Gynybos finansavimas kuria realius pajėgumus
Vienas svarbiausių pokyčių – gynybos finansavimo augimas ir jo kryptingumas. Lietuva išsiskiria visame NATO savo atsakingu požiūriu į bendrus susitarimus ir skiriamą finansavimą gynybai. Šiemet skiriami rekordiniai 5,38 proc. nuo BVP, dėl to sutarė visos pagrindinės Lietuvos partijos. Rekordinis biudžetas yra ne tik apie investicijas į karinę galią, bet ir politinė žinutė, kad Lietuva yra patikima aljanso narė. Tą pastebėjo ir Baltijos šalis teigiamai paminėjo JAV Prezidentas Donaldas Trumpas.
2025 metais Lietuvos kariuomenė pinigus nukreipė ne abstrakčiai, o į konkrečius pajėgumus, kurie realiai didina atgrasymą. Didžiausias dėmesys buvo skirtas oro gynybai, artilerijai, prieššarvinėms sistemoms, amunicijos atsargoms, bepiločių technologijoms ir karinei infrastruktūrai. Tai sritys, kurios, kaip matyti iš karo Ukrainoje pamokų, yra kritiškai svarbios. Lietuva iš klaidų mokėsi ne teoriškai, o praktiškai ir labai greitai, aplenkdama senbuves ir toliau į Vakarus esančias valstybes.
2025-ieji buvo reikšmingi ir Lietuvos kariuomenės struktūriniam stiprinimui. Toliau buvo vystoma divizijos koncepcija – strategiškai svarbus žingsnis, leidžiantis Lietuvai veikti didesnio masto gynybos scenarijuose kartu su sąjungininkais. Didėjo ne tik profesionaliosios kariuomenės parengtis, bet ir dėmesys rezervui, mobilizacijai, logistikai, poligonų plėtrai. Ukrainos patirtis rodo, kad karas – tai ne tik mūšio laukas, bet ir gebėjimas greitai perkelti pajėgas, aprūpinti jas technika, degalais, amunicija.
Svarbu ir tai, kad kariuomenė vis artimiau dirba kartu su Šaulių sąjunga, savanoriais, civilinėmis institucijomis, taip kuriama bendra visuotinės gynybos sistema.
Daugiau NATO Lietuvoje
NATO ir sąjungininkų šalių karinis buvimas Lietuvoje pasiekė naują lygį – tiek skaičiais, tiek pastovumu. Lietuvoje nuolat arba rotacijos principu buvo dislokuota apie 4–5 tūkst. sąjungininkų karių, o didžiausią ir strategiškai svarbiausią vaidmenį atliko Vokietija. Ji nuosekliai įgyvendino sprendimą Lietuvoje formuoti brigados pagrindu veikiančius pajėgumus – 2025 m. šalyje jau buvo apie 500 Vokietijos karių, o ilgalaikis tikslas – iki 5 tūkst. karių brigada su visa reikalinga technika ir infrastruktūra. Vokiečių kariai nuolat dalyvavo bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene ir kitais sąjungininkais, buvo integruoti į nacionalinius gynybos planus, veikė poligonuose ir realioje infrastruktūroje.
Per metus Lietuvoje surengta kelios dešimtys tarptautinių pratybų, įskaitant didelio masto manevrus, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių karių iš NATO valstybių. Pratybose buvo treniruojamasi ne tik gynybinių veiksmų, bet ir greito pastiprinimo, sąjungininkų pajėgų atvykimo, logistikos ir vadovavimo scenarijų. „Griffin Lightning 2025“ metu gegužės mėnesį pirmą kartą į Lietuvą buvo perdislokuota apie 30 Vokietijos kariuomenės orlaivių: atakos sraigtasparniai TIGER, transporto sraigtasparniai NH90, sunkieji transporto sraigtasparniai CH-53 ir lengvieji daugiafunkciai sraigtasparniai EC135.
Lietuvos saugumo grėsmės neišnyko, bet mūsų valstybės gebėjimas joms atsakyti sustiprėjo. 2025-aisiais buvo ne tik kalbama apie saugumą, bet tai ir sistemingai kuriama – per investicijas, sąjungininkus, institucijas ir visuomenę. 2026 metais Lietuva toliau judės tinkama saugumo stiprinimo kryptimi.
