JAV Nacionalinio saugumo strategija (NSS)
- Politinis ir ideologinis manifestas, atliepiantis J.D.Vance’o (vanceizacija) ir kitų viešas nuostatas bei atskiras prezidento mintis. Bandymas suformuoti nuoseklesnį Donaldo Trumpo administracijos ideologinį rėmą, nors tai sudėtinga – tekstas tarsi sulipdytas iš atskirų fragmentų.
- Teoriškai tai vienas svarbiausių administracijos dokumentų, tačiau praktinis jo vaidmuo, tikėtina, bus ribotas. Sprendimų priėmimas sutelktas Baltuosiuose rūmuose, o tarpinstitucinis mechanizmas – pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo tarybos procesas, kuriame būtų galima operacionalizuoti NSS nuostatas, – paraštėse.
Pjūviai:
– Didžiausio karo Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo kontekste apsiribojama tik teiginiu, kad būtinas „strateginis stabilumas“ su Rusija. Karo veiksmų nutraukimas Ukrainoje įvardijamas kaip „kertinis interesas“, taip tarsi atmetant visiško JAV pasitraukimo iš derybų scenarijų. Vis dėlto, turint omenyje anksčiau minėtą specifiką, šis tekstas prezidento veiksmų nei prognozuoja, nei įrėmina.
– Išnykęs pirmosios D.Trumpo administracijos Kinijos grėsmės akcentas. Pekino atžvilgiu pozicija fragmentuota, o vanagiškos politikos elementai kur kas mažiau ryškūs.
– Ideologinis prieštaringumas: nuo konfrontacijos su ES kaip idėja ir civilizacinės žemyno griūties retorikos iki teiginių, kad „mums reikia stiprios Europos“ ir kad „Europos nurašymas būtų pražūtingas šios strategijos tikslams“. Europa (dalis) entuziastingai ideologiškai priešinama Trumpo administracijai, tačiau kartu pripažįstama, kad reikalinga.
– Dokumentas vargiai pasitarnaus aiškinant ryškius iki šiol priimtus administracijos sprendimus: itin didelius tarifus ir staigią jų peržiūrą; karinių intervencijų kritiką, bet prisiimtą riziką atakuojant Iraną; deklaruojamą nesikišimą, bet aktyvų karinį spaudimą prieš Venesuelą, siekį paveikti Brazilijos vidaus sistemą dėl Jairo Bolsonaro, raginimą suteikti malonę Benjaminui Netanyahu ir kt.
„Jei neramu, verta palaukti reikšmingesnio dokumento – netrukus pasirodysiančios Nacionalinės gynybos strategijos, ypač neviešos jos dalies. Ji turės konkretesnį poveikį. Kaip esu minėjęs anksčiau, šaltiniai indikuoja apie apčiuopiamus, nors ir „ne dramatiškus“, JAV karinio vaidmens pakeitimus NATO rytiniame flange“, – sako L.Kojala.
Kas turės įtakos Europos ateičiai
Pasak jo, Europoje jautriai reaguojama į JAV administracijos retoriką, tačiau žemyno ateičiai didesnę įtaką turės veiksmai. Pavyzdžiui:
- Kaip Friedrichui Merzui šiomis dienomis seksis įtikinti Belgiją neblokuoti sprendimo dėl Rusijos įšaldyto turto panaudojimo Ukrainai – Berlynas demonstruoja proaktyvumą.
- Kaip keisis šalių parama Ukrainos gynybai. Iki šiol skaičiai kai kur vos peržengė statistinės paklaidos ribas (per 3,5 metų, anot Kylio instituto: Prancūzija – 0,29 proc. BVP; Italija – 0,14 proc.; Ispanija – 0,12 proc.; net ir pridėjus per ES skirtas lėšas, bendras dydis ten toli net nuo 1 proc.).
- Kokius realius karinius pajėgumus įgis NATO Europos valstybės.
