Susirūpino dėl britų banko
Apie tokius tariamus žinomo britų banko planus paskelbė viena „Facebook“ vartotoja. „HSBC bankas nori klientų identifikaciją įvesti su jų DNR“, – liepos 2 d. tvirtino ji.
Internautė dar pridėjo, neva „DNR buvo renkamas per plandemiją, per testus (ką patvirtino testų kūrėjas)“. Be to, anot jos, „su eksperimentiniu skysčiu natūraliame DNR buvo padaryti tam tikri pakeitimai“.
Moteris pasidalijo „X“ vartotojo įrašo, paskelbto trimis dienomis anksčiau, ekrano kopija. „Mūsų DNR bus mūsų duomenys. Paslaugoms gauti bus naudojama skaitmeninė tapatybė“, – angliškai rašė jis.
Savo žodžius internautas iliustravo HSBC reklama, kurioje matyti pirštas su rašalu išryškintomis linijomis ir QR kodu, panašūs žodžiai „Jūsų DNR bus jūsų duomenys“ ir frazė „Ateitis yra pilna galimybių“.
Kada buvo fotografuota (kitaip tariant, kurie metai buvo laikomi ateitimi), kodėl čia minima DNR ir kas apskritai norėta tokia reklama pasakyti, iš šių įrašų neaišku. Todėl vien remiantis šia reklama teigti, kad HSBC naudos klientų genetinę informaciją, negalima.
Reklama sena
Iš cituoto „Facebook“ vartotojos įrašo galima susidaryti įspūdį, esą DNR naudojimas yra artimiausiuose banko planuose. Tačiau atvirkštinė vaizdų paieška padeda išsiaiškinti, kad šiai reklamai – jau keliolika metų.
Sintetinė DNR turi potencialą saugoti daug daugiau duomenų nei šiandieniniai įrenginiai ir tokiu būdu, kuris žada būti daug tvaresnis.
Socialiniame tinkle „X“ prieš beveik trejetą metų buvo nurodyta, kad reklamos kampanija vyko 2013 m. Viena „X“ vartotoja piršto su QR kodu ir frazės apie DNR nuotrauką tikrai paskelbė dar 2013 m. rugpjūtį. Ji nurodė reklamą radusi Johno F.Kennedy oro uoste Niujorke.
Bet panašūs kadrai platinti ir dar anksčiau. Bene pirmas žinomas reklamos su užuomina į DNR parodymas socialiniuose tinkluose – „Twitter“ (dabar „X“) vartotojo įrašas. 2012 m. birželio 20 d. jis ar ji paskelbė tą pačią nuotrauką, kuria neseniai pasidalijo ir minėta lietuvė. Įraše buvo nurodyta, kad plakatas yra naujas, reiškia, jis pasirodė prieš 14 metų.
2015 m. gegužę į platformą „Dailymotion“ buvo įkeltas vaizdo įrašas anglišku pavadinimu „HSBC bankas _ Jūsų DNR bus jūsų duomenys“. Tai patvirtina, kad reklamos tuomet dar buvo matomos.
Informaciją nori saugoti DNR
„Jūsų DNR bus jūsų duomenys“ – tai žinomas HSBC reklaminis šūkis, naudotas oro uostų reklamose. Kampanijai panaudota ir piršto su QR kodo tipo ženklu nuotrauka. Tai buvo į ateitį orientuota koncepcija, pranašaujanti pasaulį, kuriame biologiniai duomenys veiks kaip skaitmeninė informacija. Pavyzdžiui, jie galėtų tapti asmens tapatybės nustatymo įrankiu bankininkystės ir skaitmeninėse paslaugose.
„Ar DNR saugojimas galėtų būti raktas į skaitmeninio amžiaus duomenų antplūdžio įveikimą? – prieš porą metų savo puslapyje „LinkedIn“ klausė tas pats bankas. – Mes generuojame daugiau duomenų nei bet kada anksčiau ir stengiamės išnaudoti savo tradicinių saugojimo sistemų ribas. DNR, kaip naujos saugojimo laikmenos, tyrinėjimas yra ne tik mokslinis smalsumas, bet ir įdomi galimybė.“
Ši tema tuomet buvo išsamiau aptarta tinklalapyje „Wired“ paskelbtame straipsnyje. Jame pažymėta, kad 2022 m. žmonės sukūrė beveik 100 trilijonų gigabaitų duomenų, ir prognozuota, kad iki 2025 m. šis kiekis padvigubės. Stiprėja spaudimas rasti novatoriškų saugojimo būdų, nes tradiciniai metodai išsenka.
„Mes kuriame daugiau informacijos nei bet kada anksčiau, o duomenų centrai sunkiai suspėja. Originali gamtos saugojimo sistema gali pasiūlyti atsakymą“, – tikino banko ekspertai ir patys pateikė šį atsakymą – DNR. Esą jei ji gali saugoti genetinį kodą, galbūt galėtų saugoti ir pasaulio skaitmeninę informaciją.
„Sintetinė DNR turi potencialą saugoti daug daugiau duomenų nei šiandieniniai įrenginiai ir tokiu būdu, kuris žada būti daug tvaresnis“, – straipsnyje cituota Karin Strauss, vyresnioji svarbiausių tyrimų vadovė „Microsoft Research“ ir Vašingtono universiteto Kompiuterijos mokslo ir inžinerijos mokyklos docentė.
Kaip nurodyta straipsnyje, idėja saugoti skaitmeninę informaciją sintetinėse DNR grandinėse egzistuoja nuo praėjusio amžiaus 7-ojo deš., pagimdyta fakto, kad DNR savaime yra saugojimo sistema. Ji yra nukleotidų, kurių kiekvieną sudaro cukraus grupė, fosfato grupė ir viena iš keturių azoto bazių, seka. Pastarosios žymimos raidėmis: A (adeninas), T (timinas), G (guaninas) ir C (citozinas). Būtent azoto bazių tvarka ir seka lemia biologinius pranešimus bet kurioje DNR grandinėje.
Skaitmeninė informacija egzistuoja kaip dvejetainis kodas. Šiuos nulius ir vienetus galima paversti į minėtų keturių raidžių sekas. Taip galima sukurti sintetinę DNR, iš kurios vėliau galima atkurti tekstą ar vaizdo įrašą 100 proc. tikslumu.
Tokios technologijos patrauklumas slypi tame, kad DNR gali saugoti didžiulius informacijos kiekius dideliu saugojimo tankiu – maždaug vienu eksabaitą (milijardą gigabaitų) kubiniame colyje. DNR taip pat yra patvari – gali išlikti dešimtis tūkstančių metų – ir nesunaudoja daug energijos.
2022 m. žmonės sukūrė beveik 100 trilijonų gigabaitų duomenų, ir prognozuota, kad iki 2025 m. šis kiekis padvigubės.
HSBC privatumo politikoje nenurodyta, kad būtų renkama klientų genetinė informacija. Apie tai neužsiminta nei 2024 m., nei 2026 m. redakcijose.
PGR išradėjas apie testus nekalbėjo
Cituotas „Facebook“ vartotojos įrašas atkartoja sąmokslo teorijas. Teiginys, kad HSBC klientus identifikuos pagal jų DNR, susijęs su įsitikinimu, jog pasaulinis politikos ir verslo elitas siekia užvaldyti žmoniją. Tam esą pasitelkiamos įvairios technologijos, pavyzdžiui, skaitmeniniai pinigai, skaitmeninė tapatybė, taip pat – skiepai ir net ligos.
Su tuo susijęs ir žodis plandemija. kuriame sujungti „planas“ ir „pandemija“. COVID-19 ir ypač vakcinų skeptikai aiškina, kad šios ligos atsiradimas buvo suplanuotas, be kita ko, siekiant visus paskiepyti esą eksperimentinėmis vakcinomis (jos įraše vadinamos eksperimentiniu skysčiu). Įraše teigiama, esą testų kūrėjas patvirtino, kad jais DNR buvo renkama genetinė informacija.
Kaip žinoma, vienas iš būdų nustatyti COVID-19 yra PGR testas. Jo išradėju laikomas amerikiečių biochemikas dr. Kary’is B.Mullisas, kuris už tai 1993 m. gavo Nobelio premiją chemijos srityje.
Organizmo genomas saugomas DNR molekulėse, tačiau šiai genetinei informacijai analizuoti reikia daug DNR. K.Mulliso išrasto proceso, vadinamo polimerazės grandinine reakcija (PGR), metu šiek tiek DNR gali būti nukopijuota dideliais kiekiais per trumpą laiką. Šis specifiškas, greitas ir didelio jautrumo metodas naudojamas paveldimoms bei infekcinėms ligoms nustatyti.
Nepaisant reikšmingo išradimo ir pripažinimo aukščiausiu lygiu, K.Mullisas buvo vertinamas prieštaringai. Jis yra tapęs ir melagienų, susijusių su PGR testais, COVID-19 ir kitomis ligomis, herojumi.
Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose ne kartą buvo aiškinama, neva mokslininkas perspėjęs, kad šiuo metodu „bet kam galima rasti beveik bet ką“ arba kad PGR testai netinkami koronavirusui ieškoti. Tai esą reiškė, kad testavimas per pandemiją buvo naudojamas „masinei panikai, cenzūrai ar prievartai“ pateisinti.
1983 m. K.Mullisas išrado tik polimerazės grandininės reakcijos procesą, ne PGR testą. Be to, jis mirė 2019 m. rugpjūčio 7 d., likus keliems mėnesiams iki nustatant pirmuosius COVID-19 atvejus. Taigi jis net nebūtų galėjęs komentuoti „DNR rinkimo per pandemiją“.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai PGR testo išradėjas sakė, kad jis – bevertis ir ir netinkamas virusams aptikti?
Kai kurios internete plintančios citatos, priskiriamos K.Mullisui, iš tiesų nėra jo žodžiai. Kitos citatos, tikrai jo pasakytos ar parašytos, platinamos ištrauktos iš konteksto.
Netiesa ir tai, kad skiepai nuo COVID-19 pakeičia DNR. Šita melagiena gimė iš to, kad kai kurios vakcinos paremtos informacine RNR. Iš tiesų ši moko mūsų ląsteles gaminti baltymą, kuris paskatina imuninį atsaką. Vos patekusi į ląstelę iRNR suyra, net nepasiekusi ląstelės branduolio, kur yra DNR.
15min verdiktas: trūksta konteksto. HSBC tikrai prieš keliolika metų naudojo tokią reklamą, kurioje buvo užkoduotas žvilgsnis į ateitį, kur biologiniai duomenys veiks kaip skaitmeninė informacija. Tačiau tai buvo tik reklama, o ne konkretūs banko ketinimai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
