Tėvams natūraliai norisi važiuoti į mokyklą ir pasiimti vaiką. Mokyklai natūraliai kyla klausimas: ar galime vaiką atiduoti? O jeigu lauke dar pavojus? O jeigu tėvai primygtinai reikalauja? O jeigu vaikas verkia? O jeigu kiti tėvai irgi atvyks?
Čia svarbiausia suprasti vieną principą: oro pavojaus metu vaiko pasiėmimas iš mokyklos nėra įprastas pasiėmimas po pamokų. Tai civilinės saugos situacija.
Todėl atsakymas nėra paprastas „taip“ arba „ne“. Teisiškai sprendimą lemia trys dalykai:
-
„Turiu pasiimti vaiką ar reikia vaistų“: teisininkė atsakė, ar oro pavojaus metu jūsų gali neišleisti
-
Taminskas apie ministerijai pavaldžių įmonių reakciją į oro pavojų: „Paaiškėjo, kad saugios patalpos paverstos sandėliu“
-
Oro pavojus Vilniuje atskleidė spragų: vieni viešbučiai evakavo svečius, kiti – tiesiog tęsė pusryčius
- vaiko geriausi interesai,
- oficialūs civilinės saugos nurodymai
- mokyklos pareiga užtikrinti visų vaikų saugumą.
Kas teisiškai pasikeičia, kai vaikai jau yra mokyklos priedangoje?
Kai paskelbiamas oro pavojus ir mokiniai nuvedami į priedangą ar kitą saugią vietą, mokykla nebeveikia įprasto dienos režimo principas.
Tai reiškia, kad tuo metu prioritetas yra ne pamokų tvarkaraštis, ne individualūs tėvų prašymai ir ne patogumas, o gyvybės ir sveikatos apsauga.
Mokykla turi pareigą veikti pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, ne improvizuoti. Vadovas ir atsakingi darbuotojai turi organizuoti vaikų perkėlimą į saugią vietą, užtikrinti priežiūrą, informuoti tėvus ir laukti oficialios informacijos.
Tėvų teisės dėl vaiko tuo metu neišnyksta. Tačiau jos įgyvendinamos ne impulsyviai, o taip, kad nebūtų pakenkta vaikui ir kitiems vaikams.
Paprastai tariant: tėvai turi teisę rūpintis vaiku, bet ši teisė negali būti įgyvendinama taip, kad vaikas būtų išvedamas iš saugios vietos į pavojų.
Ar mokykla gali kviesti tėvus pasiimti vaikų?
Aktyvaus oro pavojaus metu – ne, neturėtų.
Tėvų kvietimas masiškai vykti į mokyklas gali sukelti papildomą chaosą: spūstis, paniką, vaikų judėjimą koridoriais, durų varstymą, minias prie mokyklos, sunkumus suregistruoti, kas kur yra, ir riziką tiems patiems tėvams, kurie važiuoja per pavojingą teritoriją.
Todėl teisiškai saugiausia mokyklos pozicija yra tokia:
vaikai lieka priedangoje arba kitoje saugioje vietoje iki pavojaus atšaukimo ar kompetentingų institucijų nurodymo.
Mokykla turi ne kviesti tėvus, o juos informuoti:
- vaikai saugūs;
- jie yra prižiūrimi;
- veiksmai vykdomi pagal planą;
- tėvų prašoma nevykti į mokyklą ir laukti oficialios informacijos.
O jeigu tėvai vis tiek atvyko prie mokyklos?
Tėvų atvykimas savaime nereiškia, kad mokykla privalo nedelsdama išvesti vaiką iš priedangos ir perduoti jį tėvams.
Atsakingas asmuo pirmiausia turi įvertinti:
- ar oro pavojus dar galioja;
- ar paskelbtas nurodymas slėptis;
- ar lauke, kieme, koridoriuose ar prie įėjimų nėra papildomos rizikos;
- ar tėvo ar motinos tapatybė patikrinta;
- ar nėra teismo sprendimo, apribojimo ar kitos informacijos, dėl kurios vaiką draudžiama perduoti konkrečiam asmeniui;
- ar vaiko išvedimas nesukels chaoso kitiems vaikams;
- ar perdavimas neprieštarauja oficialiems pareigūnų ar civilinės saugos nurodymams.
Jeigu pavojus realus ir vaikai jau yra saugioje vietoje, mokykla turi pagrindą pasakyti:
„Šiuo metu vaikai neišvedami iš priedangos. Prašome likti saugioje vietoje ir laukti oficialaus pavojaus atšaukimo.“
Tai nėra tėvų teisių paneigimas. Tai yra laikinas saugos sprendimas.
Ar mokykla gali atsisakyti atiduoti vaiką tėvams?
Teisiškai tiksliau sakyti ne „atsisakyti atiduoti“, o laikinai neatlikti vaiko perdavimo, jeigu perdavimas tuo metu keltų pavojų vaikui ar kitiems asmenims.
Mokykla neturi teisės savivaliauti. Ji negali be priežasties slėpti vaiko nuo tėvų, neatsakyti į klausimus ar formaliai sakyti „neatiduosime, nes taip nusprendėme“.
Tačiau mokykla turi pareigą apsaugoti vaiką. Jeigu vaiko išvedimas iš priedangos reikštų, kad jis patenka į pavojingesnę situaciją, mokykla ne tik gali, bet ir turėtų tokio perdavimo neatlikti, kol pavojus neatšauktas arba kol nėra aiškaus kompetentingos institucijos nurodymo.
Ypač tai aktualu, kai paskelbta RAUDONA – realaus pavojaus situacija, kai žmonės turi būti priedangoje ar saugiausioje galimoje vietoje.
Kur baigiasi mokyklos atsakomybė ir prasideda tėvų teisės?
Tėvų teisės neprasideda tik tada, kai vaikas perduodamas į rankas. Jos egzistuoja visą laiką.
Tačiau kol vaikas yra mokykloje, pamokų metu, mokyklos organizuotoje priedangoje, mokykla turi faktinę priežiūros ir saugos pareigą. Tai reiškia, kad ji atsako už vaikų saugų organizavimą, informavimą, priežiūrą, drausmę, sąrašus, judėjimą ir sprendimus, priimamus pavojaus metu.
Tėvų faktinė atsakomybė pilna apimtimi prasideda tada, kai vaikas teisėtai, saugiai ir tinkamai perduodamas tėvams ar kitam teisėtam atstovui.
Bet svarbu: vien tėvų parašas „pasiimu savo atsakomybe“ mokyklos automatiškai neatleidžia nuo atsakomybės, jeigu mokykla pati matė, kad perdavimas akivaizdžiai nesaugus arba prieštarauja oficialiems nurodymams.
Todėl mokyklai nepakanka formaliai pasakyti: „tėvai reikalavo, mes atidavėme“. Reikia vertinti, ar perdavimas tuo metu buvo saugus, pagrįstas ir teisėtas.
Koks turėtų būti teisinis algoritmas mokyklai?
1. Gavus oro pavojaus signalą – aktyvuoti planą.
Vaikai vedami į priedangą ar kitą saugią vietą pagal mokyklos ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Veiksmai turi būti koordinuoti, ne spontaniški.
2. Paskirti atsakingus asmenis.
Vienas atsakingas už vaikus priedangoje, kitas – už ryšį su tėvais, trečias – už informaciją prie įėjimo, jei tėvai atvyktų.
3. Nedelsiant informuoti tėvus.
Žinutė turi būti trumpa ir aiški:
„Vaikai yra saugioje vietoje, prižiūrimi. Prašome nevykti į mokyklą, nesiimti savarankiškų veiksmų ir laukti oficialios informacijos.“
4. Jeigu tėvai atvyksta – jų neignoruoti.
Reikia ramiai paaiškinti situaciją, patikrinti, ar pavojus dar galioja, nurodyti, kur tėvams saugiausia laukti, ir neleisti jiems chaotiškai judėti po mokyklą.
5. Jeigu tėvai primygtinai reikalauja vaiko – fiksuoti situaciją.
Kas atvyko, kada, kokio vaiko prašo, kokia priežastis, ar pavojus dar galioja, ką mokykla paaiškino, ar buvo pareigūnų nurodymai.
6. RAUDONOS situacijos metu vaiko į lauką neišduoti, jei tai reikštų judėjimą į pavojų.
Išimtis galėtų būti tik ypatinga situacija: medicininė būtinybė, pareigūnų nurodymas, evakuacija ar kitas aiškus ir pagrįstas pagrindas.
7. GELTONOS situacijos metu – nepanikuoti, bet pasiruošti.
Jeigu pavojus tikėtinas, bet dar nevyksta, mokykla turi nusimatyti saugią vietą, pasiruošti vaikų perkėlimui, informuoti darbuotojus ir tėvus, bet nekviesti tėvų masiškai pasiimti vaikų.
8. BALTA – pavojus atšauktas.
Tik po atšaukimo galima organizuotai grįžti prie įprastos veiklos arba vykdyti vaikų pasiėmimą pagal įprastą tvarką: patikrinant tapatybę, registruojant pasiėmimą, užtikrinant, kad vaikas perduodamas teisėtam asmeniui.
Ką daryti, jei tėvai sako: „Tai mano vaikas, atiduokite dabar“?
Mokyklos atsakymas turėtų būti ne konfliktinis, o teisiškai tikslus:
„Jūsų teisės dėl vaiko yra gerbiamos. Tačiau šiuo metu galioja civilinės saugos situacija, vaikai yra saugioje vietoje, o jų išvedimas gali kelti pavojų. Iki pavojaus atšaukimo arba kompetentingų institucijų nurodymo vaikai iš priedangos neišvedami. Prašome likti saugioje vietoje ir laukti oficialios informacijos.“
Tai yra tinkamesnis atsakymas nei:
„Neatiduosime.“
„Mums liepė.“
„Čia ne jūsų reikalas.“
„Pasirašykit ir eikit.“
Krizės metu komunikacija turi būti rami, pagarbi ir aiški.
O jeigu tėvai turi ypatingą priežastį?
Gali būti situacijų, kai tėvai turi rimtą pagrindą: vaikas serga, jam būtini vaistai, yra panikos priepuolis, specialieji poreikiai, būtina medicininė pagalba.
Tokiu atveju sprendimas neturi būti automatinis. Mokykla turėtų:
- įvertinti vaiko būklę;
- pasitelkti sveikatos priežiūros specialistą, jei jis yra;
- susisiekti su 112, jei kyla grėsmė sveikatai;
- suderinti saugų veiksmą su atsakingais asmenimis;
- fiksuoti priimtą sprendimą.
Jeigu vaikui reikia pagalbos, teisingas kelias yra ne chaotiškai išvesti vaiką į lauką, o organizuoti saugią pagalbą.
Ko mokykla negali daryti?
Mokykla negali improvizuoti vietoje plano.
Negali kviesti tėvų masiškai pasiimti vaikų aktyvaus pavojaus metu.
Negali perduoti vaiko nepatikrinusi asmens tapatybės.
Negali išleisti vaiko į akivaizdžiai nesaugią situaciją vien todėl, kad tėvai spaudžia.
Negali slėpti informacijos nuo tėvų, jei vaikai saugūs ir informavimas įmanomas.
Negali palikti tėvų nežinioje, nes nežinia gimdo paniką.
Negali manyti, kad tėvų parašas automatiškai panaikina mokyklos pareigą elgtis rūpestingai.
Ko tėvams nereikėtų daryti?
Tėvams nereikėtų spontaniškai važiuoti į mokyklą vien dėl baimės.
Nereikėtų reikalauti, kad vaikas būtų išvestas iš priedangos, kai pavojus dar neatšauktas.
Nereikėtų konfliktuoti su mokyklos darbuotojais ar pareigūnais.
Nereikėtų veržtis į mokyklos patalpas, kuriose tuo metu organizuojamas vaikų saugumas.
Nereikėtų telefonu apkrauti vaiko, mokytojo ir administracijos, jei mokykla jau pateikė oficialią informaciją.
Geriausias tėvų veiksmas dažnai yra pats sunkiausias: išlikti ramiai, laukti oficialios informacijos ir netrukdyti mokyklai saugoti visų vaikų.
Kas gresia už netinkamus veiksmus?
Jeigu mokykla nevykdo civilinės saugos pareigų, neorganizuoja saugaus vaikų perkėlimo, neinformuoja, neveikia pagal planą ar ignoruoja atsakingų institucijų nurodymus, gali kilti administracinė, drausminė, civilinė, o sunkių pasekmių atveju – ir baudžiamoji atsakomybė.
Jeigu tėvai sąmoningai nevykdo teisėtų pareigūnų nurodymų, trukdo civilinės saugos veiksmams ar išveda vaiką į akivaizdų pavojų, gali kilti administracinė atsakomybė, o vaikui nukentėjus – ir klausimas dėl tėvų pareigų vykdymo.
Tačiau svarbiausia čia ne bauda. Svarbiausia – kad krizės metu neteisingas sprendimas gali kainuoti vaiko sveikatą ar gyvybę.
Trumpa atmintinė
Mokyklai:
- vaikus vesti į saugią vietą;
- veikti pagal planą;
- nekviesti tėvų pasiimti vaikų aktyvaus pavojaus metu;
- nedelsiant informuoti tėvus;
- neperduoti vaiko, jei tai reikštų išvedimą į pavojų;
- visus nestandartinius atvejus fiksuoti.
Tėvams:
- nevykti į mokyklą vien iš panikos;
- laukti oficialios informacijos;
- pasitikėti, kad vaikai yra prižiūrimi;
- jei atvykote – prašyti informacijos, bet nereikalauti vaiko išvedimo iš priedangos;
- ypatingą situaciją paaiškinti ramiai ir konkrečiai.
Tėvų teisės yra labai svarbios. Tačiau vaiko saugumas – dar svarbesnis. Oro pavojaus metu geriausias sprendimas yra ne tas, kuris emociškai atrodo greičiausias, o tas, kuris teisiškai, praktiškai ir žmogiškai labiausiai apsaugo vaiką.
