Mano ambicija buvo ir išlieka: Vilnius – miestas regiono lyderis. Turime stipriai išsiveržti konkurencinėse lenktynėse su Talinu ir Ryga, nesikuklinti pasivaržyti ir su kitomis regiono sostinėmis. Vilnius turi toliau augti ir tvirtėti.
O Vilnius – Lietuvos ekonomikos stuburas, tad tokia Vilniaus ambicija yra visos šalies interesas. Žemiau išskleidžiu tris dalis, kuriose apžvelgiu dabartinę situaciją, kokios grėsmės mūsų ambicijai kyla ir ką turime patys daryti, kad tokią miesto ambiciją apsaugotume ir realizuotume.
1. Status quo – kokiame kelyje yra Lietuvos ekonomika ir koks yra Vilniaus vaidmuo?
Gyvename Lietuvos ekonominio stebuklo laikais, kuris išlieka atsparus išorės grėsmėms. Esame viena stipriausių ekonomikų Rytų Europoje, lenkiame kaimynus latvius ir estus. Mūsų šalies BVP 2024 m. augo 2,7 proc., o 2025 m. EBPO prognozuoja 3,1 proc. augimą, kuris bus vienas sparčiausių tarp EBPO valstybių. Akivaizdu, šalies ekonomika gerame kelyje.
Beveik pusė šios gerovės sugeneruojama būtent Vilniaus regione, čia, pavyzdžiui, 2023 m. buvo sukurta 45,5 proc. viso Lietuvos BVP. Galima drąsiai sakyti – Vilnius yra Lietuvos ekonomikos garvežys.
Vilniečiai iš savo sunešamų mokesčių rūpinasi ne tik savo miestu, bet ir tiesia pagalbos ranką likusioms Lietuvos savivaldybėms. Vien šiemet 400 mln. Eur vilniečių eurų keliauja į kitų savivaldybių biudžetus kaip dotacija.
Suprantant koks didelis Vilniaus indėlis visos Lietuvos gerovėje, aišku, kad jeigu Vilniaus ekonomika susidurtų su iššūkiais, pasekmes pajustų visa šalis – nuo Mažeikių tarybos nario iki Lietuvos kariuomenės.
Tvarus gynybos finansavimas pasiekiant 5–6 proc. neįmanomas be tolimesnio ekonominio augimo, o tai labai priklauso ir nuo tolimesnės Vilniaus sėkmės.
2. Kokios grėsmės kyla tolesniam Vilniaus augimui ir siekiui išpildyti regiono lyderio ambiciją?
Pirmiausia, dvi rimtos grėsmės, kurioms mums iš miesto perspektyvos sunku daryti lemiamą įtaką – JAV prekybos politika ES atžvilgiu ir Vyriausybės siūlomi mokestiniai sprendimai, jei jie kirstų per vartojimą ir investicinę aplinką. Tai vertinčiau kaip išorės veiksnius, bet negalime jų neįskaičiuoti į miesto augimo stabdymo rizikas.
-
Valdas Benkunskas: neatsiradus rūšiavimo pajėgumų, atliekų deginimas – realiausia alternatyva
-
Valdas Benkunskas: NT mokestis gali tapti vilniečių baudimu, o Regionų ministerija – bėdų ministerija
-
Sostinė skirs paramą Vilniaus parko įkūrimui Kyjive
-
Benkunskas įvertino idėją, svarbią statantiems individualius namus: kad tik neturėtume galvos skausmo
-
Vilniaus evakuacijos planą interpretuoja savaip: kam jis skirtas ir ar tikrai nebus kur bėgti?
Visgi nemažesnę žalą galime sukurti patys, savo veiksmais ir abejonėmis kurdami bendrą nesaugumo atmosferą – pirmiausia patys turime tikėti savo šalies ir miesto galimybėmis. Kitaip labai greitai pajusime ir investuotojų atsargumą, ir turistų šaltuką.
Žodžiai ir veiksmai, garsinantys ir akcentuojantys Vilnių kaip nesaugų – kenktų Vilniaus ekonominiam augimui ir greitai atsilieptų likusiai šaliai. Nes skaičiai rodo labai aišku dalyką – jei bus blogai Vilniaus ekonomikai, bus blogai ir visos šalies ekonomikai.
3. Kokias pastangas turime dėti iš Vilniaus pusės, kad apsaugotume tolesnį Vilniaus augimą ir realizuotume regiono lyderio ambiciją?
Tam turiu tris pasiūlymus, kuriuos vadinu trimis „daugiau“ arba trys D.
1D. Daugiau viešųjų paslaugų – jų reikėjo jau vakar. Viešosios paslaugos daug metų buvo podukros vietoje ir čia reikia vytis miesto augimą, jei norime miesto klestėjimo. Pavyzdžiui, dabar turime naujų mokyklų ir darželių statybų projektų už 200 mln. Eur, rekonstrukcijų dar už 200 mln. Eur.
Problemos yra tapusios pūliniais ir, jeigu jų nespręsime, tai ves mus į tokį miestą, kuriame nei norėsis gyventi, nei bus paskatų ateiti investicijoms. Kitas pavyzdys, kokio mąsto problemas sprendžiame.
Per pastaruosius 10 metų oficialiai Vilniuje padaugėjo apie 70 tūkst. naujų gyventojų. Per tą patį laiką pastatytos tik 3 mokyklos. Atviras klausimas – kokias mokyklas lankyti jų vaikams?
Jeigu taip eitume per visas miesto sritis, daugumoje padėtis nenudžiugins. Turime vytis prarastą laiką. Ar tai būtų gatvių būklė, pasenęs viešasis transportas, ribota sporto infrastruktūra. Nemanau, kad tai yra klestinčios europietiškos sostinės atributai. Todėl turime imtis visų priemonių norint problemas spręsti.
2D. Daugiau miesto strateginių-investicinių projektų. Jie Vilnių žemėlapyje išskirs daug ryškiau, o projektai prisidės prie Vilniaus ir Lietuvos ekonomikos augimo.
Lieku prie nuomonės, kad nepaisant išorės grėsmių, turime toliau vystyti strateginius projektus ir siųsti aiškią žinią investuotojams – valstybė ir savivaldybės, investuodamos į infrastruktūrą, toliau kuria gerovę, čia gyvenimas tęsiasi ir čia verta plėtoti verslą.
Vilniaus lyderystę padės įtvirtinti du artimiausi strateginiai projektai – Nacionalinė koncertų salė-Tautos namai ir Nacionalinis stadionas. Apie juos visi turi nuomonę, ypač kitų miestų gyventojai, bet šių projektų laukiama dešimtmečius. Tai projektai, kurie reikšmingai prisidės prie Vilniaus iškilimo aukščiau mūsų konkurentų. Pritraukiant aukščiausio lygio renginius pas save tai bus vienas iš miesto ekonomikos variklių.
3D. Daugiau miesto gynybinių pajėgumų – Vilnius turi savo gynybos politiką savivaldybės lygiu. Miesto gynybos stiprinimas yra mūsų prioritetas.
Esame pirma savivaldybė Lietuvoje įsigijusi kontrmobilumo priemonių parką. Tą padarėme girdėdami Charkivo pamokas. Sukūrėme ir pristatėme miesto praktišką, o ne sausą biurokratinį evakuacijos planą.
Esame pirmi Lietuvoje, kurie sistemiškai patikrino didelę dalį miesto požemių: rūsius, parkingus, garažus. Dabar pereiname prie jų tobulinimo. Mokydamiesi iš Kyjivo, kuriame miesto saugumo mobiliąją programėlę. Tokių projektų gynybos srityje esame užsukę ir daugiau.
Miesto gynybinių pajėgumų didinimas yra vienas prioritetų, paraleliai vystant miesto infrastruktūrą. Ir šią kryptį toliau išlaikysime – laukia dar daug darbų.
Grįžtant prie svarstymų apie mūsų ambiciją, galima pažymėti kelis esminius dalykus. Įvertinus Vilniaus svarbą visos Lietuvos mastu, esu įsitikinęs, kad Vilniaus ambicija toliau augti kaip regiono lyderiui yra teisingas kelias. To reikia ne tik sostinei – tai prisidės prie visos Lietuvos sėkmės, įskaitant ir tvarų tolimesnį gynybos finansavimą.
Tačiau tai nėra duotybė – labai svarbu matyti, kokios grėsmės kyla šiai ambicijai, ir padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų, kad nuo tų grėsmių apsigintume.
Turime toliau stiprinti Vilnių, tiek negailėdami resursų viešųjų paslaugų ir strateginių projektų vystymui, tiek darant darbus dėl miesto gynybos vystymo. Ir tikrai neturime patys stabdyti Vilniaus augimo ir ambicijos siekio.
Turime įsisąmoninti, kokio tai svarbumo miestas visai Lietuvai – stabdydami Vilnių, pjausime šaką, ant kurios patys sėdime.
