Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 12, 07:50 Atnaujinta 2022 08 13, 00:06

Chersono srityje sunaikintas paskutinis tiltas, kuriuo Rusija gabendavo įrangą

Ketvirtadienį skelbta apie sprogimus Rusijos karinėje bazėje Baltarusijoje netoli Gomelio. Ukrainos valdžia tiesiogiai atsakomybės neprisiima ir kalba metaforomis, bet kartu pabrėžia, kad šiuos įvykius rusai turėtų priimti kaip perspėjimą. Vakarų šalys įsipareigojo pasiųsti daugiau ginklų ir suteikti kitokios paramos Ukrainai.

Svarbiausios žinios iš Ukrainos

Svarbiausias ketvirtadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje
07:29

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos oro gynybos pajėgų vadas: pakilimo takas Sakų aerodrome nenukentėjo, Rusija galės juo ir toliau naudotis

00:06

Ukrainos oro gynybos pajėgų vadas Jurijus Ihnatas šalies televizijai sakė, kad Krymo Sakų aerodromo pakilimo takas per sprogimus nenukentėjo, tad Rusija ir toliau galės juo naudotis.

„Buvo sunaikinta daugiau nei 10 aviacijos technikos vienetų. Tikėtina, kad buvo sunaikinta ir skrydžio įgula, ir šiuos orlaivius aptarnavusi inžinerinė įgula... Žinoma, priešas šiuos praradimus slepia <...>“ – sakė jis ir pridūrė, kad Rusijai tai – beprotiškai skaudus smūgis. 

Kaip jau ne kartą pastebėta, J.Ihnatas taip pat atvirai nepripažino, kad sprogimai Kryme – Ukrainos atakos pasekmė.

„Ar jie atnaujino aerodromą? Tiesą sakant, jo atnaujinti nereikia. Sprogimai apgadino lėktuvų stovėjimo aikštelę. Sunaikinta įranga. Galbūt buvo sunaikinta artilerijos amunicija: ten laikytos raketos ir bombos. Galbūt taip pat naftos ir medžiagų atsargos“, – sakė jis bei paaiškino, kad pakilimo takas nenukentėjo, tad greičiausiai Rusija ir toliau juo naudosis.

V.Zelenskis ragina apriboti vizų išdavimą Rusijos piliečiams: „Negalime paversti Europos prekybos centru“

23:58

Penktadienį savo vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas V.Zelenskis dar kartą paragino ES šalis apriboti vizų išdavimą Rusijos piliečiams.

„Po viso to, ką okupantai pridarė Ukrainoje, požiūris į Rusiją gali būti tik vienas – kaip į teroristinę valstybę. Būtent šiuo požiūriu reikėtų vertinti požiūrį į Rusijos žmones. Esu dėkingas Čekijos Respublikai, Baltijos šalims ir kitoms šalims, kurios iškėlė Europoje diskusijas dėl vizų teroristinės valstybės piliečiams į oficialų lygmenį“, – sakė jis.

Anot jo, visų pirma svarbu užtikrinti, kad žudikai iš Rusijos, valstybės vykdomo terorizmo kolaborantai, nesinaudotų Šengeno erdve.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis
Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

„Antra, negalime pakenkti pačiai Europos idėjai ir mūsų bendroms Europos vertybėms. Negalime paversti Europos prekybos centru, kuriame nesvarbu, kas į jį įeina, o svarbiausia, kad žmonės tiesiog sumokėtų už prekes. Todėl vizų apribojimai Rusijos piliečiams yra teisingi. Visi Europos vertybių gynėjai turi sugebėti su jomis gyventi“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Jis taip pat pabrėžė, kad Rusijoje yra žmonių, kuriems iš tiesų reikia apsaugos užsienyje ir jie turi sulaukti pagalbos – pabėgėlio statuso – iš civilizuoto pasaulio.

„Bet tai skirta tiems, kurie kovoja, kurie patiria sunkumų ir kurių yra mažiau. Ir tai nesusiję su Rusijos piliečių laisvalaikiu Europoje, turizmu, pramogomis ir verslo teisėmis. Negalima dirbti teroristinei valstybei“, – pridūrė prezidentas.

Chersono srityje sunaikintas paskutinis tiltas, kuriuo Rusija gabendavo įrangą

23:01

Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien pataikė į ketvirtąjį ir paskutinį tiltą Chersono srityje, kurį priešas naudojo technikai perkelti į dešinįjį krantą.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Chersono srities tarybos narys Serhijus Chlanas.

„Šiandien ginluotosios pajėgos smogė paskutiniam ketvirtajam tiltui, jungiančiam dešinįjį ir kairįjį krantą. Tai reiškia, kad rusai nebeturi jokios galimybės perduoti visą savo įrangą“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Chersonas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Chersonas

Pasak S.Chlano, okupantai bandys remontuoti tiltus ir ieškoti alternatyvų, tačiau tai užtruks ilgai. Be to, jo teigimu, priešas baiminasi ir ruošiasi Ukrainos pajėgų kontratakoms – Chersone įrengti mediniai prieštankiniai „ežiai“.

„Spaudimas miestiečiams sustiprėjo – kratos ir sulaikymai buvo atliekami naktimis. Apšaudant gyvenvietes žūsta ir yra sužeistų civilių gyventojų. Regione tebesitęsia gaisrai“, – pridūrė jis.

Į Ukrainą atplaukė laivas, gabensiantis grūdus į Etiopiją

22:57

Penktadienį į pietų Ukrainos uostą atplaukė krovininis laivas „Brave Commander“. Pasak Ukrainos infrastruktūros ministro Oleksandro Kubrakovo, jis netrukus pristatys grūdus į Etiopiją.

Su Liberijos vėliava plaukiojantis laivas į Rytų Afriką gabens daugiau kaip 23 tūkst. tonų grūdų.

Agentūra „Reuters“ pranešė, kad tai pirmas į Afriką plaukiantis laivas, gabenantis grūdus iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios.

Apšaudytas Zaporižios miestas

20:39 Atnaujinta: 21:44

Zaporižios karinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas telegram kanale pranešė, kad Rusijos pajėgos apšaudė miestą. Anot jo, iš viso paleistos 5 raketos, sunaikinti keli miesto infrastruktūros objektai, kilo gaisras. 

Pranešama, kad sužalota moteris. Informacija tikslinama.

Penktadienį vakare Rusijos pajėgos taip pat apšaudė Kramatorsko miestą. Donecko srities karinė administracija nurodė, kad per išpuolį žuvo du civiliai, 13 buvo sužeista.

„Amnesty International“: Rusija naudoja Zaporižios AE kaip kariuomenės bazę

20:36

Kritikos dėl pasisakymų apie karą Ukrainoje sulaukusi „Amnesty International“ organizacija savo tviterio paskyroje pasisakė apie situaciją Zaporižios AE.

„Rusija naudoja atominę elektrinę Zaporižioje, Ukrainoje, kaip kariuomenės bazę. Įtarimai, kuriuos gauname tiesiogiai iš Enerhodaro miesto, esančio šalia atominės elektrinės, byloja apie siaubingą Rusijos militarizacijos poveikį civiliams gyventojams“, – teigiama pranešime.

Rusijos pajėgos pasiekė „dalinę sėkmę“ netoli Bachmuto

19:28 Atnaujinta: 22:04

Ukrainos kariuomenė teigia, kad Rusijos pajėgos pasiekė „dalinę sėkmę“ netoli Bachmuto miesto rytų Ukrainoje.

„Pokrovsko-Bachmuto kryptimi priešas iš dalies pasiekė sėkmę ir bando įsitvirtinti“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo penktadienį paskelbtame pranešime. 

Ukrainos kariuomenė taip pat nurodė, kad jai pavyko atremti Rusijos puolimą miesto link iš įvairių pusių. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kostiantynivka po apšaudymo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kostiantynivka po apšaudymo

„Puolimo ir šturmo veiksmais Rusijos okupantai nesėkmingai bandė pralaužti mūsų dalinių gynybą ir pasistūmėti Spirnės, Ivano-Darjivkos, Vyjimkos, Jakovlivkos, Kodemos, Veršynos ir Zaicevės gyvenviečių kryptimi. Jie patyrė nuostolių ir chaotiškai pasitraukė. Kai kuriose vietovėse kovos tęsiasi“, – pranešė kariškiai. 

Teigiama, kad intensyvus apšaudymas ir oro antskrydžiai buvo jaučiami visoje rytinėje fronto linijoje. 

Žvalgyba: Rusija pradėjo „pramoninę mobilizaciją“

17:52

Ukrainos žvalgyba teigia, kad Rusija pradėjo įgyvendinti vadinamąją gynybos įmonių ir bendrovių „pramoninę mobilizaciją“. Pavyzdžiui, rašoma žvalgybos pranešime, nuo rugpjūčio pradžios „Rostec“ uždraudė atostogas visiems aukščiausio lygio vadovams bei didelei daliai darbuotojų. Kai kuriose „Rostec“ priklausančiose įmonėse „neapibrėžtas atostogų atidėjimas“ palietė 100 proc. darbuotojų.

Be to, Rusijos Federacijos karinė-pramoninė komisija (komisijai vadovauja V.Putinas) rengia 2022 m. valstybės gynybos pirkimų programos pakeitimus, dėl kurių išlaidos padidės 600-700 mlrd. rublių. Tikėtina, kad pakeitimai bus patvirtinti lapkričio pradžioje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos tankas Mariupolyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos tankas Mariupolyje

Ukrainos žvalgybos teigimu, planuojamos „pramoninės mobilizacijos“ tikslas – užtikrinti kovines operacijas Ukrainos teritorijoje. Tikėtina, kad artimiausiu metu panašios priemonės bus pradėtos taikyti ir kitose Rusijos gynybos įmonėse.

Šiuo metu valstybinę korporaciją „Rostec“ sudaro daugiau kaip 800 įvairių gamybos šakų bendrovių ir įmonių. Į korporacijos portfelį įeina iki 40 proc. visų valstybės gynybos užsakymų ir prioritetinių civilinių programų.

Kyjivas prašo tarptautines organizacijas siųsti atstovus į vietas, kuriose Rusija laiko belaisvius

17:34

Penktadienį Ukrainos saugumo tarnybos paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame ragina Jungtines Tautas ir Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą siųsti atstovus į vietas, kuriose Rusija laiko ukrainiečių karo belaisvius.

Prašymas pateiktas po ankstesnių Kyjivo kaltinimų, kad Maskvos pajėgos kankino belaisvius ir vykdė jiems egzekucijas, be kita ko, surengė sprogimą Ukrainos karo belaisvių stovykloje Olenivkoje.

Tikėtina, kad parodomieji belaisvių „teismai“ Mariupolyje prasidės dar rugpjūtį

16:58

Ukrainos pareigūnai teigia, kad tikėtina, jog Rusija Ukrainos karių belaisvių teismus pradės dar šį mėnesį, pirmieji iš jų turėtų vykti okupuotame Mariupolyje.

Tikrasis Mariupolio meras Vadimas Boičenka penktadienį susitikęs su žiniasklaidos atstovais sakė, kad „rusai planuoja surengti ukrainiečių karo belaisvių teismą Mariupolyje Ukrainos nepriklausomybės dieną, rugpjūčio 24-ąją“.

„Okupantai Mariupolio filharmoniją, miesto perlą, kur vykdavo tik šventiniai renginiai, paverčia mūsų karo belaisvių ir civilių teismo vieta“, – sakė jis.

Mariupolio miesto tarybos nuotr./Mariupolio filharmonijos scenoje – narvai belaisviams
Mariupolio miesto tarybos nuotr./Mariupolio filharmonijos scenoje – narvai belaisviams

Apie netrukus prasidėsiančius „teismo“ procesus yra nurodžiusi ir apsišaukėliška Donecko liaudies respublika, remiama Rusijos.

Taip pat skaitykite: Rusai Mariupolio filharmonijos scenoje montuoja narvus – vyks parodomieji gynėjų „teismai“

„Bayraktar“ gaminanti bendrovė užsiminė apie planus bepiločius gaminti Ukrainoje

16:50

Bendrovės „Baykar Makina“ generalinis direktorius Halukas Bayraktaras užsiminė apie planus ateityje Ukrainoje gaminti „Bayraktar Kizilelma“, taip pat „Bayraktar TB2“ ir „Bayraktar Akinci“ dronus.

„Šiuo metu dirbame su bepiločio generatoriaus projektu, kuris yra labai naujas, ir jį visiškai finansuojame. Tai bus naujas lygis bepiločių sistemų srityje“, – interviu fondui „Grįžk gyvas“ sakė H.Bayraktaras.

Vykdydama šį projektą bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su Ukraina.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Bayraktar“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Bayraktar“

„Pirmąjį skrydį „Akinci“ atliko su ukrainietišku varikliu, o dabar integruojame daugiau, įskaitant įvairius ukrainietiškus variklius“, – sakė „Baykar“ generalinis direktorius.

Jis pridūrė, kad „Baykar“ Ukrainoje pradėjo statyti gamyklą, mokslinių tyrimų centrą ir kompetencijų centrą, kuriame Turkijos bendrovė nori gaminti visas sistemas. 

„Ne tik fiuzeliažas, bet ir elektronika, programinė įranga – viskas, ką mes čia darome. Mes turėjome tokią patirtį. Todėl mūsų investicijų planai įgyvendinami jau dabar. Šiuo metu vyksta šio projekto planavimo etapas. Mes taip pat norime pradėti realias investicijas“, – sakė jis.

Čekija siūlo į sankcijų paketą įtraukti draudimą rusams išduoti vizas

16:34

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis penktadienį pasiūlė į naują sankcijų Maskvai paketą įtraukti draudimą išduoti vizas Rusijos piliečiams.

Apie tai pranešė „European Pravda“, remdamasi agentūra AFP.

Kiek anksčiau jis išreiškė palaikymą kelių ES šalių pasiūlytam visiškam draudimui išduoti Šengeno vizas Rusijos piliečiams.

Į Ukrainą turi atplaukti pirmasis laivas, išgabensiantis JT misijoms skirtų grūdų krovinį

16:27

Pirmasis Jungtinių Tautų užsakytas laivas, turintis paimti grūdų krovinį iš Ukrainos pagal susitarimą, kuriuo siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, penktadienį turėtų atplaukti į vieną Ukrainos uostą, pranešė JT Pasaulio maisto programa (WPF).

Laivas „MV Brave Commander“, trečiadienį išplaukęs iš Stambulo, turėtų atvykti į Juodosios jūros uostą Južnę, esantį ryčiau Odesos, sakoma WPF pranešime.

Laivas paims šios agentūros nupirktą ukrainietiškų kviečių krovinį, sakė WPF atstovas Tomsonas Phiri.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Odesos uostas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Odesos uostas

„Tai, aišku, yra pirmasis humanitarinės pagalbos maistu krovinys pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą“, – nurodė jis.

Liepos 22 dieną Kyjivas ir Maskva pasirašė svarbius susitarimus su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, kad būtų atnaujintas grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą, įstrigęs Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.

Daugiau šia tema skaitykite ČIA.

Maskva nesutinka Zaporižios AE sukurti demilitarizuotą zoną

16:23

Nuolatinis Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad šalis nepritaria pasiūlymui sukurti demilitarizuotą zoną aplink Zaporižios atominę elektrinę.

„Demilitarizavus elektrinę, ji gali tapti pažeidžiama tiems, kurie nori ją aplankyti. Niekas nežino, kokie bus jų tikslai ir uždaviniai. Negalime atmesti jokių provokacijų, teroristinių išpuolių prieš stotį, kurią privalome saugoti“, – V.Nebenzią cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Anksčiau JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino išvesti iš AE visą karinį personalą bei išgabenti karinę įrangą ir vengti bet kokių kitų karinių pajėgų ar karinės įrangos dislokavimo šioje teritorijoje.

„Šis objektas neturėtų būti naudojamas jokioms karinėms operacijoms. Vietoj to būtina skubiai pasiekti susitarimą techniniu lygmeniu dėl saugumo perimetro nustatymo ir demilitarizavimo, kad būtų užtikrintas regiono saugumas“, – sakė JT vaodas.

Čekija siūlys ES šalims nebeišduoti vizų Rusijos piliečiams

13:59

Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, penktadienį pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje.

„Rusų vizų visuotinis sustabdymas visose ES valstybėse narėse galėtų būti dar viena labai veiksminga sankcija“, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame Čekijos užsienio reikalų ministro Jano Lipavsky pranešime.

Jis nurodė pasiūlysiantis šį sumanymą per rugpjūčio pabaigoje Prahoje vyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Vykstant Rusijos agresijai, kurią Kremlius toliau eskaluoja, negali būti nė kalbos apie įprastą turizmą Rusijos piliečiams“, – sakė J.Lipavsky.

ES iki šiol yra paskelbusi septynis sankcijų Rusijai paketus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę duodamas interviu laikraščiui „The Washington Post“ ragino Vakarus neįsileisti jokių keliautojų iš Rusijos. Anot jo, rusai turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol jų filosofija pasikeis“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos pasas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos pasas

Čekija nebeišduoda vizų eiliniams Rusijos piliečiams nuo vasario 25-osios – Maskvos invazijos Ukrainoje antrosios dienos.

Tačiau rusų turistai vis dar keliauja į Europą per Suomiją.

Atvykę į Šengeno erdvę, kurios vidaus sienas galima laisvai kirsti, Rusijos piliečiai, įskaitant šnipus, gali netrikdomai keliauti po didžiąją dalį Europos.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto praeitą savaitę pasiūlė planą apriboti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.

Estijos premjerė Kaja Kallas anksčiau šią savaitę irgi ragino ES šalis nebeišduoti vizų rusams.

„Lankytis Europoje yra privilegija, o ne žmogaus teisė“, – ji antradienį rašė per „Twitter“.

Anot J.Lipavsky, toks žingsnis pasiųstų „labai aiškų ir tiesmuką signalą Rusijos visuomenei“.

Jis parodytų, kad „Vakarų pasaulis netoleruoja Rusijos režimo agresijos ir neapykantos retorikos, nukreiptos prieš laisvas, demokratines šalis, kurios nekelia grėsmės Rusijai“, pridūrė Čekijos užsienio reikalų ministras.

Darbą atnaujinanti Sitkūnų radijo stotis informuos rusakalbius apie karą Ukrainoje

13:51

Darbą nuo rugpjūčio pradžios atnaujino Sitkūnų radijo stotis Kauno rajone, ji vidurinėmis bangomis transliuos radijo programą rusų kalba „Radio Pravda“, skirtą Europos ir Azijos rusakalbiams, įskaitant Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą.

Kaip BNS penktadienį sakė Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) atstovas Valdas Kaminskas, apie dešimtmetį transliacijų iš esmės nebevykdžiusi radijo stotis informacinių laidų transliacijas atnaujino rugpjūčio pradžioje, Nyderlanduose registruotos „Radio Pravda“ prašymu.

Informacinio-edukacinio pobūdžio informacija vidurinėmis bangomis į eterį siunčiama kasdien nuo 20 iki 24 valandos bei pasiekia Europos ir netgi Azijos klausytojus.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Sitkūnų radijo stotis
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Sitkūnų radijo stotis

„Tai yra rusakalbių auditorijai skirtos transliacijos, bangos sklinda toli, transliacijos yra vakarinės, programa transliuojama nuo 20 iki 24 valandos. Kaip dabar yra sakoma, transliacijos nukreiptos prieš dezinformaciją, karą, siekiant kompensuoti rusišką, antiukrainietišką propagandą. Šios radijo programos paskirtis daugiausiai yra tokia“, – sakė V.Kaminskas.

Anot jo, vidurinėmis bangomis 1557 kHz dažniu transliacijos pasiekia Ukrainą, Baltarusiją, Rusijos Europinę dalį, tačiau signalas sklinda net už Uralo, pasiekia Sibirą, Vidurinę Aziją, Kazachstaną.

Telecentras, rengdamasis transliacijoms, atstatė bei atnaujino dalį ilgą laiką nenaudotos Sitkūnų radijo stoties infrastruktūros.

1950-aisiais darbą pradėjusi Sitkūnuose, netoli Kauno, įkurta radijo stotis itin didelį vaidmenį turėjo 1991-ųjų sausio įvykių metu. Tuomet sovietų kariams užėmus Lietuvos radiją ir televiziją bei Vilniaus televizijos bokštą, į ją buvo laikinai perkeltos transliacijos, ši stotis perdavė žinias ir vaizdus visam pasauliui.

Stotis programų vidurinėmis bangomis nebetransliavo nuo 2003-iųjų, kurį laiką dar vyko transliacijos trumposiomis bangomis, maždaug prieš aštuonerius metus jos taip pat nutrauktos.

Ekskancleris G.Schroederis patraukė Bundestagą į teismą dėl privilegijų panaikinimo

13:36

Buvęs kancleris Gerhardas Schroederis patraukė Vokietijos parlamentą į teismą už sprendimą panaikinti kai kurias jo oficialias privilegijas, turėtas po pasitraukimo iš posto, dėl jo ryšių su Rusijos energetikos milžinėmis, penktadienį pranešė jo advokatas.

78 metų G.Schroederis sulaukė griežtos kritikos dėl savo artimų ryšių su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu ir dėl dalyvavimo Rusijos valstybės remiamų energetikos bendrovių veikloje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gerhardas Schroederis ir Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gerhardas Schroederis ir Vladimiras Putinas

Gegužę priimtas sprendimas atimti iš G.Schroederio mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamą biurą ir personalą „prieštarauja teisinės valstybės principams“, visuomeniniam transliuotojui NDR sakė advokatas Michaelis Nagelis.

Ekskancleris „apie viską sužinojo iš žiniasklaidos“, nurodė D.Nagelis ir pridūrė, kad socialdemokratas prašė pasiaiškinti atsakingam Biudžeto komitetui, tačiau jam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti.

G.Schroederio advokatai pateikė skundą Berlyno administraciniam teismui, patvirtino šio teismo atstovas.

Priimdamas sprendimą atimti privilegijas, komitetas padarė išvadą, kad G.Schroederis, kanclerio pareigas ėjęs 1998–2005 metais, „nebesilaiko nuolatinių savo posto pareigų“.

Dauguma G.Schroederio biuro darbuotojų išėjo iš darbo dar prieš priimant galutinį sprendimą.

Nors buvęs kancleris gegužę atsistatydino iš Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ valdybos ir atsisakė darbo dujų milžinės „Gazprom“ stebėtojų taryboje, jis neatsižadėjo glaudžių ryšių su Kremliumi.

G.Schroederis liepą susitiko su V.Putinu, o paskui pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi „derybų būdu išspręsti“ karą Ukrainoje. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuos komentarus pavadino „bjauriais“.

Praėjusią savaitę Vokietijos socialdemokratai padarė išvadą, kad G.Schroederiui bus leista likti partijos nariu, nustatę, kad jis dėl savo ryšių su Rusijos prezidentu nepažeidė taisyklių.

G.Schroederio pozicija dėl karo ir jo savarankiška diplomatija sukėlė politinių keblumų SPD, kuriai priklauso ir dabartinis kancleris Olafas Scholzas.

Lietuva prašo EŽTT ją prijungti prie bylos prieš Rusijos vykdomą agresiją Ukrainoje

12:47

Lietuva penktadienį paprašė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) prijungti ją prie bylos prieš Rusijos vykdomą karinę agresiją ir žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje.

Teisingumo ministerija pranešė įteikusi Lietuvos prašymą leisti įstoti į šią bylą trečiosios šalies teisėmis.

EŽTT bylą nagrinėja pagal Ukrainos birželio 23 dienos kreipimąsi dėl Rusijos kariniais veiksmais daromų šiurkščių ir sisteminių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimų.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pabrėžia, kad šia byla siekiama apginti nukentėjusių žmonių teises, o būsimas sprendimas byloje galėtų būti pagrindas teisinėmis priemonėmis užtikrinti žalos atlyginimą aukoms, patyrusioms Rusijos karinės agresijos padarinius.

„Lietuva ir toliau turi demonstruoti lyderystę siekiant teisingumo Ukrainai ir operatyviai remti Ukrainos pozicijas visuose tarptautiniuose teismuose“, – pranešime sakė ministrė.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Britų žvalgyba įvertino Rusijos karo aviacijos nuostolius Kryme

11:30

Per sprogimus Sakų kariniame aerodrome Rusija neteko mažiausiai aštuonių kovinių orlaivių, nors pats aerodromas išliko tinkamas naudoti. Taip teigiama penktadienį Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos paviešintoje žvalgybos apžvalgoje, rašo pravda.com.ua.

Žvalgyba pažymi, kad pirminė rugpjūčio 9 d. sprogimų priežastis nežinoma, tačiau liudininkų vaizdo įrašuose matomi dideli grybo pavidalo debesys beveik neabejotinai kilo sprogus mažiausiai keturiems atviriems šaudmenų sandėliams.

„Per sprogimus beveik neabejotinai buvo sunaikinti arba smarkiai apgadinti mažiausiai penki naikintuvai bombonešiai Su-24 ir trys daugiafunkciniai naikintuvai Su-30. Centrinė aerodromo zona patyrė rimtų nuostolių, tačiau aerodromas tikriausiai išlieka tinkamas naudoti“, – sakoma paskelbtoje apžvalgoje.

Informaciniame pranešime pažymima, kad aštuonių kovinių orlaivių praradimas sudaro nedidelę dalį viso orlaivių parko, kurį Rusija gali naudoti karui remti. Tačiau Sakai daugiausia buvo naudojamas kaip Rusijos Juodosios jūros laivyno aviacijos bazė.

„Šiuo metu laivyno jūrų aviacijos pajėgumai yra gerokai sumažėję. Tikėtina, kad šis incidentas privers Rusijos kariuomenę iš naujo įvertinti grėsmes. Akivaizdu, kad Krymas buvo laikomas saugiu užnugariu“, – pabrėžiama pranešime.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as trečiadienį pareiškė, kad Londonas dar nenustatė sprogimų Rusijos oro pajėgų bazėje Kryme priežasčių, tačiau tikrai nemano, kad Rusijos paaiškinimas yra tikėtinas.

Ukrainos bankai pirmąjį pusmetį patyrė 124 mln. eurų nuostolį

08:30

Ukrainos komerciniai bankiai per pirmąjį pusmetį patyrė 4,65 mlrd. grivinų (124 mln. eurų pagal dabartinį oficialių grivinos kursą) grynąjį nuostolį, kurį nulėmė atidėjimų formavimas, praneše šalies centrinis bankas.

Vien tik antrąjį metų ketvirtį šalies bankų sektoriaus grynieji nuostoliai siekė beveik 4,5 mlrd. grivinų.

Pirmąjį pusmetį pelningai dirbę 47 iš 68 Ukrainos komercinių bankų uždirbo 10 mlrd. grivinų grynojo pelno, o likę nuostolingi patyrė 14,6 mlrd. grivinų sumos grynąjį nuostolį.

Per pirmus šešis šių metų mėnesius bankai galimiems nuostoliams padengti atidėjo 57,9 mlrd. grivinų, iš jų 52,1 mlrd. grivinų – kovą–birželį, tai yra Rusijos invazijos laikotarpiu.

Anot centrinio banko, komerciniai bankai bus priversti toliau didinti atidėjimus, pertvarkyti verslo modelius, kad krizės sąlygomis išlaikytų veiklos efektyvumą ir visos finansų sistemos stabilumą.

TATENA vadovas perspėja, kad Zaporižios AE išmušė „rimta valanda“

07:56

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi per ketvirtadienį vykusį neeilinį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį pareiškė, kad jo inspektoriams turi būti kuo greičiau leista apžiūrėti Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę ir kad kovos šalia šio objekto sukėlė rimtą krizę.

„Išmušė rimta valanda, ir TATENA privalo būti leista surengti misiją į Zaporižios AE kaip galima greičiau“, – vaizdo ryšiu sakė jis.

Vašingtonas ketvirtadienį pareiškė, kad remia JT ir kitų šalių raginimus aplink elektrinę nustatyti demilitarizuotą zoną.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja ginklų kontrolei ir tarptautiniam saugumui Bonnie Jenkins pritarė TATENA misijos Ukrainoje idėjai.

„Su šiuo vizitu nebegalima ilgiau delsti“, – sakė ji JT Saugumo Tarybai ir pridūrė, kad vienintelis būdas užtikrinti branduolinį saugumą būtų, jei Maskva nutrauktų karą.

„Jungtinės Valstijos ragina Rusijos Federaciją nedelsiant išvesti savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos“, – sakė D.Jenkins.

„Tai leistų Ukrainai atkurti nepriekaištingą saugą, saugumą ir apsaugos priemones, kurias ji dešimtmečius palaikė šiame objekte“, – pridūrė ji.

Tačiau Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia kaltę dėl smurto Zaporižios AE apylinkėse vertė Ukrainos pajėgoms.

„Raginame valstybes, kurios remia Kyjivo režimą, kontroliuoti savo įgaliotinius ir priversti juos nedelsiant ir visiems laikams nutraukti išpuolius prieš Zaporižios atominę elektrinę, kad būtų užtikrintos saugios sąlygos TATENA misijos vykdymui“, – sakė V.Nebenzia Saugumo Tarybai.

„Tai vienintelis būdas užkirsti kelią didelei radioaktyvinei katastrofai Europos žemyne, kurios pavojus dabar yra kaip niekada realus, – pridūrė jis. – Jei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos tęsis, tai gali įvykti bet kuriuo metu.“

Pastarosiomis savaitėmis Zaporižios AE, kurią nuo pirmųjų karo dienų yra užėmusi Rusijos kariuomenė, vėl atsidūrė kovų centre. Antradienio naktį rusams sudavus smūgių netoli elektrinės žuvo mažiausiai 14 žmonių.

Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl apšaudymų jėgainės apylinkėse.

Rusija – nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, turinti veto teisę, – paragino surengti nepaprastąjį posėdį dėl krizės komplekse.

V.Zelenskis ragina pasaulį nedelsiant priversti Rusijos pajėgas palikti Zaporižios AE

07:53

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino tarptautinę bendruomenę „nedelsiant reaguoti“, siekiant priversti Rusijos pajėgas palikti okupuotą Zaporižios atominę elektrinę,  pastarosiomis dienomis tampančią apšaudymų objektu.

„Visas pasaulis turi nedelsdamas sureaguoti ir išvyti okupantus iš Zaporižios“, – per savo kasdienį kreipimąsi sakė V.Zelenskis.

„Tik visiškas rusų pasitraukimas užtikrintų branduolinį saugumą visai Europai“, – pridūrė jis, smerkdamas „Rusijos branduolinį šantažą“.

Maskvos pajėgos Pietų Ukrainoje esančią didžiausią Europoje atominę elektrinę užėmė kovą – netrukus po invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Ketvirtadienį Rusija ir Ukraina apkaltino viena kitą dėl naujo apšaudymo jėgainės apylinkėse, tačiau jų pareiškimai nebuvo nepriklausomai patikrinti.

„Scanpix“/AP nuotr./Zaporižios atominė elektrinė
„Scanpix“/AP nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Praėjusią savaitę netoli elektrinės taip pat buvo įvykdytas bombardavimas, atgaivinęs prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.

Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė „Enerhoatom“ ketvirtadienį pranešė, kad netoli smūgių vietos buvo rasta radioaktyvių medžiagų ir kad buvo pažeisti spinduliuotės jutikliai.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi per ketvirtadienį vykusį neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį teigė, kad išmušė „rimta valanda“, nes kovos veiksmai sukėlė didelę krizę Zaporižioje.

R.Grossi pareikalavo, kad JT pavaldžios TATENA inspektoriams būtų kuo greičiau suteikta galimybė patekti į jėgainę.

Kryme Rusija patyrė daugiamilijoninių nuostolių: „Forbes“ apskaičiavo sunaikintų lėktuvų vertę

07:50

„Forbes“ apskaičiavo, kad prieš sprogimus Krymo Sakų aerodrome buvo laikomi lėktuvai, kurių vertė siekė nuo 650 iki 850 mln. dolerių.

Įvairūs šaltiniai pranešė, kad Sakų aerodrome Kryme buvo sunaikinta nuo 8 iki 24 Rusijos skirtingo tipo orlaivių, daugiausia naikintuvų ir žvalgybinių lėktuvų, rašo „Unian“. Žurnalas „Forbes Ukraine“ apskaičiavo jų vertę, atsižvelgdamas į jų skaičių ir klasifikaciją.

Likus kelioms valandoms iki sprogimų JAV bendrovė „Planet Labs“ paskelbė aerodromo palydovines nuotraukas – jose matyti, kad aerodrome stovėjo daugiau kaip 20 lėktuvų. Daugiausia tai naikintuvai Su-30SM ir žvalgybiniai lėktuvai Su-24MR, vienas sunkusis karinis transportas IL-76 ir keli sraigtasparniai, sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. Remdamasis įvairiais šaltiniais, „Forbes“ apskaičiavo, kad prieš sprogimus aerodrome buvo laikomi orlaiviai, kurių vertė siekė 650–850 mln. dolerių.

„Forbes“ apskaičiavo apytikslę Rusijos karinių orlaivių kainą (kai kuriais atvejais gali būti aplinkybių, turinčių didelės įtakos atskirų vienetų kainai): Su-30SM – 50 mln. dolerių, Su-24MR – 6 mln. dolerių, IL-76 – 86 mln. dolerių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugpjūčio 10 d. vakare vaizdo kreipimesi į ukrainiečius pareiškė, kad Rusija prarado devynis karinius orlaivius. Darant prielaidą, kad visi devyni prarasti orlaiviai buvo pigesni už Su-24MR, bendras Rusijos nuostolis yra apie 55 mln. dolerių, o jei jie brangesni už Su-30SM – 450 mln. dolerių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimai Krymo aviacijos bazėje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimai Krymo aviacijos bazėje

Atvirų šaltinų žvalgybos projekto „UA Weapons Tracker“ duomenimis, Novofedorivkos aerodrome buvo sunaikinta mažiausiai 11 orlaivių – penki naikintuvai Su-30SM ir šeši smogiamieji-žvalgybiniai lėktuvai Su-24MR. Šiuo atveju sprogdinimai Novofedorivkoje Rusijai kainavo apie 300 mln. dolerių.

Žvalgai daro prielaidą, kad sunaikintų orlaivių gali būti ir daugiau – tikėtina, kad be patvirtintų 11 orlaivių buvo sunaikinti dar keturi, tačiau tai dar neįrodyta.

Tarptautinė žvalgybos bendruomenė „InformNapalm“ teigia, kad palydovinėse nuotraukose nematyti viso smūgio poveikio. Krymo šaltinių duomenimis, Rusijos orlaivių nuostoliai po smūgio sudaro: aštuonis Su-27, keturis Su-30SM, penkis Su-24, šešis Mi-8 ir vieną Il-20, kurių bendra vartė yra apie 380 mln. dolerių.

Primename, kad rugpjūčio 9 d. Rusijos karinėje Sakų aviacijos bazėje Novofedorivkoje, laikinai okupuotame Kryme, nugriaudėjo keli sprogimai. Būtent iš šios aviacijos bazės rusų lėktuvai skrido bombarduoti Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono regionų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimai Kryme
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimai Kryme

Ukrainos gynybos ministerija pakomentavo sprogimus, pažymėdama, kad negali nustatyti gaisro priežasties, tačiau dar kartą priminė apie priešgaisrinės saugos taisykles ir draudimą rūkyti neleistinose vietose.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad sprogimai įvyko detonavus šaudmenims. Pranešama apie nukentėjusiuosius ir vieną žuvusįjį.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min