V.Putinas pripažino, kad masinis smūgis Ukrainai – tai kerštas už Sevastopolį

Naujausias antradienio žinias iš Ukrainos sekite čia.

Vien pirmadienį Rusija prieš Ukrainos civilius objektus panaudojo 55 sparnuotąsias raketas Ch-101 ir vieną valdomąją aviacinę raketą Ch-59, 22 zenitines raketas S-300, 4 bepiločius orlaivius „Shahed-136“ ir vieną bepilotį orlaivį „Lancet-3“.

Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.

„Ar kitos šalys atlaikytų tokį spaudimą?“ – klausė jis. Tuo pat metu jis pareiškė, kad Ukraina laikosi ir „mes persigrupuojame, kaupiame atsargas, stipriname savo gynybą ir palaipsniui išlaisviname gimtąją žemę“.

V.Zalužnas priminė, kad Ukraina kariauja su šalimi, kuri yra 28 kartus didesnė už Ukrainą, turi 4 kartus daugiau gyventojų ir kurios karinis potencialas daug kartų viršija Ukrainos pajėgumus.

„Kariaujame karą sausumoje, ore, jūroje, kibernetinėje erdvėje. Mes kariaujame ne 8 mėnesius, o 8 metus ir 8 mėnesius. Visa tai rodo mūsų tvirtumą, drąsą ginti tai, kas sava, ir pergalės troškimą“, – sakė jis.

Kartu jis pabrėžė, kad pergalės siekti yra labai sunku, bet ji neabejotinai ateis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tradiciniame vakariniame kreipimesi kalbėjo apie mažą Rusijos kariuomenės efektyvumą. Jei prieš karą prieš Ukrainą ji buvo vadinama „antrąja pasaulio armija“, tai dabar, pasak jo, ji nėra net dvidešimt antra.

„Jau dabar dešimčiai pataikymų teroristai turi išleisti bent keturis kartus daugiau raketų. Dar blogesni yra Rusijos dronų, įskaitant tuos, kuriuos jai tiekia Irano bendrininkai, rodikliai. Ir pasaulis tai mato. Jis mato, kad buvusi „antroji pasaulio armija“ nebėra net dvidešimt antra pagal veiksmingumą. Ir mes padarysime viską, kad ji apskritai nusmuktų į antrąjį šimtuką“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Prezidentas teigė, kad Rusijai neabejotinai teks atsakyti už pirmadienį surengtą raketų smūgį. 

„Kiekvienas naujas Rusijos smūgis mūsų civiliams taikiniams tik palengvina ir priartina tarptautinį sutarimą dėl Rusijos atsakomybės. Rusijos raketos nuolaužos, nukritusios Moldovos teritorijoje, tik primena, kaip svarbu kartu gintis nuo šio blogio – nuo rašizmo, kuris nepripažįsta nei valstybių sienų, nei žmogiškųjų vertybių“, – sakė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad masinis Ukrainos apšaudymas raketomis pirmadienį „iš dalies“ buvo atsakas į Juodosios jūros laivyno laivų apšaudymą Sevastopolyje.

Rusijos prezidentas tai pripažino per spaudos konferenciją Sočyje, atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar masiniai smūgiai į Ukrainos teritoriją yra atsakas į pastarojo meto įvykius Sevastopolyje.

„Iš dalies taip ir yra. Tačiau tai ne viskas, ką galėjome padaryti“, – pareiškė V.Putinas.

Šeštadienį pranešta apie sprogimus okupuotame Sevastopolyje.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tariamai šeštadienį 4 val. ryto bepiločiais įrenginiais atakavo okupuotą Sevastopolį. Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad buvo apgadintas minų traleris „Ivan Golubec“.

Vėliau paaiškėjo, kad šeštadienį į mažiausiai tris Rusijos Juodosios jūros laivyno laivus, tarp jų ir į flagmaną „Admiral Makarov“, pataikė bepiločiai įrenginiai kamikadzės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pavadino nesąmonėmis Rusijos teiginius, kad į Juodosios jūros laivyno laivus Sevastopolyje buvo paleisti dronai iš civilinio laivo, kuris buvo naudojamas vykdant grūdų sutartį.

Pirmadienį Rusija Ukrainos karinės ir civilinės infrastruktūros objektus atakavo 55-iomis valdomomis raketomis. Ukrainiečiai teigia numušę 45 iš jų.

Rusija pirmadienį pareiškė norinti Ukrainos „įsipareigojimų“ nenaudoti grūdų eksporto koridoriaus kariniais tikslais.

Maskva tai paskelbė praėjus kelioms dienoms po dronų atakos prieš jos laivus okupuotame Kryme, dėl kurios ji apkaltino Ukrainą ir Jungtinėms Tautoms bei Turkijai pranešė stabdanti savo dalyvavimą susitarime dėl grūdų.

„Apie objektų šioje zonoje saugumo garantijas, kokie tie objektai bebūtų, negali būti jokios kalbos, kol Ukraina nėra prisiėmusi papildomų įsipareigojimų nenaudoti šio maršruto kariniais tikslais“, – rašoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime, paskelbtame platformoje „Telegram“.

Ministerija taip pat paragino Jungtines Tautas „gauti Ukrainos garantijų, kad ji nenaudos humanitarinio koridoriaus ir žemės ūkio produktų eksportui skirtų Ukrainos uostų priešiškiems veiksmams prieš Rusiją“.

Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos vadovas pirmadienį atmetė Rusijos teiginį, neva rengiant dronų ataką prieš Rusiją galėjo būti pasinaudota civiliniu krovininiu laivu, kuriuo buvo gabenami ukrainietiški grūdai.

Martinas Griffithsas Saugumo Tarybai Niujorke pareiškė, jog šeštadienį atakos metu grūdų koridoriaus „saugiojoje zonoje“ Juodojoje jūroje nebuvo nė vieno tokio laivo.

„Savaitgalį nė vienas laivas nepranešė apie jokį incidentą“, – pridūrė jis.

Anot jo, „šis koridorius yra tiesiog linijos žemėlapyje: kai zonoje nėra iniciatyvos laivų, šis koridorius neturi jokio ypatingo statuso. Jis neužtikrina nei priedangos, nei apsaugos puolamiesiems ar gynybiniams kariniams veiksmams.“

Rusija savaitgalį pareiškė stabdanti savo dalyvavimą susitarime, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš Ukrainos, ir apkaltino Ukrainą dronų atakomis prieš jos laivus okupuotame Kryme.

Maskva tuomet teigė, kad per dronų ataką buvo pasinaudota grūdų koridoriaus „saugiąja zona“, o bepiločiai orlaiviai galėjo būti paleisti iš civilinio laivo.

Šiuos kaltinimus Rusijos ambasadorius pirmadienį pakartojo ir Saugumo Taryboje.

Nepaisant šių Rusijos žingsnių, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pažadėjo toliau dėti pastangas, kad susitarimas išliktų galiojantis.

Tad pirmadienį iš Ukrainos uostų išplaukė mažiausiai šeši laivai, įskaitant laivą „Ikaria Angel“, frachtuojami pagal Pasaulio maisto programą ir pakrauti 30 tūkst. tonų kviečių, rašoma jūrų eismą stebinčiame tinklalapyje.

Tačiau Kremlius pareiškė, kad tolesnis susitarimo vykdymas Rusijai nedalyvaujant būtų „pavojingas“.

Rusija „negali leisti, kad laivai laisvai judėtų be mūsų patikrinimų“, pareiškė Tarybai Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia.

„Ir mums teks imtis savų priemonių kontroliuoti tai, ką leido Jungtinis koordinavimo centras be mūsų sutikimo“, – pridūrė jis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį su savo Turkijos kolega Hulusi Akaru kalbėjosi apie Maskvos sprendimą sustabdyti dalyvavimą susitarime, kuris leido atnaujinti dėl invazijos nutrūkusį Ukrainos grūdų eksportą. 

„Buvo aptarti klausimai dėl Rusijos sustabdyto „Juodosios jūros grūdų iniciatyvos“ susitarimo dėl žemės ūkio produktų eksporto iš ukrainietiškų uostų įgyvendinimo“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Odesos uostas

Rusija šeštadienį pareiškė stabdanti savo dalyvavimą susitarime, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš Ukrainos, ir apkaltino Ukrainą dronų atakomis prieš jos laivus okupuotame Kryme.

Kyjivas Kremliaus kaltinimus pavadino „melaginga dingstimi“.

Maskva taip pat atsisakė atlikti laivų patikrinimus, kurie buvo privalomi pagal susitarimą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Mykolajivo srityje rusai apšaudė du uosto civilinius buksyrus. Per šią Rusijos ataką žuvo ir buvo sužeista žmonių. Tai pranešė operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovas Vladyslavas Nazarovas.

„Priešas toliau apšaudo uosto infrastruktūrą Očakivo kryptimi. Po smūgio į du civilinius uosto vilkikus, kurie transportavo baržą su grūdais, kilo gaisras ir buvo prarasta laivų kontrolė. Du įgulos nariai žuvo, vienas sužeistasis išgelbėtas, kito likimas nežinomas“, – sakė jis.

Čekijos Respublikos ministras pirmininkas lankėsi Ukrainoje ir atvyko į sostinę netrukus po to, kai pirmadienį Rusija surengė raketų atakas.

Petras Fiala pasidalijo nuotrauka, kurioje jis ir pareigūnai vaikšto po Kyjivą, o kitoje – spaudžia ranką Ukrainos ministrui pirmininkui D.Šmihaliui.

„Ukrainiečiai kovoja ne tik už savo šalį, bet ir už visą Europą. Mūsų parama turi tęstis“, – rašė jis tviteryje.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad dalinė mobilizacija baigta.

Rusijos Federacijos generalinio štabo atstovė, informavo, kad karinių komisariatų ir „Rusijos Federaciją sudarančių subjektų vykdomosios valdžios institucijų vykdoma veikla, susijusi su piliečių šaukimu į karinę tarnybą, yra nutraukta.“

Tai reiškia, kad sustabdytas šaukimų į kariuomenę rengimas ir įteikimas. Visiems karinių komisariatų darbuotojams, dalyvavusiems užtikrinant dalinę mobilizaciją, įsakyta spalio 31 d. grįžti vykdyti savo pareigas įprasta tvarka.

Skelbiama, kad nuo šiol  karinių komisariatų darbas bus susijęs priimant savanorius ir kandidatus į karinę tarnybą pagal sutartis.

„Scanpix“/AP nuotr./Mobilizacija Rusijoje

Spalio 28-ąją Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu per televiziją transliuotame susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad šalis per daugiau nei mėnesį mobilizavo 300 000 rezervistų, kurie prisijungė prie Maskvos vykdomo karo Ukrainoje.

Taip pat skaitykite ČIA.

Pranešama apie Donecko miesto, valdomo apsišaukėliškos separatistinės valdžios, apšaudymą. „Meras“ Aleksejus Kulemzinas dėl įvykio apkaltino Ukrainos pajėgas. Apie tai rašė ir Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Skelbiama, kad keli sprogimai nugriaudėjo miesto centre, kur yra apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos nepaprastųjų situacijų ministerija. Pataikyta, nurodo prorusiški kanalai, į gyvenamąjį namą, dar vienas sviedinys nukrito prie „vyriausybės“ pastato. Aukų išvengta. 

15min atkreipia dėmesį, kad ši informacija nebuvo nepriklausomai patikrinta.

Ukrainos valstybinis tyrimų biuras tęsia 133 konteinerių, nuslėptų nuo muitinio įforminimo Odesos muitinėje, auditą.

Tikrindami vieną iš konteinerių pareigūnai rado universalų sraigtasparnį Mi-2. Jau aštuonis mėnesius jis galėjo būti naudojamas fronte, tačiau muitinė neskubėjo įforminti, rašoma pranešime.

„Tyrimo veiksmai tęsiami. Nustatinėjami įrangos savininkai ir sraigtasparnio judėjimo aplinkybės. Taip pat bus pateiktas muitinės pareigūnų, kurie nesiėmė jokių veiksmų, kad sraigtasparnis būtų laiku išmuitintas plataus masto Rusijos agresijos prieš Ukrainą sąlygomis, veiksmų teisinis įvertinimas“, – nurodo tyrimų biuras.

VIDEO: ДБР під час обшуків на Одеській митниці виявило у контейнері багатоцільовий гелікоптер Мі 2

ДБР під час обшуків на Одеській митниці виявило у контейнері багатоцільовий гелікоптер Мі 2

Šiuo metu sraigtasparnis konfiskuotas, sprendžiamas jo perdavimo ginkluotųjų pajėgų reikmėms klausimas.

Skelbiama, kad Odesos muitinėje ir anksčiau užfiksuotas didelio masto piktnaudžiavimas, dėl kurio valstybė patyrė 300 mln. grivinų vertės nuostolius.

Ukrainos valstybinis tyrimų biuro nuotr./Ukrainos valstybinis tyrimų biuro rastas sraigtasparnis

Ukrainos ginkluotosios pajėgos bando išlaisvinti dar apie 25 Charkivo srities gyvenvietes, kurias okupavo Rusija. Prieš šešias dienas Rusijos užimtų gyvenviečių skaičius siekė 28.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

„Netoli sienos [Charkivo srityje] vyksta įnirtingi mūšiai. Vaikinai savo gyvybių kaina atkovoja kiekvieną mūsų teritorijos metrą“, sako Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

NATO narė Norvegija, turinti bendrą sieną su Rusija Arkties regione, padidins savo karinę parengtį, pirmadienį pareiškė jos ministras pirmininkas, tačiau pabrėžė, kad jokios tiesioginės grėsmės nenustatyta.

„Nuo rytojaus kariuomenė padidins savo parengtį Norvegijoje“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Norvegijos karys

„Šiuo metu neturime pagrindo manyti, kad Rusija nori tiesiogiai įtraukti Norvegiją ar kurią nors kitą šalį į karą, tačiau karas Ukrainoje reiškia, kad visos NATO šalys turi būti vis budresnės“, – pridūrė jis.

Moldovos užsienio reikalų ir Europos integracijos ministerija pasmerkė Rusijos išpuolius prieš Ukrainą ir šios dienos incidentą, kai Rusijos paleistos raketos nuolaužos nukrito pasienio miestelyje. 

Keliomis dienomis anksčiau paskelbusi, kad stabdo dalyvavimą susitarime, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš Ukrainos, Rusija pirmadienį pareiškė, kad tolesnis susitarimo vykdymas jai nedalyvaujant būtų „pavojingas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

„Esant sąlygoms, kai Rusija kalba apie tai, kad neįmanoma užtikrinti laivybos saugumo šiuose rajonuose, toks susitarimas vargu ar įmanomas. Ir jis įgauna kitokį pobūdį, daug rizikingesnį, pavojingesnį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas anksčiau pirmadienį pareiškė, kad Ankara yra „pasiryžusi“ toliau dėti pastangas, kad susitarimas gyvuotų.

Taip pat skaitykite ČIA.

Ukrainos žvalgyba nurodo, kad spalio 31-osios naktį Pskovo srityje esančioje Veretės oro pajėgų bazėje per sprogimą sunaikinti du atakos sraigtasparniai Ka-52, dar du lėktuvai apgadinti. 

Informacija apie kitą apgadintą įrangą, žvalgybos teigimu, tikslinama. 

„Siekiant likviduoti sprogimų padarinius, taip pat „ieškoti sabotažo grupių“, karinio dalinio personalui buvo paskelbta parengtis, kariniame dalinyje atliekami tyrimo veiksmai“, – rašoma pranešime. 

Telegram kanalas „Baza“ praneša, kad sraigtasparniai bazėje buvo remontuojami, o sprogimas buvo toks galingas, kad jų dalys išsilakstė 200 metrų spinduliu.

Nacionalinės policijos vadovas Ihoris Klymenko nurodė, kad per Rusijos raketų atakas pirmadienį ryte buvo sužeista 13 žmonių. 

Moldovos gynybos ministerija nurodo, kad šalies kariuomenės ekspertai išvyko į įvykio vietą pasienyje su Ukraina, kur šiandien nukrito numuštos Rusijos raketos nuolaužas. 

„Nacionalinės kariuomenės oro stebėjimo sistemos nelegalių skrydžių Moldovos Respublikos oro erdvėje neaptiko“, – teigiama pranešime. 

Moldovos vidaus reikalų ministerijos nuotr./Moldovoje nukrito Rusijos į Ukrainą paleista raketa

Ministerija paaiškino, kad į oro erdvę patekusio objekto radiolokacinės stotys nepastebėjo, nes numuštos raketos skeveldros buvo per mažos. 

Apie tai, kad Rusijos paleista raketa nukrito Moldovoje, skaitykite ČIA.

Kalbėdamas apie pirmadienį ryte įvykdytą Rusijos raketų ataką visoje Ukrainoje, šalies premjeras Denysas Šmyhalis pabrėžė, kad priešo taikinys – ne kariniai objektai, o svarbi energetikos infrastruktūra. 

„Raketos ir bepiločiai lėktuvai pataikė į 10 regionų, kuriuose buvo apgadinta 18 objektų, dauguma jų – energetikos objektai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Denysas Šmyhalis

Šimtai gyvenviečių septyniuose Ukrainos regionuose buvo atjungtos nuo elektros energijos. Pasekmės galėjo būti daug blogesnės. Tačiau dėl didvyriško ir profesionalaus priešlėktuvinės gynybos darbo 44 iš 50 į mūsų teritoriją paleistų raketų buvo numuštos. Dėkoju kariams, kurie gina mūsų dangų“, – pranešime teigia jis.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA praneša, kad aneksuoto Krymo gubernatorius paskelbė apie su Ukrainos valdžios institucijomis susijusių organizacijų nacionalizavimą. Agentūra cituoja Sergejaus Aksionovo pranešimą „Telegram“, kuriame teigiama:

„Aš daviau nurodymus nacionalizuoti Krymo Respublikos teritorijoje esančių kelių su Kyjivo režimu susijusių organizacijų ir asmenų turtą. Atitinkamą sprendimą pasirašysiu rytoj, dokumentus išsiųsime respublikos valstybinei tarybai.“

Pranešama, kad į neteisėtai okupacinės valdžios nacionalizuojamų objektų sąrašą patenka laivų statykla, statybų objektai.

80 procentų Ukrainos sostinės Kyjivo gyventojų liko be vandens tiekimo po to, kai šį rytą Rusijos raketos pažeidė svarbią infrastruktūrą, pranešė regiono meras Vitalijus Klyčko, skelbia BBC.

„Specialistai daro viską, kas įmanoma, kad grąžintų vandenį į Kyjivo gyventojų butus“, – sakė V.Klyčko.

Jis pridūrė, kad inžinieriai taip pat stengiasi atkurti elektros tiekimą 350 tūkst. Kyjivo namų, kurie po smūgių liko be elektros.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Kyjivas

Charkivo srityje dėl Rusijos smūgių nukentėjo infrastruktūra, todėl metro ir troleibusai liko be elektros, sakė miesto meras Igoris Terechovas.

Taip pat nukentėjo regiono vandens tiekimas, tačiau I.Terechovas sakė, kad darbininkai „daro viską, kas įmanoma“, kad kuo greičiau atnaujintų vandens tiekimą į Charkivo gyventojų namus.

Taip pat skaitykite ČIA.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad Ankara yra „pasiryžusi“ toliau dėti pastangas, kad susitarimas, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš Ukrainos, gyvuotų, nepaisant to, kad Rusija sustabdė savo dalyvavimą.

„Nors Rusija svyruoja,.. mes ryžtingai tęsime savo pastangas tarnauti žmonijai“, – sakė R.T.Erdoganas per televiziją, praėjus kelioms dienoms po to, kai Maskva pareiškė, kad stabdo savo dalyvavimą Turkijai ir Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant pasiektame susitarime dėl Ukrainos grūdų eksporto, kaltindama tariamas dronų atakas prieš rusų laivus okupuotame Kryme.

Plačiau skaitykite ČIA.

Verslininkas Nikolajus Storonskis, kartu su Vladu Jacenka įkūręs finansinių technologijų įmonę „Revolut“, atsisakė Rusijos pilietybės. Apie tai pranešė britų laikraštis „The Telegraph“, remdamasis „Revolut“ atstovais. N.Storonskio sprendimą atsisakyti Rusijos pilietybės „Revolut“ patvirtino „Forbes“ žurnalistams.

Bendrovė teigė, kad N.Storonskis atsisakė Rusijos pilietybės „anksčiau šiais metais“. „Revolut“ nepateikė jokių tokio sprendimo priežasčių, tik nurodė, kad „Nickas yra Didžiosios Britanijos pilietis“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nikolajus Storonskis

Tuo tarpu „The Telegraph“ rašo, kad „Revolut“ atstovai leido suprasti, jog N.Storonskio atsisakymas Rusijos pilietybės yra susijęs su karu Ukrainoje, ir pažymėjo, kad verslininkas „ryžtingai ragina nedelsiant nutraukti karo veiksmus“.

„Forbes“ taip pat priminė, kad Ukraina įvedė sankcijas N.Storonskio tėvui Nikolajui Storonskiui „Gazprom Promgaz“ generaliniam direktoriui.

„Dėl masinio regiono apšaudymo padaryta žala energetikos infrastruktūrai. Dalis Kyjivo srities lieka be elektros. Energetikos ekspertai jau dirba šalindami padarinius.

Regione taip pat įvesti avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai. Pasiruoškite ilgalaikiams elektros energijos tiekimo sutrikimams. Šiuo metu yra vienas nukentėjusysis, informaciją tiksliname“, – pirmadienį pranešė Ukrainos sostinės Karinės administracijos vadovas O.Kuleba.

Charkivo meras Ihoris Terechovas „Telegram“ rašo, po rytinio Rusijos išpuolio situacija mieste yra sudėtinga. Ataka buvo nukreipta į ypatingos svarbos infrastruktūros objektą, dėl to sustojo metro ir kt. elektrą naudojantis miesto transportas. 

Mero teigimu, pavyko atnaujinti elektros tiekimą viena iš linijų, mieste troleibusus pakeitė autobusai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

„Taip pat yra problemų dėl vandens tiekimo, tačiau energetikai ir mūsų komunalininkai daro viską, kad kuo greičiau atnaujintų vandens tiekimą į Charkivo gyventojų namus“, – rašo jis.

Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ skelbia, kad autoritarinis Baltarusijos režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka artimiausiu metu susitiks su Rusijos prezidentu V.Putinu. 

Kaip vieną iš susitikimo temų jis įvardijo integracijos su Rusijos Federacija projektus. 

„Mes susitarėme su Putinu dėl to, kad apie 1,5 mlrd. bus skirta integraciniams projektams. Bendri jie. Rusijai reikalingi ir mums. Net labiau Rusijai, nei mums. Todėl Rusija ir finansuoja juos. Kaip čia pas mus reikalai?“ – kalbėjo A.Lukašenka.

Dnipropetrovsko administracijos vadovas Valentinas Rezničenko nurodo, kad per rytinį Rusijos išpuolį Dnipro ir Pavlohrado miestuose smogta energetikos infrastruktūrai, padaryta rimtų nuostolių, tačiau paslaugų tiekimas nenutrūko.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad praėjusią parą nukovė 620 Rusijos karių. 

Taip pat sunaikinta 14 tankų, 32 šarvuočiai, sraigtasparnis. 

15min atkreipia dėmesį, kad ši informacija nėra nepriklausomai patikrinta. 

„ITV News“ žurnalistas Rohitas Kachroo tviteryje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame, kaip jis sako, matyti po Rusijos išpuolio virš Kyjivo kylantys tamsūs dūmai. 

Jo teigimu, Ukrainos sostinėje ryte girdėjosi 8 sprogimai. Kiti šaltiniai nurodo, kad sprogimų būta 5.

Pirmadienį ryte Rusija raketomis atakavo Kyjivo, Kirovohrado, Zaporižios, Černivcų, Čerkasų ir Charkivo sritis. Vinycioje numušta raketa nukrito ant civilių objektų. 

Ukrainos valdžia net ir karo akivaizdoje neprarado humoro jausmo. Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas V.Kimas savo „Telegram“ kanale pasidalijo vaizdo įrašu ir pridūrė:

„Viena (vienintelė) RF [Rusijos Federacijos] raketa turi kritinį ir loginį mąstymą. Pasvėrusi visus argumentus ir nusprendusi nepadaryti karo nusikaltimo, raketa nusprendė grįžti į savo „gimtąjį uostą“.

Kyjivo meras V.Klyčko pateikė daugiau informacijos apie elektros energijos tiekimo padėtį šalies sostinėje. 

„Energetikai stengiasi atkurti elektros energijos tiekimą po to, kai buvo sugadintas energetikos objektas, iš kurio maitinama apie 350 000 butų Kyjive. Specialistai kartu su kitomis avarinėmis tarnybomis ir valdžios institucijomis daro viską, kas įmanoma, kad padėtis kuo greičiau stabilizuotųsi“, – rašo jis.

Mažiausiai šeši laivai, įskaitant laivą „Ikaria Angel“, frachtuojami pagal Pasaulio maisto programą ir pakrauti 30 tūkst. tonų kviečių – reaguojant į ekstremalią situaciją Afrikos Kyšulyje – pirmadienį išplaukė iš Ukrainos uostų, rašoma tinklalapyje, sekančiame jūrų eismą.

„Civiliniai krovininiai laivai niekada negali būti karinis taikinys ar įkaitas. Maistas turi būti gabenamas“, – pirmadienį tviteryje parašė Jungtinių Tautų Juodosios jūros grūdų iniciatyvos koordinatorius Amiras M.Abdulla.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Ukrainos grūdus plukdantis laivas

Iš viso pirmadienį iš Ukrainos uostų turėjo išplaukti 12 laivų, o į šalį – keturi, nurodė Jungtinis koordinavimo centras (JCC), prižiūrintis susitarimą, kuriam tarpininkauja Turkija ir JT.

Laivų judėjimas vyksta praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija pranešė JT ir Turkijai stabdanti savo dalyvavimą susitarime dėl grūdų, Maskvai apkaltinus Ukrainą dronų atakomis prieš jos laivus okupuotame Kryme.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko infromavo, kad dėl masinių Rusijos atakų prieš energetikos infrastruktūrą pirmadienį ryte pradėtas taikyti „avarinis elektros energijos tiekimo nutraukimas“.

„Rusijos teroristai vėl sudavė didžiulį smūgį energetikos sistemos objektams keliuose Ukrainos regionuose. Kai kurias raketas numušė priešlėktuvinė gynyba, kitos pataikė į taikinį. Tarnybos stengiasi pašalinti padarinius“, – rašo jis.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje apžvalgoje atkreipė dėmesį į prastą Rusijos karių aprūpinimą. Nuo spalio vidurio Rusija į frontą Ukrainoje pasiuntė kelis tūkstančius naujai mobilizuotų rezervistų, daugeliu atvejų jie yra itin prastai aprūpinti. 

Keli tūkstančiai naujai mobilizuotų rezervistų, kuriuos Rusija atsiuntė į fronto liniją, dažnai yra aprūpinami vos naudoti tinkamais šautuvais, teigiama naujausioje apžvalgoje. 

Rugsėjį Rusijos karininkai buvo susirūpinę, kad kai kurie neseniai mobilizuoti rezervistai į Ukrainą atvyksta be ginklų.

Iš atvirų šaltinių nuotraukų galima spręsti, kad tie šautuvai, kurie buvo išduoti mobilizuotiems rezervistams, paprastai yra AKM – ginklai, kurie pirmą kartą pradėti naudoti 1959 m.

Daugelis jų dėl prasto laikymo greičiausiai yra vos tinkami naudoti, pastebi JK ekspertai.

AKM šaudo 7,62 mm šoviniais, o Rusijos reguliarūs koviniai daliniai dažniausiai ginkluoti 5,45 mm AK-74M arba AK-12 šautuvais.

Rezervistų integracija su kontraktiniais kariais ir kovų veteranais Ukrainoje reiškia, kad Rusijos logistai turės į fronto pozicijas gabenti ne vieno, o dviejų tipų šaulių ginklų šaudmenis.

Tikėtina, rašoma apžvalgoje, kad tai dar labiau apsunkins ir taip įtemptą Rusijos logistikos sistemą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi sekmadienį aptarė dvišalius santykius ir Rusijos karą Ukrainoje, pranešė Valstybės departamentas.

Diplomatijos vadovai kalbėjo apie būtinybę „atsakingai valdyti konkurenciją tarp mūsų dviejų šalių“, tviteryje parašė A.Blinkenas.

Jie taip pat aptarė karą Ukrainoje bei būtinybę Pekinui ir Vašingtonui palaikyti atvirus ryšius, pranešė JAV valstybės departamentas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

„Sekretorius aptarė būtinybę palaikyti atviras komunikacijų linijas ir atsakingai valdyti JAV ir KLR santykius“, – pranešime teigė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as ir pridūrė, kad A.Blinkenas „iškėlė Rusijos karo prieš Ukrainą ir jo keliamų grėsmių pasaulio saugumui ir ekonominiam stabilumui“ klausimą.

Kinija vengia kritikuoti Rusiją už įsiveržimą į Ukrainą, o dėl karo kaltina Jungtines Valstijas ir NATO.

Šis pokalbis įvyko Pekino ir Vašingtono santykiams smarkiai pašlijus dėl Taivano ir daugybės kitų klausimų; tai pirmas diplomatų pokalbis po to, kai A.Blinkenas perspėjo, kad Kinija nori užimti salą „daug greičiau“, nei buvo manoma anksčiau.

Plačiau skaitykite ČIA.

Per pastarąją parą Rusijos pajėgos surengė keturis raketų ir penkis oro smūgius, atliko daugiau kaip 90 atakų iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų, skelbiama rytinėje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.

„Daugiau kaip 20 gyvenviečių patyrė priešiškus smūgius“, – rašoma paskelbtoje žinutėje.

Pirmadieno rytą beveik visoje Ukrainoje paskelbtas oro atakos pavojus, rašo pravda.ua.

Oro pavojaus signalai paskelbti 7.24 val.

Oro pavojus reiškia raketų smūgių pavojų, gyventojams patariama pasislėpti.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai naujausioje karo apžvalgoje teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas greičiausiai bandys tęsti karines operacijas Ukrainoje, kad išlaikytų šiuo metu užimtas teritorijas ir sudarytų sąlygas Vakarų paramos Ukrainai žlugimui, kuris, kaip jis tikisi, įvyks šią žiemą. V.Putinas greičiausiai neatsisakė vilčių pasiekti maksimalistinių tikslų Ukrainoje įprastinėmis karinėmis priemonėmis, kurių jis siekia lygiagrečiai su pastangomis palaužti Ukrainos valią kovoti ir Vakarų valią toliau remti Kyjivą.

Analitikai sako, kad labai mažai tikėtina, kad V.Putinas sieks tiesioginio karinio konflikto su NATO. Tačiau labai tikėtina, kad V.Putinas ir toliau užsimins apie Rusijos taktinių branduolinių ginklų panaudojimo ir atakų prieš NATO galimybę, taip siekdamas palaužti Vakarų valią toliau remti Ukrainą.

Karo apžvalgoje teigiama, kad Rusijos pajėgos atrėmė ukrainiečių puolimą Persotravneve, Tabaivkoje ir Berestovėje Charkivo srityje – taip teigiama remiantis Rusijos gynybos ministerijos informacija ir turimais šaltiniais. Teigiama, kad Rusijos pajėgos sunaikino tiltą per Krasnos upę Krasnoričenskėje, Luhansko srityje, tačiau rusų kariniai tinklaraštininkai apkaltino Ukrainos pajėgas sunaikinus šį tiltą.

Žemiau pateikiame esminę informaciją iš publikuotos karo apžvalgos:

Rusijos pajėgos ruošiasi ginti Chersono miestą, projektuodamos gynybinius įtvirtinimus

• Rusijos pajėgos toliau apšaudė ukrainiečių pozicijas Chersono srityje, o Ukrainos ir Rusijos šaltiniai pateikė ribotą informaciją apie padėtį Chersono srities fronte
• Rusijos šaltiniai teigė, kad Rusijos pajėgos užėmė Vodianę, Donecko srityje, (4 km į šiaurės vakarus nuo Donecko tarptautinio oro uosto) spalio 30 d. Ukrainos generalinio štabo vakariniame pranešime nepranešama apie Rusijos atakų atrėmimą šiame rajone, kaip paprastai daroma, o tai gali reikšti, kad Rusijos teiginiai yra tikslūs
• Rusijos šaltiniai pranešė, kad Rusijos pajėgos spalio 30 d. užėmė Pavlivką, Donecko srityje. Tačiau kai kurie Rusijos šaltiniai teigia, kad nuo spalio 30 d. Rusijos pajėgos kontroliuoja tik pusę Pavlivkos
• Mobilizuoti vyrai iš Komijos Respublikos kreipėsi į Rusijos valdžios institucijas su skundais dėl nepakankamos karinės įrangos ir neperšaunamų liemenių trūkumo
• Okupacinė valdžia Chersono srityje paskelbė apie dvigubos valiutos sistemą, leidžiančią naudoti ir rublius, ir grivinas, taip panaikindama kelis mėnesius trukusias pastangas įtvirtinti srityje rublio valiutą