Ir štai po 5 metų suprantu, kad vis dėlto per Facebook pati jau imu užsidaryti mažame pasaulėlyje. Tik ne turtingųjų ir kilmingųjų, bet bendraminčių. Jame mano draugai ir sekėjai gyvenimą mato panašiai kaip ir aš, mus domina tos pačios temos, mes vienodai balsuojame rinkimuose ir vienodai vertiname, kas svarbu ir kas ne, kas gera, o kas – bloga.
Šiame pasaulyje aš iš savo pažįstamų rato išmetu tai, kas man nemalonu: Radda iš Nigerijos tapo ekstremaliai religingas – lauk, Yoav iš Izraelio aukština Izraelio užkariavimų politiką – lauk, Muhamedas iš Singapūro įdėjo straipsnį apie tai, kad amerikiečiai patys suorganizavo rugsėjo 11-osios išpuolius – lauk, prancūzė Lea ėmė dalintis keistais įrašais apie farmacijos kompanijų sąmokslą – lauk. Lauk visiems homofobams, rasistams, populistinių partijų rinkėjams ir visokio plauko radikalams.
Iš pažado, kad globali Facebook platforma mums atvers uostą į pasaulį, lieka šnipštas, ir mes liekame uždaryti dar mažesniame burbule nei buvome prieš tai.
Žinoma, jei kalba eina apie mano draugus, aš turiu teisę pasirinkti, su kuo aš noriu bendrauti ir kokie žmonės man įdomūs. Tačiau Facebook vis augant, ši platforma tapo nebe draugų ratu, o labai svarbia viešąja erdve ir informacijos šaltiniu. 61% jaunų amerikiečių Facebook yra pirminė priemonė sužinoti apie tai, kas vyksta pasaulyje.
Šioje platformoje aš taip pat blokuoju nemalonius vaizdus, žmones, kurie nusišneka, atsisakau man nepatinkančių naujienų. Ir visą šią veiklą stebi ir registruoja akyli Facebook algoritmai. Socialinis tinklas, norėdamas man kuo labiau įtikti, mane vis geriau pažįsta ir man rodo vis daugiau mano skonį ir pažiūras atitinkančio turinio.
Leisdami laiką Facebook matome tik labai mažą procentą nuorodų, kuriomis dalijasi mūsų draugai. „Washington Post“ eksperimentas atskleidė, kad virš 70% mūsų draugų ar sekamų puslapių istorijų nepastebime. Ir ne todėl, kad galbūt mažiau su šiais žmonėmis bendraujame, o todėl, kad algoritmai pagal mūsų elgesį, antraštes ir straipsnių pasidalinimų skaičių sprendžia, kurios nuorodos mums patiks, o kurios – ne.
Ilgainiui Facebook pasaulis tampa daug malonesnis bei smagesnis nei bet kas kita, ir daug žmonių aktyviausiai socialiniame gyvenime ir dalyvauja šioje virtualioje realybėje. Taip iš pažado, kad globali Facebook platforma mums atvers uostą į pasaulį, lieka šnipštas, ir mes liekame uždaryti dar mažesniame burbule nei buvome prieš tai.
Po Amerikos prezidento rinkimų, kuriuose socialiniai tinklai turbūt pirmą kartą turėjo tokį svorį, imta vis garsiau svarstyti, kokią grėsmę technologijų sukurtos izoliacijos salos gali kelti demokratijai. Ir Lietuvoje kilo nemažai kalbų apie nepavykusią feisbukininkų revoliuciją bei kodėl kai kuriems rinkimų rezultatai buvo tokie netikėti.
Viena vertus, Facebook yra verslas ir valstybė(s) neturėtų kištis į jo veikimo modelį. Kita vertus, šiai kompanijai tapus monopolininke, ji ėmė vaidinti labai svarbų vaidmenį mūsų kasdienybėje.
Pastarąsias savaites Facebook vadovai ne kartą viešai žadėjo, kad imsis priemonių ir svarstys izoliuojančių filtrų problemą. Aišku, geriau jau sprendimą rasti patiems nei laukti, kol viešasis sektorius užsimanys reguliuoti pagal savo supratimą. Taigi, Arabų pavasario proga kaip didysis demokratijos šauklys pasirodžiusi kompanija, turi imti savęs klausti, ar ji netampa tos pačios demokratijos prieše.
Tačiau Facebook irgi sprendžia dilemą: jei šis socialinis tinklas yra tik neutrali platforma vartotojams, kaip ji gali imtis reguliuoti turinį? Vienas iš pavyzdžių yra diskutuojamas siūlymas, kad vietoj panašių žiniasklaidos istorijų, kurios tau patinka, Facebook ims rodyti „Kitokia nuomonė“ skyrelį. Tačiau kas, kaip ir pagal kokius kriterijus vertins nuomones ir jas kuruos? Ir ar Facebook tokiu atveju gali išlikti tik technologijų kompanija? O gal tokia jau seniai nebėra?
Na, o kol diskusijos tik įsibėgėja, verta ir patiems imtis veiklos plano ir vaduotis iš gražaus pasaulėlio, kurį esame susikūrę:
Sekti Facebook kuo daugiau įvairesnių žmonių ir nesipiktinti pamačius kitokias, kad ir nemalonias, nuomones.
Arba: apskritai mažiau naudotis Facebook (beveik nebeįmanoma)
Ir bet kokiu atveju: kuo daugiau domėtis tikru pasauliu aplink mus su visomis jo grožybėmis ir bjaurybėmis.
Ada Jonušė yra #SWITCH! technologijų renginio vadovė
