Manipuliuoja suvokimu?
Viena internautė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo dviem JK žemėlapiais. Juose esą matyti 1995 m. ir 2026 m. vasarą užfiksuota ta pati 28 laipsnių Celsijaus temperatūra.
Vienintelis skirtumas – 1995 m. žemėlapis yra žalios spalvos, o 2026 m. – raudonos ir jame pridėtas įspėjimas apie didelį karštį.
Iliustracijoje rašoma: „Tokia pati temperatūra. Kitoks tonas“. Internautė pati pakomentavo: „Tai vadinama suvokimo manipuliavimu, siekiant parduoti melą“.
Pati moteris nepatikslino, kad jos omenyje turimas melas yra klimato atšilimas, tačiau iš konteksto akivaizdu, kas norima pasakyti.
Komentatoriai po šiuo įrašu taip pat piktinosi: „Vieną dieną šilčiau ir jau ligoniai klykia apie atšilimą, nors realiai niekas nepasikeitė per 50-100 metų!“
Vienas vyras teigė, kad yra Anglijoje ir „dauguma kartoja, kad visada panašiai būdavo, o tas šiltnamio efektas tik pas korumpuotus politikus... Visur panašiai meluoja už pinigus“.
Išvada daroma be įrodymų
Visų pirma, verta pastebėti, jog internautė įrašu pasidalijo gegužės pabaigoje, nors paveikslėlyje nurodoma, jog temperatūra užfiksuota vasarą. Ši dar net nebuvo prasidėjusi.
Be to, žemėlapiai pateikiami be jokio konteksto. Jeigu bandoma pasakyti, kad ir 1995 m., ir 2026 m. JK buvo bei bus užfiksuota 28 laipsnių Celsijaus temperatūra, tai visiškai įmanoma. Bet tai neįrodo, jog klimato kaita neegzistuoja ir neveikia pasaulinės temperatūros.
Net ir įsivaizduojant, kad internautė stebuklingai nuspėjo artėjančios vasaros temperatūrą JK, sunku suprasti, ką reiškia minimi 28 laipsniai Celsijaus. Ar tai turėtų būti tik vienos dienos aukščiausia temperatūra, ar tiesiog vienu paros metu užfiksuotas karštis, ar dar kas nors.
Bet kuriuo atveju, viena karšta diena nei įrodo klimato kaitą, nei ją paneigia. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į mokslinius įrodymus ir tendencijas.
15min praėjusiais metais nagrinėjo identišką manipuliaciją, tik tuomet buvo dalijamasi Italijos žemėlapiu.
Taip pat skaitykite: Du žemėlapiai iš 1995-ųjų ir 2025-ųjų įrodo, kad klimatas nesikeičia? Štai kodėl tai netiesa | 15min.lt
Taip pat skaitykite: Melagiena apie „melagieną“ dėl klimato kaitos: kodėl Švedijoje per 36 metus atvėso?
Taip pat skaitykite: Veikia lyg bulių: raudoni žemėlapiai gimdo melagienas, esą klimatas nesikeičia
Rekordinis pavasaris JK
Pirmiausia panagrinėkime, kokie orai iš tiesų buvo JK pastaruoju metu.
Gegužės 25 d. šalyje buvo užfiksuotas karšiausios gegužės dienos rekordas. Šalia Londono termometrų stulpeliai pasiekė 33,5 laipsnio Celsijaus. Taigi, 28 laipsniai galėjo būti išmatuoti kažkuriuo paros ar parų metu, tačiau tuomet vis dar buvo gegužės mėnuo.
Iki tol karščiausios gegužės dienos rekordas buvo 32,8 laipsnio, užfiksuotas 1922 metais ir pakartotas 1944-aisiais.
„Rekordai paprastai pagerinami tik dešimtosiomis laipsnio dalimis, todėl ši karščių banga yra beprecedentė šiam metų laikui“, – sakoma JK meteorologijos tarnybos („Met Office“) pranešime.
„Net ir vasarą retai matome aukštesnę nei 35 laipsnių temperatūrą, todėl matyti, kad gegužę temperatūra artėja prie 35 laipsnių, yra gana istoriška“, – sakė „Met Office“ meteorologas Tomas Morganas.
Klimato patarėjai įspėjo JK vyriausybę, kad šalis „sukurta klimatui, kurio jau nebėra“, ir paragino pritaikyti infrastruktūrą, pavyzdžiui, mokyklas ir ligonines, prie šylančios planetos.
Karščio kupolas
Gegužės 26 d. Europos sinoptikai įspėjo dėl išskirtinių karščių ne tik JK, bet ir kitose Europos šalyse. Temperatūros visame žemyne gerokai viršijo sezonines normas.
Gegužės 25 d. Prancūzija, taip pat kaip ir JK, užregistravo karščiausią gegužės dieną istorijoje. Prancūzijoje su karščiu susijusios mirtys tuomet jau buvo pasiglemžusios 7 žmones.
Šias aukštas temperatūras, kurių paprastai nebūna iki pat vidurvasario, lėmė vadinamasis karščio kupolas – šiltas oras iš Šiaurės Afrikos, įstrigęs po aukšto slėgio sistema virš Vakarų Europos.
Kai kuriose Italijos dalyse buvo įvesti lauko darbų apribojimai, paplūdimiai Pietvakarių Prancūzijoje užsipildė anksčiau nei įprastai, o ūkininkai pranešė apie ankstesnį derlių, temperatūrai visame regione viršijus 30 Celsijaus laipsnių.
Airijos meteorologijos tarnybos „Met Eireann“ duomenimis, dviejose Airijos meteorologijos stotyse užfiksuota rekordinė gegužės temperatūra – 28,8 Celsijaus laipsnio.
Kas laukia Lietuvos?
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo LT), Ilgalaikės prognozės šiuo metu rodo, jog mūsų regione vasara turėtų būti bent jau truputį šiltesnė ir sausesnėm nei vidutiniškai būdavo 1991-2020 m. laikotarpiu. Vis dėlto, tokie skaičiavimai kone kasmet rodo panašiai, nes iš dalies remiasi daugiametėmis tendencijomis.
Iš praėjusių dešimties vasarų (2016-2025 m.) Lietuvoje net 7 buvo šiltesnės, vos 2 – šaltesnės nei vidutiniškai ir 1 – artima normai. Taigi net ir statistiškai yra didesnė tikimybė, jog šiemet vasara gali būti bent truputį šiltesnė nei vidutiniškai. Kita vertus, tą patį buvo galima pasakyti ir prieš metus. Tiesa, pernai ji pasitaikė truputį vėsesnė už 1991-2020 m. vidurkį.
Visgi tarnyba pažymi, kad ateinančios vasaros prognozes dažniausiai galima tik spėlioti.
Karščio banga įrodo klimato atšilimą
Mokslininkai teigia, kad dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip karščių bangos, sausros ir potvyniai, tampa intensyvesni, todėl temperatūros rekordai fiksuojami vis dažniau.
„Met Office“ meteorologas Gregas Dewhurstas naujienų agentūrai AFP sakė, kad ekstremalių temperatūrų augimas yra „geras veikiančios klimato kaitos rodiklis“ ir greičiausiai taps nauja norma.
2025-ieji JK buvo karščiausi metai istorijoje, o 2022 m. temperatūra JK pirmą kartą nuo stebėjimų pradžios pakilo aukščiau 40 laipsnių.
Europos Sąjungos (ES) klimato stebėsenos tarnyba paskelbė, kad praėjusių metų birželis Vakarų Europoje buvo karščiausias nuo tada, kai buvo pradėti fiksuoti tokie duomenys.
Klimato šiltėjimo tendencija matoma kiekvienais metais, o rekordai pasiekiami kone kasmet.
Remiantis Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) duomenimis, 2024 m. buvo šilčiausi metai nuo 1850 m., kuomet buvo pradėti registruoti pasauliniai duomenis. Pasaulinė vidutinė paviršiaus temperatūra buvo 1,29 laipsnio aukštesnė už XX a. vidurkį ir 1,46 laipsnio aukštesnė už ikiindustrinį vidurkį (1850-1900 m. laikotarpį).
Taip pat pastebima, kad temperatūra Europoje pakilo maždaug 1 laipsniu daugiau nei likusiame pasaulyje.
NOAA pastebi, kad visi dešimt šilčiausių metų per 175 metus buvo užfiksuoti per pastarąjį dešimtmetį. Prasidėjus XXI a., pirmieji metai, kurie „pagerino“ rekordą, buvo 2005 m. Šiuo metu 2005 m. yra tik 13-i šilčiausi metai per istoriją.
„Copernicus“ klimato kaitos tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos „Europos klimato būklės 2025 m. ataskaitoje“ Europa yra įvardijama kaip sparčiausiai šylantis kontinentas pasaulyje. Sparčiau šyla tik Arkties regionas.
Per pastaruosius tris dešimtmečius Europoje metų oro temperatūros vidurkis auga daugiau nei dvigubai greičiau (0,56 °C kas 10 metų) už viso pasaulio vidurkį (0,27 °C kas 10 metų).
2025 m. beveik visoje Europoje buvo šiltesni nei įprasta, o kai kuriose šalyse (Islandijoje, Norvegijoje, JK) jie tapo šilčiausi per matavimų istoriją.
Vandenyno regionas prie Europos žemyno taip pat pasižymėjo neįprastai aukšta metų vidutine jūros paviršiaus temperatūra. 2025 m. buvo užfiksuota rekordiškai aukšta Europos vandenyno regiono metų vidutinė jūros paviršiaus temperatūra.
2025 m. didelėje Europos dalyje trūko drėgmės dirvožemyje, sumažėjo upių nuotėkis, tačiau ir potvynių pasitaikė mažiau nei ankstesniais metais.
Europoje dėl sausros ir karščio išdegė rekordinis plotas žemės, ypač Iberijos pusiasalyje, o gaisrų metu į atmosferą buvo išmestas rekordinis kiekis šiltnamio dujų.
Tuo pačiu metu visi Europos ledynai toliau tirpo, sparčiausiai Islandijoje. Tačiau daugiausia ledyno grynos masės buvo prarasta Grenlandijoje.
Pasikartojanti dezinformacija
Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (EDMO), bendradarbiaudama su faktų tikrintojais, 2022 m. apžvelgė tuomet internete pasirodžiusias melagienas ir naratyvus, kuriuos paskatino kilusi karščio banga.
Bene dažniausiai buvo siekiama paneigti klimato kaitos egzistavimą apskritai ar jo sąsajas su žmonių veikla.
„Iš šio naratyvo sklinda žinia, kad mes, žmonės, galime ir toliau gyventi kaip visada, nes nerimas dėl klimato kaitos yra nepagrįstas arba, jei šis reiškinys egzistuoja, jis nesusijęs su žmonijos sprendimais ir veiksmais“, – pažymi EDMO.
Observatorija taip pat apžvelgė ir ne vieną žemėlapį, kurių nuotraukomis mėginta manipuliuoti internetinėje erdvėje.
„Visais šiais melagingų naujienų pavyzdžiais perteikiamo naratyvo ypatybė – bendros pastangos diskredituoti tradicinę žiniasklaidą, kurios pranešimais apie klimato kaitą, anot dezinformacijos naratyvų, negalima pasitikėti, nes jie tik skleidžia nepagrįstą paniką. Kartu minėtos melagingos istorijos perteikia ir kitą naratyvą, pagal kurį klimato kaita nėra tikra ir dabartinė situacija nebūtų tokia skirtinga nuo to, ką jau patyrėme praeityje.
Kartais šių dviejų naratyvų derinys sukuria tikras sąmokslo teorijas: tradicinė žiniasklaida kelia paniką dėl klimato kaitos (kuri ir taip neegzistuoja), kad kažkokios „didesnės jėgos“ galėtų kontroliuoti ir pavergti žmones“, – rašo EDMO.
15min verdiktas: trūksta konteksto. „Facebook“ vartotoja pasidalijo žemėlapiais be jokio konteksto. Viename matoma, kaip galima suprasti, JK šių metų vasarą fiksuota temperatūra, nors vasara net nebuvo prasidėjusi. Šioje šalyje gegužės pabaigoje buvo fiksuotas naujas karščio rekordas, kuris viršijo jos minimus 28 laipsnius Celsijaus. Bet kuriuo atveju, kelios karštos dienos su 31 metų skirtumu nieko neįrodo. Mokslininkai sutinka, kad klimato atšilimas egzistuoja, o rekordiški karščiai yra to pasekmė.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
