-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 04 15

Ne, Nigerija neatsisakė skiepytis nuo COVID-19: laukia naujų vakcinų

COVID-19 pandemijai atslūgus, regis, pritilo ir melagienų apie skiepus kūrėjai, tačiau informacinėje erdvėje vis dar pasirodo keistos ir net absurdiškos dezinformacijos apie vakcinas. Socialiniuose tinkluose imta dalytis vaizdais, kaip Nigerijoje sunaikinama partija „AstraZeneca“ gamintojo vakcinų. Skiepų priešininkai puolė tvirtinti, kad „net trečiojo pasaulio šalys nenori skiepytis“, tačiau tai nėra tiesa.
„AstraZeneca“ vakcina
„AstraZeneca“ vakcina / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Pasaulyje vykstant aktyvioms diskusijoms apie antąją revakcinaciją – ketvirtą skiepo nuo COVID-19 dozę, vėl sujudo skiepų priešininkai.

Pasinaudoję vaizdais, kaip Nigerijoje buldozeriais naikinama didelė partija vakcinų, jie ėmė tvirtinti, neva „net trečiojo pasaulio šalys atsisako skiepytis“, o planus rizikos grupės gyventojus vakcinuoti ketvirtąjį kartą vadinti „žudikiškais“.

Tačiau tai tėra manipuliacija.

Nigerijoje iš tiesų buvo sunaikinta apie 1 mln. „AstraZeneca“ gamintojo vakcinų, tačiau ne dėl to, kad šalis atsisakytų vakcinuotis, o todėl, kad pasibaigė preparatų galiojimo laikas.

Skleidžiant manipuliaciją apie tariamą atsisakymą skiepytis, buvo pasinaudota realiu vakcinų utilizavimo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip buldozeris traiško vakcinas, supakuotas į kartonines dėžes ir plastiką.

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Nigerija sunaikino per 1 mln. „AstraZeneca“ gamintojo vakcinos dozių. Taip buvo siekiama įtikinti visuomenę, kad pasibaigusio galiojimo preparatai pašalinti iš rinkos ir nebus leidžiami norintiems skiepytis.

Šalis buvo priversta utilizuoti vakcinas dėl to, kad dalis Vakarų valstybių paaukotų dozių buvo besibaigiančio galiojimo laiko ir jas reikėjo sunaudoti vos per kelias savaites.

Šalies visuomenėje buvo kilęs nerimas, kad žmonės galėtų būti skiepijami pasibaigusio galiojimo preparatais.

Šių metų sausį buvo pranešta apie sprendimą, kad Afrika priims tik tas COVID-19 vakcinų aukas, kurios bus „ilgo galiojimo“.

Taigi, šalis nestabdo vakcinacijos programos ir neatsisako priimti aukojamų vakcinų, kaip tvirtina skiepų priešininkai.

Duomenų analizės tinklalapio „Our World in Data“ duomenimis, šiuo metu Nigerijoje iš viso suleista 31,4 mln. vakcinų nuo COVID-19 dozių.

Visiškai paskiepytų gyventojų skaičius siekia 9,57 mln.

Tačiau visiškai paskiepytų gyventojų procentas išlieka itin mažas – vos 4,6 proc.

Bent vieną skiepo dozę iki šiol gavo tik 5,4 proc. gyventojų.

Vakcinacijos rodikliai tokie maži ne dėl to, kad šalies gyventojai atsisakytų skiepų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mokykla Nigerijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mokykla Nigerijoje

Praėjusių metų pradžioje Nigerijai buvo sunku gauti vakcinų, nes turtingesnėms šalims, sudariusioms išankstinius sandorius, gamintojai teikė pirmenybę.

Nigerija praėjusių metų rugpjūtį gavo 700 tūkst. „AstraZeneca“ gamintojo vakcinos dozių iš Jungtinės Karalystės, o rugsėjį – 800 tūkst. iš Kanados, dar 500 tūkst. dozių spalį iš Prancūzijos.

Maždaug tuo pačiu metu Nigerija taip pat gavo keturis milijonus dozių „Moderna“ gamintojo vakcinų ir 3,6 mln. „Pfizer“ gamintojo vakcinų iš JAV.

206 mln. gyventojų turinčiai šaliai tai nebuvo didelės partijos. Be to, kaip jau ir minėta, dalį jų teko sunaikinti dėl galiojimo laiko.

Trūksta vakcinų

Praėjusių metų lapkritį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas atkreipė dėmesį į vakcinacijos netolygumą.

Lapkričio 12-ąją per Ženevoje vykusį susitikimą su žurnalistais PSO vadovas pareiškė, kad skandalinga, jog didelė dalis žmonijos dar nesulaukė net pirmos vakcinos nuo COVID-19 dozės, kai tūkstančiai jau skiepijasi trečiąja.

„Nėra prasmės skiepyti stiprinamąja doze suaugusius ar skiepyti vaikus, kai sveikatos sistemos darbuotojai, vyresnio amžiaus žmonės ar kitų didelės rizikos grupių atstovai visame pasaulyje iki šiol laukia savo pirmosios dozės“, – kalbėjo pareigūnas.

„Valstybės, turinčios daugiausiai vakcinų, toliau jas sandėliuoja. O ne tokios turtingos šalys vis dar laukia“, – apgailestavo T.Adhanomas Ghebreyesusas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas

Tuo metu, kai PSO vadovas išsakė nuogąstavimus, tai yra praėjusių metų lapkričio vidurio duomenimis, visiškai pasiskiepijo jau 40 proc. pasaulio gyventojų, bet tik 2,4 proc. jų buvo iš skurdesnių šalių.

Šiuo metu ES valstybės narės ir turtingosios Vakarų šalys dalijasi vakcinomis su trečiosiomis šalimis per COVAX priemonę, kuri padeda vakcinomis aprūpinti mažas ir vidutines pajamas gaunančias šalis.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius