Šių metų sausio mėnesį, patikrinę į Lietuvos Respublikos teritoriją įvažiavusį maršrutinį autobusą, vykstantį iš Rygos į Varšuvą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnai atkreipė dėmesį į dvi jaunas moteris, pateikusias Eritrėjos pilietėms Graikijos Respublikoje išduotus dokumentus – leidimą gyventi ir pabėgėlio kelionės dokumentus. Netrukus paaiškėjo, kad iš tiesų autobuso keleivės yra iš Etiopijos, o minėti dokumentai priklauso ne joms. Abi moterys maždaug prieš pusmetį buvo neteisėtai patekusios į Latviją iš Baltarusijos ir gyveno pabėgėlių centre.
Tuo pačiu autobusu vyko Eritrėjos pilietis J. M. A., turintis leidimą gyventi Didžiojoje Britanijoje. Nors užsienietės teigė jo nepažįstančios, pasieniečiai pas vieną iš šių moterų telefone rado banko pavedimo, kuriuo minėtam Eritrėjos piliečiui buvo pervesta 550 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, nuotrauką. Visi trys užsieniečiai buvo sulaikyti pareigūnų.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad viena iš sulaikytų moterų per socialinius tinklus daugiau nei pusmetį bendravo su J. M. A., viename iš pranešimų aptarė galimybę iš Baltarusijos vykti į Latviją, o vėliau – iš Latvijos į Lenkiją. Taip pat nustatyta, kad minėtas Eritrėjos pilietis joms į Rygą atvežė svetimus dokumentus, kuriais pasinaudodamos moterys ketino pasiekti Vakarų Europą, padėjo joms nusipirkti autobuso bilietus.
Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, liepos 23 dieną priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Eritrėjos piliečiui subendrinus skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Abiem neteisėtoms migrantėms dėl pagrobtų dokumentų panaudojimo teismas skyrė laisvės apribojimą 1 metams 8 mėnesiams.
Teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
