Pasak jo, iki šiol nuogąstauta, kad planas bus pateikiamas Ukrainai kaip toks, kurį ji privalo priimti, t. y. ultimatumas.
„Su tuo susijusi ir nuostata, kad konkretaus termino nėra. Padėkos diena, minėta anksčiau, ir toliau yra siekiamybė, bet ne būtinybė. Svarbu, nes kitu atveju išaugtų rizika, jog JAV grasintų nutraukti dabartinius paramos mechanizmus, įskaitant žvalgybinės informacijos teikimą. Šiuo metu neatrodo, jog tai daroma; netgi priešingai“, – sako L.Kojala.
Pasak jo, JAV pusėje aiškiai matyti skirtingos srovės.
„Steve‘as Witkoffas (+ visa vance’izacijos platforma) siekia susitarimo ir nekritiškai žvelgia į Kremliaus siūlymus; Marco Rubio sparnas suvokia galimas to pasekmes. M.Rubio bus svarbu – ne tik dėl Ukrainos – parodyti, jog užsienio politika negali vykti be jo žinios. Prezidento Donaldo Trumpo pozicija išlieka neaiški – jis į detales nesigilins, tad svarbu, kas ir kaip jį informuos apie procesus. Todėl procesas lieka labai trapus – iki kitos žinutės socialiniuose tinkluose“, – pastebi analitikas.
Anot jo, situacija mažai kuo skiriasi nuo to, ką matėme pavasarį.
„JAV ir Ukraina tada susitarė dėl paliaubų; Kremlius atmetė. Šiuo metu vėl matome gebėjimą iš principo suderinti pozicijas atskirai su Kyjivu ir Kremliumi – bet nerandant tokio susitarimo, kuris tenkintų visas puses“, – apibendrino L.Kojala.
