Kadrą paskubėjo ištrinti
Gruodžio 30-osios vakarą šia nuotrauka pasidalijo vienas „Facebook“ vartotojas.
„Padarytas EUROREMONTAS Lampėdžių tiltui. Kas atspės, kiek biudžeto pinigų tai kainavo?“ – pakomentavo internautas.
Vien per pirmą valandą nuo publikavimo fotografija sulaukė daugiau nei 200 reakcijų ir beveik 60 komentarų, 13 žmonių ja pasidalijo.
Jau kitą dieną įrašas buvo ištrintas, tačiau liko jo suarchyvuota kopija. Tą patį kadrą galima rasti ir kitose socialinių tinklų paskyrose, pavyzdžiui, „TikTok“.
Dar gruodžio 25 d. su komentaru „Sutvirtino Lampėdžių tiltą“ publikuota kito „Facebook“ vartotojo paskyroje, fotografija sulaukė daugiau nei 570 reakcijų ir daugiau nei 130 komentarų, įrašu pasidalijo 55 žmonės.
Remontuoti pradėjo netrukus po atidarymo
Lampėdžių tiltas yra magistralės A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ir tarptautinio greitkelio „Via Baltica“ dalis.
446 m ilgio, 6 angų tiltas nutiestas per Nemuną Kaune ir jungia Lampėdžius bei Marvelę.
Jis pradėtas statyti 1980 m. ir visiškai baigtas 1997-aisiais (pirmoji dalis buvo atidaryta pora metų anksčiau).
1998 m. tiltas buvo pavadintas ilgamečio Kelių statybos tresto valdytojo inžinieriaus Česlovo Radzinausko vardu.
Dėl netinkamos statybos technologijos, praėjus vos keliolikai metų nuo pirmosios dalies atidarymo, rytinei tilto pusei prireikė remonto. Pavyzdžiui, keliuose pėsčiųjų takelio plotuose nebebuvo betono, liko tik armatūra.
2010-2011 m. sutvarkyti šalitilčio blokai, turėklai ir važiuojamoji dalis toje pusėje, kuria automobiliai važiuoja magistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda link. Buvo pakeista viršutinė tilto dalis, tiltas nudažytas.
Pastaraisiais metais vis pranešama apie įvairias Lampėdžių tilto problemas. Pavyzdžiui, pernai rugpjūtį sulūžo metalinis profilinis deformacinis pjūvis, vėl įvyko panašus incidentas, tilto konstrukcija pažeidė juo važiuojančio vilkiko baką ir į aplinką išsiliejo degalai.
Lydi ironiškais komentarais
Nors tiltas, nepaisant panašių trikdžių, vis patvarkomas, socialiniuose tinkluose platinamoje nuotraukoje matyti ne jo dalis.
Lampėdžių tilto konstrukcijos yra kiek kitokios (pavyzdžiui, atramos tarytum sumūrytos iš didžiulių plytų) ir šviesesnės. Fotografijoje matomas statinys yra pilkesnis, sumūrytas iš statmenų blokų. Be to, iš kadro net neaišku, kad tai tikrai yra tiltas.
Kad vaizdas užfiksuotas ne Lietuvoje, patvirtina faktas, kad tą pačią nuotrauką galima rasti daugybėje socialinių tinklų paskyrų ir kitur internete su komentarais įvairiomis kalbomis.
Švenčių dienomis vienas „LinkedIn“ vartotojas prie nuotraukos prancūziškai ironizavo: „Gerai, bose, tiltas saugus“.
Liepos vidury panašiu stiliumi sureagavo inžinieriumi prisistatantis „Facebook“ vartotojas. Rugpjūtį vienas rusakalbis paprašė: „Tilteli, nesirk“.
Medžio lazdelėmis sulopyto statinio nuotrauka internete platinama mažiausiai nuo praėjusių metų liepos. Panašiu metu fotografija pasirodė juoką keliančių vaizdų ir memų puslapiuose. „Manau, izoliacinė juosta būtų geresnis pasirinkimas“, – pasišaipyta viename iš jų.
Siekė gyventojų panikos?
Tačiau ne visiems kadras sukėlė šypseną. Pavyzdžiui, Serbijoje, kur jis internete pasirodė taip pat liepą, taip siekta ne pralinksminti. Vienas Serbijos vietos politikas taip esą siekė skleisti paniką tarp gyventojų.
Kaip tuomet pranešė portalas republika.rs, jis savo paskyroje socialiniame tinkle „X“ paskelbė nuotrauką, kurioje matyti įtrūkusi siena. Ant įtrūkimo uždėtos medinės lentelės. Virš nuotraukos vyras ironiškai parašė, kad viskas kontroliuojama, ir dar pridūrė: „Geros kelionės“.
Politikas nurodė, kad nuotrauka daryta Serbijoje. Tačiau socialinių tinklų vartotojai netruko demaskuoti, kad fotografija rasta kažkur internete.
Kaip tik tuo metu buvo užvirusios diskusijos, kad vienas tunelis yra nesaugus, mat tariamai buvo pastatytas „bet kokia kaina“.
15min verdiktas: satyra. Netiesa, kad nuotraukoje užfiksuotas Lampėdžių tiltas per Nemuną. Ji jau seniai platinama internete (ir kitose šalyse) kaip memas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
