.
- Sulaukiate įkyrių pasikartojančių skambučių su siūlymu investuoti.
- Pasiūlymas galioja tik jums ir juo prašoma su nieko nesidalinti.
- Pasiūlyta aplankyti interneto svetainė neturi saugumo sertifikatą žyminčios spynelės arba bendraujama susirašinėjimo programėlėmis („Viber”, „WhatsApp”).
- „Brokeris” siūlo viską sutvarkyti už jus, tereikia pateikti el. bankininkystės, kortelės ar asmens dokumento informaciją. O gal prašo atsisiųsti programą (dažniausiai „AnyDesk”) ir prisijungti prie interneto banko, neva padės greitai viską „sutvarkyti”. Neskubėkite suteikti atstovavimo teisių „agentui”. Tikri tarpininkai padeda savo žiniomis, o ne mygtukų paspaudimu už klientą.
Ne pirmas kartas
Ši kriminalinė istorija ir už jos slypinti apgavystė beveik identiška 15min anksčiau jau aprašytai istorijai – panašios melagienos buvo platinamos kai žiemos pabaigoje dingo, o vėliau negyvas buvo rastas 15-metis vilnietis Mykolas. Tuomet skaitytojai irgi buvo nukreipiami į tokias pat investavimo platformas.
Taip pat skaitykite: Neapsigaukite: iš jūsų nori ne dėmesio istorijai apie dingusį Mykolą, o pinigų
Taip pat skaitykite: Tragedija tapo pinigų šaltiniu: Mykolo istoriją sukčiai naudoja kaip jauką lengvatikiams
Apie panašų atvejį, kai buvo pasitelktas kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės vardas, atvaizdas ir išgalvota istorija apie didžiules jos pajamas, 15min rašė anksčiau.
Taip pat skaitykite: Saugokite pinigus nuo sukčių: Dalios Grybauskaitės nuotrauka nereiškia lengvo pelno
15min verdiktas: sukčiai. Straipsnis, kuriame tariamai atskleidžiamos detalės apie žmogžudystę ir investavimą, yra apgavystė. Išgalvojus šeimos tragediją, lengvatikiai gundomi neva didžiulę grąžą garantuojančiomis investicijomis. Tačiau tai tėra pastaraisiais metais išpopuliarėjęs būdas iš žmonių išvilioti pinigus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
