Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą smūgiais Zaporižios AE

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Šeštadienio vakarą Rusijos kariai surengė raketų ataką prieš Mykolajivą.

Mykolajivo meras Oleksandras Siankevičius „Telegram“ tinkle paskelbė, kad ataka surengta apie 20 val.

Viena iš Rusijos pajėgų paleistų raketų sprogo netoli gyvenamojo namo.

Pirminiais duomenimis, per ataką sužeistas vienas žmogus.

Vokietijos įmonės ir viešosios įstaigos savo biurus ateinančią žiemą turėtų šildyti iki ne aukštesnės nei 19 laipsnių Celsijaus temperatūros, kad padėtų sumažinti šalies gamtinių dujų suvartojimą, šeštadienį pareiškė ekonomikos ministras.

Vokietija – didžiausia Europos Sąjungos (ES) ekonomika – po Rusijos invazijos į Ukrainą stengiasi kuo greičiau atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų gamtinių dujų.

Tačiau iš Rusijos importuojamų dujų Vokietija suvartoja daugiau negu daugelis kitų ES šalių.

Rusija jau buvo nutraukusi dujų eksportą kelioms ES šalims ir pareigūnai baiminasi, kad Maskva naudos dujų eksportą kaip politinį ginklą, siekdama, kad Rusijai paskelbtos sankcijos būtų sušvelnintos. Kai kurie ekspertai net įspėja, jog žiemą, kai dujų paklausa būna didžiausia, Kremlius gali apskritai nutraukti jų eksportą Europai.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad nors 27 ES valstybės narės apsiėmė siekti nuo rugpjūčio dujų vartojimą sumažinti 15 proc., palyginti su ankstesniu penkerių metų vidurkiu, Vokietijai savo vartojimą reikia sumažinti 20 procentų.

R.Habeckas taip pat siūlo uždrausti nekomercinių privačių baseinų šildymą dujomis ir elektra, išjungti šildymą tam tikrų visuomeninių pastatų bendro naudojimo patalpose, kaip antai vestibiuliuose, ir išjungti lauko reklaminių skydų apšvietimą nuo 22 val. iki 6 val. ryto.

Rusijos okupantai apšaudė Charkivo rajoną.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.

„Preliminariai niekas nebuvo sužeistas, aukų nebuvo. Informacijos apie kokių nors objektų sunaikinimą nėra“, – rašė jis.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas mano, kad Rusijos agresiją palaikantiems asmenims Latvijoje iki šiol išduoti leidimai gyventi ir vizos turėtų būti panaikinti.

Jis tai pareiškė šeštadienį kreipdamasis į Latvijos politinių represijų aukų 23-iojo sąskrydžio Ikškilėje dalyvius.

Pasak Latvijos prezidentūros, E.Levitas neseniai pareiškė, kad tokios diskusijos dėl rusų turistų Europoje vyksta ne tik Latvijoje, bet ir įvairiose kitose Europos šalyse, visų pirma Estijoje ir Suomijoje, kurios tiesiogiai ribojasi su Rusija, taip pat Čekijoje, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Egilas Levitas

„Ar tai yra politiškai ir morališkai pateisinama, kad tuo metu, kai Rusijos kariuomenė žudo ir degina Ukrainoje, rusų turistai gali ramiai ilsėtis Europoje?“ retoriškai paklausė prezidentas.

Jis priminė, kad Latvija turistinių vizų neišduoda nuo pirmosios karo dienos – vasario 24-osios, bet kitos šalys ir toliau jas išduoda. Rusų turistai į Latviją atvyksta ne tik su Latvijos anksčiau išduotomis turistinėmis vizomis, bet ir su vizomis, kurias yra išdavusios kitos Šengeno šalys, pavyzdžiui, Suomija ar Italija.

Todėl E. Levitas mano, kad Latvija kartu su Suomija, Estija, Čekija ir kitomis šalimis, kurios laikosi tokios pat nuomonės, turėtų Europos lygmeniu pareikalauti, kad Rusijos piliečiams nebebūtų išduodamos turistinės vizos. Tai, jo nuomone, prilygtų papildomoms sankcijoms Rusijai.

Visgi Latvijos prezidentas pripažino, jog tam tikras Europos šalis, kuriose rusų turistai, kaip žinoma, palieka daug pinigų, toks pasiūlymas nenudžiugins. Abejonių dėl tokio pasiūlymo buvo išreiškęs ir Vokietijos kancleris.

„Bet aš manau, kad yra būtina apie tai kalbėti. Iš principo būtina apie tai kalbėti“, – pabrėžė E. Levitas.

Latvijos vadovas taip pat laikosi nuomonės, kad Latvijoje jau išduotus leidimus gyventi ir vizas reikėtų peržiūrėti ir tokie dokumentai, išduoti Rusijos agresiją palaikantiems asmenims, turėtų būti panaikinti. Bet kuriuo atveju, anot jo, tokių leidimų galiojimas iš esmės nebeturėtų būti pratęsiamas, išskyrus konkrečius atvejus, kai yra įrodoma, jog esama ypatingų aplinkybių.

Prezidentas taip pat mano, kad leidimai gyventi nebeturėtų būti išduodami nuolatiniams Latvijos gyventojams, kurie priima Rusijos pilietybę, ir tokie asmenys turėtų palikti šalį.

Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, penktadienį pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje.

„Rusų vizų visuotinis sustabdymas visose ES valstybėse narėse galėtų būti dar viena labai veiksminga sankcija“, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame Čekijos užsienio reikalų ministro Jano Lipavsky pranešime.

Jis nurodė pasiūlysiantis šį sumanymą per rugpjūčio pabaigoje Prahoje vyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Vykstant Rusijos agresijai, kurią Kremlius toliau eskaluoja, negali būti nė kalbos apie įprastą turizmą Rusijos piliečiams“, – sakė J. Lipavsky.

ES iki šiol yra paskelbusi septynis sankcijų Rusijai paketus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę duodamas interviu laikraščiui „The Washington Post“ ragino Vakarus neįsileisti jokių keliautojų iš Rusijos. Anot jo, rusai turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol jų filosofija pasikeis“.

Šeštadienį okupuotame Chersono srities Naujosios Kachovkos mieste įvyko keli rimti sprogimai, rašo pravda.ua.

Vietos gyventojai pranešė, kad sprogimai nugriaudėjo netoli vienos iš miesto ligoninių.

Ukraina ir Rusija šeštadienį viena kitą apkaltino smūgiais Ukrainos pietryčiuose esančiai Zaporižios atominei elektrinei, kuri pastarąją savaitę buvo ne kartą apšaudyta.

Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė Ukrainoje ir Europoje.

Zaporižios elektrinė nuo kovo mėnesio yra užimta Rusijos pajėgų ir Ukraina yra apkaltinusi Maskvą laikant tame komplekse šimtus karių bei sandėliuojant ginklus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

„Būkite budrūs ir kuo mažiau būkite Enerhodaro gatvėse! Esame gavę informacijos apie naujas [rusų] okupantų provokacijas“, – įspėjo Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“, platformoje „Telegram“ pasidalijusi teisėtai išrinkto Enerhodaro mero Dmytro Orlovo pranešimu.

Miestas, prie kurio pastatyta ši elektrinė, ir toliau palaiko Kyjivo vadovybę.

„Pasak gyventojų, vėl šaudoma atominės elektrinės kryptimi... Laiko tarpas tarp sviedinio paleidimo ir atskridimo yra vos 3–5 sekundės“, – rašoma pranešime.

Tuo tarpu promaskvietiški pareigūnai okupuotuose Zaporižios srities rajonuose dėl apšaudymo kaltina ukrainiečių pajėgas.

„Enerhodarą ir Zaporižios atominę elektrinę ir vėl apšaudo [Ukrainos prezidento Volodymyro] Zelenskio kovotojai“, – pareiškė Maskvos primestos vietos administracijos narys Vladimiras Rogovas.

Anot jo, raketos nukrito „rajonuose, esančiuose ant Dniepro upės krantų ir elektrinės teritorijoje“. V.Rogovas nepateikė informacijos nei apie sužeistuosius ar žuvusiuosius, nei apie padarytą žalą.

Teritorijas, kurias yra okupavusi Rusija, ir teritorijas, kurias tebekontroliuoja Ukraina, skiria Dniepro upė.

Kyjivas ir Maskva šį mėnesį jau ne pirmą kartą apsikeičia kaltinimais dėl atominės elektrinės apšaudymo, dėl kurio kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos ir ketvirtadienį buvo sušauktas skubus JT Saugumo Tarybos posėdis.

Vakarų sąjungininkų palaikoma Ukraina yra paraginusi nustatyti demilitarizuotą zoną aplink elektrinę ir užtikrinti rusų pajėgų pasitraukimą iš šios teritorijos.

Šeštadienį 15.40 val. okupuotame Mariupolio mieste nugriaudėjo stiprus sprogimas, pranešė Rusijos okupuoto Mariupolio meras Petro Andriuščenko.

Tarptautinės kredito reitingų agentūros S&P ir „Fitch“ penktadienį vėl pablogino Ukrainos kredito reitingus, nusprendusios, kad karo draskomos šalies susitarimas dėl skolų restruktūrizavimo vos viena pakopa skiria ją nuo įsipareigojimų nevykdymo reitingo.

S&P Ukrainai skirtą reitingą pablogino nuo „CC/C“ iki „SD“, arba „atrankinio įsipareigojimų nevykdymo“ reitingo, pažymėjusi, kad dauguma Ukrainos euroobligacijų turėtojų sutiko 24 mėnesiams atidėti skolos palūkanų mokėjimus.

„Atsižvelgdami į paskelbtas restruktūrizavimo sąlygas ir vadovaudamiesi savo kriterijais, šį sandorį laikome probleminiu ir prilygstančiu įsipareigojimų nevykdymui“, – pažymėjo agentūra.

Tuo tarpu „Fitch“ Ukrainai skirtą ilgalaikio skolinimosi reitingą pablogino nuo „C“ iki „RD“, arba „riboto įsipareigojimų nevykdymo“ reitingo.

Tokius sprendimus agentūros priėmė praėjus dienai po to, kai Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, jog dauguma kreditorių sutiko iki 2024 metų atidėti šalies 20 mlrd. JAV dolerių (19,4 mlrd. eurų) skolos už išplatintus skolos vertybinius popierius grąžinimą.

Įsipareigojimų nevykdymo reitingas šaliai skiriamas tuo atveju, jeigu ji negali vykdyti finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams, o tai gali būti vyriausybės, tarptautinės organizacijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF), ar privatūs obligacijų turėtojai.

Vakarų valstybių grupė, įskaitant Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją, Japoniją ir Jungtines Valstijas, praėjusį mėnesį jau sutiko leisti Ukrainai atidėti valstybės skolos palūkanų mokėjimus ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu.

Sprendimas dėl 20 mlrd. JAV dolerių skolos įšaldymo yra dar vienas žingsnis siekiant finansiškai paremti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą.

Ukrainą pasiekė karinės technikos pagalba iš Slovakijos.

Tviteryje Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nagy pranešė, kad Ukrainai perduotos keturios haubicos.

JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto analitikų teigimu, Rusija ruošiasi ilgalaikiam karui Ukrainoje.

Naujausioje analitikų paskelbtoje ataskaitoje pažymima, kad Rusijoje yra parengtas naujas biudžetas, pagal kurį pramonės išlaidos padidėtų 10 mlrd. dolerių.

Institutas cituoja Ukrainos vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos (GUR) pranešimą, kad Rusijos Federacijos karinė-pramoninė komisija, kuriai pirmininkauja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, rengiasi iki rugsėjo pradžios pakeisti valstybės gynybos užsakymų programą, kad išlaidos padidėtų 600-700 mlrd. rublių (apie 10 mlrd. JAV dolerių).

JAV ir Rusija svarsto galimą apsikeitimą kaliniais, kurį vykdant pagarsėjęs rusų ginklų prekeivis būtų iškeistas į amerikiečių krepšinio žvaigždę, šeštadienį pareiškė vienas rusų diplomatas.

Tai pirmas kartas, kai Rusija pareiškė, jog deramasi dėl Brittney Griner, moterų krepšinio lygos WNBA čempionės, su savo šalies rinktine dukart laimėjusios olimpinį auksą, iškeitimo į Viktorą Butą, pramintą „mirties pirkliu“.

„Pokalbiai labai jautria iškeitimo tema tęsiami mūsų prezidentų pasirinktais kanalais“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Šiaurės Amerikos departamento direktorius Aleksandras Darčijevas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Tęsiama tylioji diplomatija ir tai turėtų duoti vaisių, jeigu, žinoma, Vašingtonas pasistengs nepasiduoti propagandai“, – pridūrė jis.

31 metų B.Griner buvo sulaikyta Rusijoje vasario viduryje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Brittney Griner

Krepšininkė pripažino, kad jos bagaže buvo rasta kapsulių elektroninėms cigaretėms su kanapių aliejumi, bet teigė nenumananti, kaip jos ten atsirado, nes daiktus kelionei į Rusiją ji krovėsi skubėdama.

Rugpjūčio pradžioje Rusijos teismas pripažino Finikso krepšinio klube „Mercury“ žaidžiančią B.Griner kalta dėl narkotikų kontrabandos ir jai skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 

V.Butas 2008 metais buvo suimtas Tailande ir po to išduotas Jungtinėms Valstijoms, kur buvo apkaltintas kelis dešimtmečius pardavinėjęs ginklus despotams, įsitraukusiems į vienus kruviniausių konfliktų pasaulyje, ir 2012 metais buvo nuteistas 25 metus kalėti.

V.Buto gyvenimo istorija įkvėpė sukurti 2005 metų filmą „Karo dievas“ (Lord of War), kuriame pagrindinį ginklų kontrabandininko vaidmenį atliko Holivudo aktorius Nicolas Cage'as.

„Mirties pirkliu“ jį dėl ginklų pardavimo karo draskomoms Angolai ir Liberijai praminė buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Peteris Hainas.

Rusija jau ilgą laiką siekia išlaisvinti V.Butą.

Buvęs JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Billas Richardsonas (Bilas Ričardsonas) praėjusį savaitgalį pareiškė tikįs, kad pastangos susiderėti su Rusija dėl „dviejų kalinių iškeitimo į du kalinius“ bus sėkmingos.

„Manau, ji bus išlaisvinta,... bus apsikeista kaliniais, nors manau, kad du bus iškeisti į du ir antrasis bus Paulas Whelanas“, – pareiškė jis per televizijos kanalo ABC laidą „This Week“.

P.Whelanas yra buvęs jūrų pėstininkas, kuriam 2020-aisiais buvo skirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė už šnipinėjimą, tačiau jis šiuos kaltinimus neigia.

Ukraina paragino asmenis, nepatenkintus Volodmyro Zelenskio raginimu Vakarų šalims užverti duris rusų turistams, „nukreipti savo skundus į Kremlių“.

Ukrainos prezidentas šią savaitę tvirtino, kad draudimas keliauti Rusijos piliečiams būtų veiksmingesnis nei sankcijos, ir perspėjo, kad Europa neturi būti „paversta prekybos centru“, į kurį galėtų atvykti bet kas.

„Rusai, kuriuos piktina perspektyva, kad jiems bus uždraustos turistinės kelionės į Europą, gali nukreipti savo skundus Kremliui ir daugiau kaip 70 proc. savo tėvynainių, kurie remia karą“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Dėl sankcijų aštuonioms dienoms sustabdytas rusiškos naftos tiekimas naftotiekio „Družba“ pietine šaka vėl vyksta įprasta tvarka, vėlai penktadienį pareiškė čekų naftos tranzito bendrovė „Mero“.

Rusijos naftotiekių operatorė „Transneft“ antradienį pareiškė, kad naftos tiekimas Čekijai, Vengrijai ir Slovakijai per Ukrainą buvo sustabdytas rugpjūčio 4 dieną.

„Scanpix“/AP nuotr./Naftos gavyba

„Transneft“ tuomet nurodė, jog dėl sankcijų, kurios Rusijai buvo paskelbtos po invazijos į Ukrainą, nebeįmanoma vykdyti mokėjimų Ukrainai už tranzitą, todėl jis buvo sustabdytas.

Slovakijos naftos perdirbimo bendrovė „Slovnaft“ ir ją valdantis Vengrijos energetikos konglomeratas MOL anksčiau šią savaitę pasisiūlė sumokėti tranzito mokesčius ir su tuo sutiko ir Ukraina, ir Rusija.

Naftos tiekimas šioms šalims buvo atnaujintas atitinkamai trečiadienį ir ketvirtadienį.

Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela penktadienį tviteryje parašė, jog Čekija, kuri dėl tranzito derėjosi atskirai, „rado būdą atblokuoti tranzito mokesčių už naftos tiekimą mokėjimus“.

„Tiekimas buvo atnaujintas 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku“, naujienų agentūrai AFP patvirtino „Mero“ atstovė spaudai.

Rusijai vasario 24 dieną nusiuntus savo pajėgas į Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos Maskvai paskelbė virtinę precedento neturinčių sankcijų, dėl kurių Rusija buvo atkirsta nuo tarptautinių finansų įstaigų.

Nuo rusiškos naftos ir dujų itin priklausomos Čekija, Vengrija ir Slovakija sakė, jog savo saugyklose turi užtektinai naftos daugeliui savaičių ir tiekimo sustabdymas aštuonioms dienoms joms nepakenkė.

Naftos tiekimas Lenkijai ir Vokietijai per Baltarusiją naftotiekio „Družba“ šiaurine šaka nebuvo sutrikęs.

Šeštadienį iš Ukrainos Juodosios jūros uostų išplaukė dar du laivai su grūdais, pranešė Turkijos gynybos ministerija. 

Su Barbadoso vėliava plaukiojantis laivas „Fulmar S“ išplaukė iš Ukrainos Čornomorsko uosto, gabendamas 12 tūkst. tonų kukurūzų į Turkijos pietinę Iskenderuno provinciją.

Iš to paties uosto išvykęs laivas „Thoe“, plaukiojantis su Maršalo salų vėliava,  į Tekirdagą Turkijoje, išgabeno 3 tūkst. tonų saulėgrąžų sėklų.

„Scanpix“/AP nuotr./Laivas „Razoni“ su grūdais iš Ukrainos išplaukia iš Odesos uosto.

Taip pat priduriama, kad šeštadienį iš Turkijos į Ukrainą pirkti grūdų išplauks dar vienas laivas.

Ukrainos infrastruktūros ministerija šeštadienį informavo, kad nuo rugpjūčio pradžios pagal susitarimą, kuriuo užtikrinamas saugus laivų plaukimas, iš Ukrainos jūrų uostų išplaukė 16 laivų, gabenančių 450 tūkst. tonų žemės ūkio produktų.

Susitarimas, kurį liepos pabaigoje pasirašė Ukraina, Rusija, Turkija ir Jungtinės Tautos, leido atnaujinti grūdų eksportą iš Ukrainos Juodosios jūros uostų po to, kai jis penkis mėnesius buvo sustabdytas dėl karo.

Dėl Maskvos karinės invazijos į Ukrainą Vakarų paskelbtų sankcijų slegiama Rusijos ekonomika antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, smuko 4 proc., penktadienį pranešė nacionalinė statistikos agentūra.

Balandžio–birželio mėnesiais bendrasis vidaus produktas (BVP), „kaip rodo išankstiniai skaičiavimai, sudarė 96 proc. tokiu pat 2021 metų laikotarpiu pasiekto lygio“, rašoma „Rosstat“ paskelbtame pranešime.

Maskva savo pajėgas į provakarietišką kaimyninę šalį nusiuntė vasario pabaigoje ir, reaguodamos į tai, Vakarų šalys Rusijai paskelbė virtinę griežtų ekonominių sankcijų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, Rusijos BVP padidėjo 3,5 proc., tačiau dabar šaliai gresia ilgas recesijos laikotarpis.

Rusijos centrinis bankas penktadienį paskelbė prognozuojantis, kad 2022 metais ekonomika smuks 4–6 proc., o 2023 metais – dar 1–4 procentais. 2024 metais, centrinio banko skaičiavimais, ekonomika turėtų vėl pradėti augti.

„BVP smukimas dugną pasieks per pirmus šešis 2023 metų mėnesius“, – pareiškė centrinio banko vadovės pavaduotojas Aleksejus Zabotkinas.

„Ekonomika juda link naujo ilgalaikio pusiausvyros taško... Vykstant ekonomikos transformacijai, ji vėl pradės augti“, – pridūrė jis.

Infliacija šalyje balandį buvo pasiekusi aukščiausią per du dešimtmečius lygį, tačiau nuo tada vartotojų kainų augimo tempas kiek sulėtėjo. Visgi infliacija tebėra didelė ir, pavyzdžiui, liepą sudarė 15,1 procento.

Rusijos pajėgos visiškai perėmė Ukrainos Donecko srities Piskų kaimo kontrolę, šeštadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija, kurią cituoja agentūra „Interfax“.

Rusijos ir prorusiškos pajėgos buvo pranešusios, kad daugiau nei prieš savaitę visiškai perėmė Piskų kontrolę.

Ministerija taip pat pranešė, kad Rusijos pajėgos sunaikino JAV tiekiamą raketų sistemą HIMARS netoli rytinio Ukrainos miesto Kramatorsko ir sandėlį su šiai sistemai skirta amunicija, pranešė „Interfax“.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas šeštadienį pareiškė, kad karas gali baigtis tik sugrąžinus Krymo pusiasalį ir nubaudus Rusijos vadovus, įsakiusius surengti karinę invaziją į Ukrainą.

Kitą dieną po to, kai birželį centrinėje Ukrainos dalyje raketa pataikė į prekybos centrą ir pražudė mažiausiai 18 žmonių, „RT en Español“ – pasaulinio Rusijos televizijos tinklo padalinys, transliuojantis ispanų kalba – feisbuke užginčijo faktus apie šį išpuolį.

Savo paskyroje, matomoje daugelyje Centrinės ir Pietų Amerikos šalių ir net JAV, tinklas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kariuomenės atstovas teigia, jog Rusijos oro pajėgos subombardavo ginklų talpyklą, kuriai ginklus tiekė Ukrainos sąjungininkai iš Vakarų.

Tuo tarpu vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kurį paskelbė Ukrainos vyriausybė ir „The New York Times“ žurnalistų kalbinti išpuolį išgyvenę asmenys, liudijo ką kita.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Leidinys „Kyiv Independent“ praneša, kad Ukrainos kariuomenė numušė rusų naikintuvą ir keturis rusų bepiločius orlaivius.

Ukrainos sveikatos apsaugos ministras apkaltino Rusijos valdžią okupuotose teritorijose blokuojant prieigą prie įperkamų vaistų ir taip vykdant nusikaltimą žmoniškumui.

Interviu naujienų agentūrai AP Viktoras Liaško sakė, kad Rusijos valdžia ne kartą blokavo pastangas aprūpinti valstybės subsidijuojamais vaistais žmones okupuotuose miestuose ir kaimuose.

„Visus šešis karo mėnesius Rusija neleidžia [sukurti] deramų humanitarinių koridorių, kad galėtume aprūpinti savo vaistais pacientus“, – vėlai penktadienį Sveikatos apsaugos ministerijoje Kyjive sakė ministras.

„Laikome šiuos veiksmus nusikaltimu žmoniškumui ir karo nusikaltimu... [Jie] bus užfiksuoti ir pripažinti“, – pridūrė jis.

Pagal Ukrainos vyriausybės vykdomą programą vaistais aprūpinami vėžiu ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.

Ukrainos valstybinę sveikatos apsaugos sistemą taip pat smarkiai trikdo ligoninių bei infrastruktūros griovimas, kaip ir tai, jog dėl Rusijos invazijos savo namus turėjo palikti 7 mln. ukrainiečių, sako Jungtinės Tautos ir Ukrainos pareigūnai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo užfiksavusi 445 atakas prieš medicinos įstaigas Ukrainoje, tiesiogiai nulėmusias 86 mirties ir 105 sužeidimo atvejus.

Tačiau V.Liaško atkreipė dėmesį, kad antrinis poveikis yra daug didesnis.

„Kai apgadinti tiltai ir keliai... sunku nuvežti į ligoninę žmogų, patyrusį infarktą ar insultą. Kartais to nepavyksta padaryti laiku, greitoji negali laiku nuvažiuoti. Štai kodėl karas sukelia daug daugiau aukų... To neįmanoma apskaičiuoti“, – sakė ministras.

Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas įvardijo penkias priemones, kaip kare įveikti Rusijos Federaciją.

Tai jis išdėstė savo „Telegram“ kanale.

Pasak A.Jermako, tai Rusijos pripažinimas terorizmo rėmėja, vizų draudimas rusams, naftos kainų apribojimas, dujų ir ginklų embargo įvedimas.

„Šie žingsniai padės mums nugalėti Rusiją, sunaikinant jos ekonomiką, kariuomenę, pašalinant jų norą kariauti ir šantažuoti Vakarų pasaulį“, – sakė jis.

Estijos policija vėlai penktadienį išlaipino iš traukinio ir sulaikė du vizų režimą pažeidusius Rusijos leidinio „Izvestija“ žurnalistus, panaikino jų vizas ir išsiuntė juos atgal į Rusiją, šeštadienį pranešė svetainė rus.postimees.ee, remdamasi Policijos ir sienų apsaugos departamento informacija.

Rytų prefektūros sienos apsaugos biuro vadovas Urmas Elmi sakė, kad du Rusijos piliečiai, 30 metų moteris ir 40 metų vyras, penktadienį maždaug vidurdienį atvyko į Estiją per Narvos sienos kirtimo punktą. Pasieniečiams jie pateikė Šengeno erdvės vizas, išduotas Italijos ir Suomijos, nurodė vykstantys į turistinę kelionę.

„Tuomet vyras ir moteris nuvyko prie Narvos tanko [paminklo] ir pradėjo ten propagandinį darbą. Vėliau jiems įsėdus į traukinį Narva–Talinas ir išvažiavus Talino kryptimi, Jehvyje į traukinį įlipo policijos patrulis. [Jis] nuvežė vyrą ir moterį į policijos skyrių patikrinimui“, – sakė U.Elmi.

Pareigūnas pabrėžė, kad per turistines keliones dirbti draudžiama ir kad tai yra vizų režimo pažeidimas. Todėl Policijos ir sienų apsaugos departamentas „panaikins jų vizas, jiems uždrausta atvykti į Estiją, jie išsiųsti į Rusiją“, informavo U.Elmi.

Anksčiau „Izvestija“ skelbė, kad jo korespondentei Ksenijai Soldatovai ir operatoriui Dmitrijui Timofejevui važiuojant iš Narvos į Taliną, policininkai juos išlaipino iš traukinio ir nuvežė į nuovadą.

JAV Gynybos departamentas penktadienį sakė, kad amerikiečių tiekiami ginklai nebuvo panaudoti atakuojant rusų oro pajėgų bazę Kryme, ir nurodė nežinantis bazėje įvykusių niokojamų sprogimų priežasties.

Manoma, kad galingi antradienio sprogimai Sakų aviacijos bazėje aneksuotame Kryme, per kuriuos, Kyjivo teigimu, buvo sunaikinti devyni lėktuvai ir šaudmenų atsargos, yra ukrainiečių atakos rezultatas.

Oficialiai niekas atsakomybės prisiėmė; penktadienį vis dar buvo neaišku, kas sukėlė sprogimus bazėje, iš kurios Rusijos kariniai lėktuvai kildavo atakuoti taikinių Ukrainos pietuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Sakų karinė aviacijos bazė Kryme po sprogimo

Rusija incidentą vadina nelaimingu atsitikimu, bet analitikai sako, jog iš palydovų darytos nuotraukos ir ant žemės nufilmuota medžiaga rodytų įvykus ataką.

JAV tiekia daug ginklų ir šaudmenų Ukrainai, bet jais nebūtų galima iš Ukrainos kontroliuojamų teritorijų smogti taip toli Rusijos okupuotoje teritorijoje esančiai bazei.

„Nesame parūpinę nieko, su kuo jie galėtų smogti Krymui“, – reporteriams sakė JAV aukšto rango gynybos pareigūnas.

Konkrečiai jis sakė, kad tai negalėjo būti amerikietiškos tikslaus nutaikymo, vidutinio nuotolio taktinės raketos (ATACMS). Tokias raketas, kurių prašė Kyjivas, galima leisti JAV tiekiamomis sistemomis HIMARS.

„Tai nebuvo ATACMS, nes mes nesame davę jiems ATACMS“, – sakė JAV gynybos pareigūnas.

Jis pridūrė, kad Pentagonas neturi informacijos dėl to, ar tai buvo raketų ataka, ar sabotažo aktas.

Britų kariuomenės žvalgyba penktadienį paskelbė, kad sprogimai Sakų bazėje „beveik neabejotinai“ įvyko nepridengtose šaudmenų saugojimo vietose. Tokių vietų galėjo būti iki keturių.

Pasak britų, sunaikinti ar smarkiai apgadinti mažiausiai penki naikintuvai Su-24 ir trys įvairias funkcijas vykdantys lėktuvai Su-30, bet aerodromu vis dar galima naudotis.

Rusijos Juodosios jūros laivyno „aviaciniai pajėgumai dabar reikšmingai sumažėję“, nurodė Jungtinės Karalystės karinė žvalgyba.

Maskvos pareigūnai ne kartą grasino Ukrainai, kad bet kokia ataka Kryme sulauktų didžiulio masto atsako, įskaitant smūgius „sprendimų priėmimo centrams“ Kyjive.

Naujose bendrovės „MAXAR Technologies“ paskelbtose iš palydovų darytose nuotraukose galima matyti sprogimų padarinius Ziabrovkos aerodrome Baltarusijoje.

Rusijai penktadienį apšaudant Ukrainą per du atskirus incidentus Kramatorske ir Zaporižioje žuvo trys žmonės, pranešė vietos pareigūnai.

Šalies rytuose per rusų vykdytą apšaudymą paskutiniame ukrainiečių kontroliuojamame svarbiame Donecko srities mieste žuvo du civiliai.

„Nauja ataka prieš Kramatorską... Du žuvę civiliai ir 13 sužeistų. Per bombardavimą apgadinta mažiausiai 20 pastatų, kilo vienas gaisras“, – socialiniame tinke „Facebook“ parašė Donecko srities ukrainiečių administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka. Jis paragino dar likusius gyventojus evakuotis.

Ukrainos pietryčiuose rusams apšaudant Zaporižią žuvo moteris, o dar du žmonės buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnas Anatolijus Kurtevas.

Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą žuvo tūkstančiai žmonių, o milijonai turėjo palikti savo namus.

Kovo pabaigoje atitraukusi savo pajėgas iš Ukrainos sostinės Kyjivo apylinkių, Rusija savo puolimą nukreipė į šalies rytinius ir pietinius regionus. Tačiau ukrainiečių pajėgos pastarosiomis savaitėmis pamažu atkovoja teritorijų pietinėje Chersono srityje, besiribojančioje su Rusijos 2014 metais aneksuotu Krymo pusiasaliu.

Rusijos pajėgos srities centrą Chersoną užėmė kovo 3 dieną; tai buvo pirmas didelis rusų užimtas miestas nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Srities administracijos vadovo padėjėjas Serhijus Chlanis feisbuke parašė, kad buvo „sunaikintas“ paskutinis tiltas, rusų pajėgų naudotas karinei įrangai transportuoti.

Ukrainos Gynybos ministerija penktadienį vakare pranešė, kad Rusija pasiekė „dalinių laimėjimų“ Bachmuto rajone, kelyje į Kramatorską.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsakė privaloma tvarka civiliams evakuotis iš Donecko srities. Tačiau ukrainiečių pareigūnai mano, kad rusų dar neužimtose rytinėse teritorijose tebėra šimtai tūkstančių civilių, įskaitant pagyvenusius žmones.

Kramatorską Rusija apšaudo nuo pat invazijos pradžios. Balandžio mėnesį per raketų smūgį šio miesto geležinkelio stočiai žuvo mažiausiai 57 civiliai, laukę, kol galės išvykti į saugesnius rajonus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad vien per pastarąją savaitę nukovė 200 rusų karių. Iš viso nukautų okupantų skaičius nuo karo pradžios siekia 43 400.

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu šios informacijos negalima patvirtinti.

Rusijos okupantai negali naudotis dviem pagrindiniais kelio tiltais, kad aprūpintų grupuotę vakariniame Dnipro krante Chersono srityje. Todėl visas kelių tūkstančių rusų karių aprūpinimas priklausys nuo dviejų pontoninių keltų perkėlų, skelbia Jungtinės Karalystės žvalgyba, kurią cituoja naujienų agentūra UNIAN.

Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos vadas generolas leitenantas Jimas Hockenhullas interviu BBC teigė, kad būtų nerealistiška tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais situacija pietų Ukrainoje galėtų esmingai pasikeisti. 

Jis sakė suprantantis ukrainiečių norą atsiimti laikinai okupuotas teritorijas, ypač – Chersono srityje, kurioje šiuo metu gynėjai po truputį perima iniciatyvą, tačiau teigė nemanantis, kad šiemet kuriai nors iš pusių pavyks imtis veiksmų, galinčių iš esmės pakeisti situaciją. 

„Turėtume būti atsargūs, kai mąstome priešingybėmis – kad vieni laimi ar pralaimi, arba yra pato situacija“, – tvirtino J.Hockenhullas. 

„The New York Times“/TMaurizio Lima nuotr./Ukrainiečiai atakuoja

Britų karinės žvalgybos vado nuomone, Rusija aiškiai bando sugeneruoti daugiau pajėgų, nes yra patyrusi reikšmingų nuostolių. 

Agresorius taip pat yra priverstas perdislokuoti dalį savo pajėgumų iš Donbaso į pietus, nes jaučia ukrainiečių spaudimą prie Chersono. 

Nors artimiausiais mėnesiais tikrai bus kontratakų ir kontrpuolimų, tačiau generolas sakė manantis, kad konfliktas tęsis dar ilgai. 

JAV įsikūręs Karo studijų institutas patvirtino, kad Ukrainos pajėgos sunaikino paskutinį veikiantį tiltą, kurį Rusijos pajėgos naudojo karinei įrangai gabenti netoli Kachovkos hidroelektrinės Chersono srityje.

Estijai uždraudus į šalį atvykti Šengeno vizas gavusiems rusams, Lietuva teigia vertinantį tokį kaimynės sprendimą, tačiau pabrėžia, kad ribojimai veikia efektyviau, jei jie taikomi Europos Sąjungos (ES) lygiu.

Kaip BNS nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM), šalies institucijos, turinčios įgaliojimų valstybės saugumo, vizų išdavimo ir sienų kontrolės srityse, „vertina Estijos ir Latvijos priimtus sprendimus“.

„Pradiniu atsakingų institucijų vertinimu, Estijos ir Latvijos sprendimai savo esme yra labai panašūs į tuos suvaržymus, kurie šiuo metu galioja Lietuvoje“, – tvirtina ministerija.

„Lietuva nuosekliai pasisako už sankcijas agresiją vykdančioms valstybėms ir laikosi pozicijos, kad apribojimai veikia efektyviau, jei jie yra taikomi ES lygiu“, – pridūrė ji.

Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.

Panašius sprendimus priėmė ir Latvija su Estija.

Vis dėlto Talinas ketvirtadienį žengė dar toliau ir apribojo patekimą į šalį tiems rusams, kurie jau turi Estijos išduotas Šengeno vizas.

Šis draudimas negalios asmenims, kuriems taikomos išlygos dėl sankcijų, Rusijos ambasados darbuotojams ir jų šeimų nariams, asmenims, betarpiškai susijusiems su prekių ir keleivių pervežimu, taip pat asmenims, turintiems judėjimo laisvę pagal ES įstatymus arba kurių atvykimas yra pagrįstas humanitarinėmis priežastimis.

Taip pat galės atvykti norintieji aplankyti Estijoje gyvenančius sutuoktinius ar kitus giminaičius ir gavusius kvietimą.

Savo ruožtu Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.

Rusijos Federacija meluoja, nes perdėtai nurodo tariamai į savanorių batalionus įtrauktų žmonių skaičių, kad nuslėptų nesėkmes juos formuojant ir pritrauktų daugiau žmonių.  Apie tai rašoma naujoje JAV Įsikūrusiu karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

„Tikėtina, kad Rusijos Federacijos subjektai neteisingai praneša apie susidomėjimą šiais savanorių padaliniais, kad paskatintų daugiau gyventojų dalyvauti verbavimo kampanijose“, – teigiama ataskaitoje.

Ten pat pažymima, kad Ukrainos pajėgos sunaikino paskutinį veikiantį tiltą, kurį Rusijos pajėgos naudojo karinei įrangai gabenti netoli Kachovkos hidroelektrinės.

Ukrainos pareigūnai patvirtino papildomus Ukrainos smūgius Rusijos amunicijos sandėliams ir logistikos punktui Chersono srityje.

„Ukrainos partizanai tikriausiai taikosi į Rusijos okupacinės valdžios pareigūnus ir ukrainiečių kolaborantus, kurie ruošiasi fiktyviems aneksijos referendumams, kad sužlugdytų Rusijos įvykdytą okupuotos Ukrainos aneksiją“, – sako JAV analitikai.