Sąlygos žemei įšalti daugelyje vietovių buvo palankios, kadangi daug kur buvo nesusidariusi (arba buvo tik nestora) sniego danga sauganti nuo įšalimo.
Palankiausi orai dirvožemio įšalui formuotis – besniegės (arba su plona sniego danga), sausos ir šaltos naktys, o tokių buvo nemažai per praėjusias 8–9 dienas. Remiantis šio ryto duomenimis, dirvožemiai daug kur įšalo iki 10–25 cm, o Varėnos, Vilniaus ir Biržų apylinkėse – iki 27–28 cm.
Seniau kai žiemos buvo ilgesnės ir šaltesnės dirvožemiai Lietuvoje įšaldavo iki 30–60 cm, kai kada įšalas pasiekdavo 80–90 cm sunkiuose dirvožemiuose, o lengvuose gali įšalti iki 100–130 cm ir giliau. Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis išmatuotas Dusetose 1966 m. ir siekė 146 cm.
Pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko žiemų, kai įšalas būna trumpalaikis ir negilus (siekia iki keleto cm).
