Konstituciją išaiškino dirbtinis intelektas
Tokį įrašą, kaip galima suprasti iš paaiškinimo, sugeneruotą dirbtinio intelekto, neseniai paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas. Jo tekstu pasidalijo daugiau nei 50 žmonių.
Pirmiausia jis pacitavo šūkį „Demokratinė valstybė demilitarizuotoje zonoje“, kuriuo esą Sąjūdžio laikais Lietuvos visuomenė reikalavo „išvesti SSRS kariuomenę, panaikinti okupacinę militarinę struktūrą, užtikrinti tikrą teritorinį suverenumą“.
1989 m. Lietuvos laisvės lyga ir „Sąjūdis“ surinko 1,65 mln. parašų dėl sovietų kariuomenės išvedimo.
Anot internauto, 1992 m. šis principas tapo Konstitucijos 137 straipsniu, įrašytu kaip absoliutus draudimas: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“
Šis straipsnis esą saugo tris kitus: 1-ą (iš tiesų 2-ą, kuriame įtvirtinta, kad valstybę kuria Tauta), 2 str. (iš tiesų 1-ą, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika), ir 3-ią („suverenitetas priklauso TAUTAI ir negali būti uzurpuotas“, šiame straipsnyje rašoma: „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“)
Pagal „Facebook“ vartotojo (ar dirbtinio intelekto programos) interpretaciją, 137 straipsnis užtikrina, kad „Lietuvos teritorijoje negali būti svetimos jėgos atraminių taškų, svetima kariuomenė negali formuoti faktinės galios zonos, Lietuvos suverenitetą garantuoja TAUTA, o ne karinės struktūros“.
Pagrindiniame šalies įstatyme „karinės bazės“ sąvoka nėra apibrėžta, todėl įraše ji nusakyta remiantis įprastine lietuvių kalbos reikšme, Konstitucijos logika ir Sąjūdžio normos raide: tai esąs bet koks objektas, kurį užsienio kariuomenė naudoja kaip atraminį, dislokacinį, funkcinį ar logistinės atramos tašką.
„Bet koks užsienio karinis objektas su bazės funkcija = Konstitucijos pažeidimas“, – remdamasis dirbtiniu intelektu, apibendrino „Facebook“ vartotojas.
Nors įraše nepaminėtos nei konkrečios karinės bazės (pavyzdžiui, nurodant vietovę), nei konkrečios valstybės, akivaizdu, kad omeny turimas Vokietijos brigados įsikūrimas Lietuvoje.
Konstitucijos straipsniai įraše cituojami teisingai, tačiau jų interpretacija klaidinga. Ji draudžia užsienio valstybių karinų bazių kūrimą, bet ne pačių karių dislokavimą (išskyrus kai kurias buvusios SSRS respublikas).
Taip pat skaitykite: Nenori Vokietijos karių Lietuvoje: ar tikrai jų buvimą draudžia Konstitucija?
Panašių įrašų socialiniame tinkle „Facebook“ šiemet jau buvo. Tokie tekstai atitinka Rusijos skleidžiamą propagandą, kuria siekiama sukelti nepasitikėjimą ir įtariumą, baimę dėl tariamos okupacijos, NATO įsitraukimą į karą ir pan.
Karių buvimas visiškai nedraudžiamas
Karinė bazė, kaip paaiškinta Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, yra specialiai įrengtas vietovės plotas, garantuojantis įvairių kariuomenės rūšių junginių ir dalinių išdėstymą, kovinę ir kasdieninę veiklą; operatyvinis vienetas su personalu, technika ir kita įranga.
Gali būti aviacijos, raketų, bendrosios paskirties, jūrų karinė bazė. Karinės bazės dažniausiai įrengiamos savo šalies, kai kada – ir kitų šalių teritorijoje. Pastarųjų buvimą dažniausiai reglamentuoja tarpvalstybinės sutartys.
Konstitucijos XIII skirsnyje „Užsienio politika ir valstybės gynimas“, 137 straipsnyje tikrai teigiama: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“
Konstituciniame akte dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas taip pat nurodyta: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar į ją įeinančių valstybių karinių bazių ir kariuomenės dalinių.“
Manoma, kad Lietuvoje buvo dislokuota apie 150 tūkst. sovietų karių.
Taigi draudžiamas bet koks Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar jai priklausančių šalių karių – ir bazių, ir kariuomenės dalinių buvimas.
Europos Sąjungai, NATO ar jų narėms taikomas kiek siauresnis draudimas – įrengti karines bazes. Draudimo jų kariams tarnauti mūsų šalies teritorijoje nėra.
Surinko 1,65 mln. parašų
Lietuvoje būta užsienio karinių bazių. 1939 m. pabaigoje pasirašius primestą Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartį, pastaroji įsteigė bazes Alytuje, Prienuose, Gaižiūnuose, Naujojoje Vilnioje. Į mūsų šalį buvo įvestos Sovietų Sąjungos pajėgos: 16-asis ypatingasis korpusas (apie 20 tūkst. karių), 250 lengvųjų tankų, 34 šarvuočiai, apie 200 artilerijos pabūklų, 120 lėktuvų.
1940 m. birželio 14 d. prieš pat vidurnaktį Maskva apkaltino Lietuvą sutarties nesilaikymu ir pareikalavo įsileisti dar gausesnius karinius dalinius. Sovietų kariniai daliniai perėjo sieną kitą dieną 15 val. Prasidėjo pirmoji sovietų okupacija. Manoma, kad tuo metu Lietuvoje buvo dislokuota apie 150 tūkst. sovietų karių.
Atkūrus Nepriklausomybę, vienas pirmųjų buvo iškeltas okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos klausimas. Dar 1989 m. Lietuvos laisvės lyga ir „Sąjūdis“ buvo surinkę 1,65 mln. parašų dėl sovietų kariuomenės išvedimo.
1992 m. birželį buvo surengtas referendumas dėl sovietų kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo. 90,67 proc. atėjusių balsuoti rinkėjų tam pritarė. SSRS karinių bazių įgulos galutinai išvestos 1993 m. rugpjūčio 31 d.
Taigi dabartinės situacijos paralelės su Atgimimo laikais nėra pagrįstos. Sovietų kariai mūsų šalyje 1939 m. atsirado pagal priverstinai pasirašytą sutartį. Sprendimą priimti Vokietijos brigadą nuolatiniam buvimui Lietuva dar 2023 m. priėmė pati. Tų metų gruodžio 18 d. abiejų šalių gynybos ministrai Vilniuje pasirašė veiksmų planą, kuris padėjo pagrindą Vokietijos kariuomenei Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą.
Taip pat skaitykite: „Istorinė diena ne tik Lietuvai, bet ir Vokietijai“: Vilniuje inauguruota vokiečių brigada
Vokietijos 45-oji brigada šių metų balandžio 1 d. pasiekė visą brigados štabo pajėgumą ir pradėjo veiklą. Pats brigados perkėlimas vyksta laipsniškai.
Taip pat skaitykite: Vokietijos brigada Lietuvoje: svarbiausia informacija
Jai laikinai perleidžiama Lietuvos kariuomenės infrastruktūra netoli Vilniaus – Nemenčinės ir Rokantiškių kariniai objektai, kuriuose įsikūrė ryšių, štabo aprūpinimo kuopos, medicinos ir logistikos vienetai. Nuolatinė dislokacijos vieta numatyta Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje. Taigi vokiečių kariai įsikurs ne savo bazėje.
Valdomos kartu su Lietuva gali būti
Užsienio karinių bazių buvimas Lietuvoje buvo aptartas 2011 m. kovo 15 d. paskelbtame KT nutarime. Be kita ko, jis patvirtino, kad Lietuvoje tam tikromis sąlygomis gali būti NATO karinės bazės ir dislokuojamos valstybių sąjungininkių ginkluotosios pajėgos šalies gynybai ir saugumui užtikrinti.
KT atkreipė dėmesį, kad pagrindiniais valstybės gynimo klausimais sprendimus konstituciškai įgaliotos priimti dvi institucijos: Seimas priima galutinius sprendimus, o Prezidentas grėsmės atveju nedelsdamas priima tokius sprendimus, kurie teikiami tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui.
Bylą inicijavo Seimo narių grupė, prašiusi ištirti Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo nuostatų, įgyvendinančių Šiaurės Atlanto Sutarties principus, atitikimą Konstitucijai.
KT patvirtino, kad Lietuvoje tam tikromis sąlygomis gali būti NATO karinės bazės ir dislokuojamos valstybių sąjungininkių ginkluotosios pajėgos šalies gynybai ir saugumui užtikrinti.
Šis įstatymas buvo esminis Lietuvos integracijai į NATO, nes perkėlė į šalies teisinę sistemą pagrindinius sutarties principus, įskaitant ir 5 straipsnyje įtvirtintą kolektyvinės gynybos principą.
Be kita ko, parlamentarai iškėlė abejonę, ar Konstitucijai neprieštarauja užsienio šalių, taip pat ir NATO, karinių pajėgų buvimas Lietuvos teritorijoje. Pasirašiusieji kreipimąsi teigė, jog Konstitucijoje nenumatyta, kad padėti gintis nuo agresijos į Lietuvos teritoriją galėtų atvykti kitų valstybių – Lietuvos sąjungininkių – pajėgos.
Nutarime pažymėta, kad Lietuvoje tam tikromis sąlygomis gali veikti NATO karinės bazės ir būti dislokuojamos valstybių sąjungininkių ginkluotosios pajėgos šalies gynybai bei saugumui užtikrinti
KT pripažino, jog Konstitucijos nuostata, draudžianti užsienio valstybių karines bazes Lietuvos teritorijoje, reiškia, kad negali būti tokių karinių bazių, kurias valdo ir kontroliuoja užsienio valstybės. Tačiau šis draudimas nereiškia, kad negali būti karinių bazių, kurias pagal tarptautines sutartis, Seimo ratifikuotą kolektyvinės gynybos sutartį Lietuva valdo ir kontroliuoja bendrai su valstybėmis sąjungininkėmis.
15min verdiktas: melas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad bazės, kurias Lietuva valdo bendrai su valstybėmis sąjungininkėmis, Pagrindinio šalies įstatymo nepažeidžia.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
