„Remiantis Vakarų šaltinių duomenimis, smūgio rajone buvo užfiksuotas maždaug keturių balų stiprumo žemės drebėjimas. Ši banga naikina ne tik antžeminius, bet ir požeminius statinius. „Orešnik“ savo griaunamąja galia pasirodė esąs panašus į mažos galios branduolinį ginklą, tačiau be radioaktyvios taršos ir kitų katastrofiškų padarinių“, – rašoma Rusijos žiniasklaidoje.
Kas įvyko?
2026 m. sausio 9-osios naktį Rusija surengė masinį oro smūgį prieš Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus ir civilius gyventojus. Kyjivas ir jo apylinkės buvo atakuoti įvairių tipų dronais ir raketomis.
Per ataką žuvo keturi žmonės, tarp jų – medikas, teikęs pagalbą nukentėjusiesiems. Dar 28 asmenys dėl įvairaus sunkumo sužalojimų buvo hospitalizuoti.
Dėl atakos maždaug pusė Kyjivo daugiabučių namų – apie 6 tūkst. pastatų – liko be elektros ir šildymo, oro temperatūrai nukritus iki –10 laipsnių. Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos pranešė neutralizavusios 244 Rusijos oro taikinius.
Ukrainos oro pajėgų Vakarų vadovybė pranešė, kad Rusija smogė į šalies vakaruose esantį Lvivą, panaudojusi neidentifikuotą balistinę raketą.
Kitą dieną po smūgio Ukrainos kariuomenė pranešė, kad rusai paleido raketą iš Kapustin Jaro bandymų poligono Astrachanėje. Šis poligonas žinomas kaip balistinių raketų „Orešnik“ paleidimo vieta.
Vėliau Rusija patvirtino per ataką Vakarų Ukrainoje panaudojusi hipergarsinę raketą „Orešnik“.
Maskva teigė paleidusi raketą atsakydama į tariamą Kyjivo ataką. Rusija be jokių įrodymų tvirtino, kad Ukraina bandė dronais smogti vienai iš prezidento Vladimiro Putino rezidencijų 2025 m. gruodžio 29 dieną. Kyjivas tai paneigė, o Jungtinės Valstijos pareiškė abejojančios, kad tai įvyko.
Tai buvo antras kartas, kai ši raketa, galinti nešti tiek įprastas, tiek branduolines kovines galvutes, buvo panaudota plataus masto karo metu.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, einantis šalies Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, įraše socialinės žiniasklaidos platformoje „Telegram“ palygino „Orešnik“ smūgį su antipsichotiniu vaistu, kurio „labai reikėjo pasaulyje“, kuriame dominuoja „nevaldomi veikėjai“ ir „pavojingi psichopatai“.
Po smūgio, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte per bendrą spaudos konferenciją su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi pareiškė, kad Rusija panaudojo „Orešnik“ tipo balistinę raketą, siekdama pasiųsti signalą NATO valstybėms narėms, kad jos nustotų remti Ukrainą.
Nuolaužų rinkinys
Ukraina patvirtino, kad raketa buvo paleista į Lvivo sritį, kuri yra netoli sienos su Europos Sąjunga (ES), ir paskelbė šios raketos fragmentų nuotraukas.
Po pirmojo raketos paleidimo į Dniprą Vladimiras Putinas pareiškė, kad „Orešnik“ yra viena naujausių Rusijos vidutinio nuotolio balistinių raketų sistemų ir kad pasaulyje nėra jokių priemonių tokiam ginklui atremti.
Tačiau ištyrus nuolaužas paaiškėjo, kad grėsmingoji raketa greičiausiai galėtų būti surinkta iš atliekų, kurių dalis mena dar sovietmetį. Apie tai prakalbo gynybos įmonės plėtros direktorius ir atsargos karinių oro pajėgų karininkas Anatolijus Chrapčinskis.
Panašų vertinimą CNN televizijai išsakė ir Kyjivo teismo ekspertizės instituto karinių tyrimų laboratorijos vadovas Andrijus Kulčickis. Jo teigimu, tarp raketos, kuria 2024 m. lapkritį Rusijos pajėgos smogė Dniprui, nuolaužų Ukrainos ekspertai rado sovietinę lempą ir giroskopą.
„Čia yra giroskopas iš „Orešniko“. Su tokiu skraidė net Jurijus Gagarinas“, – pasišaipė A.Kulčickis.
Dar 2024 m. lapkritį Ukrainos ekspertai nustatė, kad „Orešnik“ raketa buvo pagaminta naudojant senesnių raketų komponentus. Jie rado dalį, kuri buvo pagaminta raketai „Bulava“, ir 2016 ir 2017 m. pagamintus elementus.
Žemės drebėjimo nebuvo
Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozickis pranešė, kad okupantai atakavo kritinės infrastruktūros objektą, ir pažymėjo, jog raketos smūgio vietoje buvo atlikti laboratoriniai tyrimai – radiacijos fonas išliko normos ribose, o kenksmingų medžiagų kiekio ore viršijimo nenustatyta.
Jokių pranešimų apie žemės drebėjimus raketos smūgio vietoje ar apskritai Lvivo srityje negauta.
Ukrainos Vyriausiasis specialiosios kontrolės centras (GCSK), vykdantis seisminį monitoringą, taip pat tą dieną nefiksavo jokių svyravimų Lvivo srityje.
Interaktyviuose GCSK žemėlapiuose matyti, kad per pastarąjį mėnesį žemės drebėjimai buvo registruojami tik Černivcių, Chmelnyckio, Užkarpatės ir Ternopilio srityse bei Krymo pusiasalio pietinėje pakrantėje.
Centro duomenimis, paskutinis trijų balų magnitudės žemės drebėjimas Lvivo srityje buvo užfiksuotas 2025 m. rugsėjo 28 d. vakare.
Jokių žemės drebėjimų Ukrainoje nefiksavo ir kitos stebėseną vykdančios institucijos. Tarptautinis Europos–Viduržemio jūros regiono seismologijos centras, atsakingas už operatyvų informacijos apie žemės drebėjimus rinkimą ir sklaidą, nurodytu laikotarpiu nefiksavo nė vieno seisminio įvykio Ukrainoje.
JAV geologijos tarnybos (angl. United States Geological Survey) pateikiamuose žemėlapiuose taip pat matyti, kad 2026 m. sausio 8–9 dienomis visoje Ukrainos teritorijoje nebuvo fiksuota jokių požeminių smūgių.
Dėl ko vyksta žemės drebėjimai?
Žemės pluta sudaryta iš atskirų gabalų, vadinamų plokštėmis, kurios glaudžiasi viena prie kitos. Jos dažnai bando judėti, bet trintis į gretimą plokštę saugo nuo didesnių planetos paviršiaus pokyčių.
Tačiau kartais spaudimas taip sustiprėja, kad viena plokštė staiga užšoka ant kitos. Kaip tik tuomet įvyksta žemės drebėjimas.
Kitaip tariant, žemės drebėjimai kyla dėl staigaus didelių uolienų masyvų lūžimo tektoninių plokščių sandūrose, kai per labai trumpą laiką išsiskiria milžiniški energijos kiekiai.
Balistinės raketos smūgis, net ir labai galingas, yra lokalus, trumpalaikis ir negali inicijuoti tektoninių procesų, reikalingų seisminiam įvykiui.
Keturių balų stiprumo žemės drebėjimas pagal Richterio skalę atitinka maždaug dešimčių milijardų džaulių energijos išsiskyrimą, kuris pasiskirsto dideliame plote ir sklinda per žemės gelmes seisminėmis bangomis.
Konvencinės balistinės raketos kovinės galvutės poveikis, net jei ji smogia dideliu greičiu, prilygsta palyginti nedideliam sprogimui ir nesukuria energijos, galinčios suardyti tektoninius lūžius ar sukelti požeminių plokščių poslinkius.
Seismologijoje aiškiai skiriami natūralūs žemės drebėjimai ir žmogaus veiklos sukelti virpesiai.
Sprogimai, aviacijos smūgiai ar kiti kariniai veiksmai gali sukelti trumpalaikes vibracijas, kurias kartais fiksuoja jautrūs prietaisai, tačiau tokie signalai neturi natūraliems žemės drebėjimams būdingos struktūros ir greitai nuslopsta. Jie neklasifikuojami kaip seisminiai įvykiai ir negali būti vertinami pagal magnitudės skalę.
-
Pergudravo Vokietijos moderniausią oro gynybos sistemą: tik ja galima numušti „Orešnik“
-
Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: Jungtinė Karalystė nori perduoti Ukrainai balistinių raketų, kurios pasiektų Maskvą
-
Yla lenda iš maišo: anot ekspertų, „baisusis“ „Orešnikas“ surinktas iš sovietinių atliekų
-
Rusija paskelbė, kur taikėsi „Orešnik“ raketa
-
NATO įvertino, ką reiškia Rusijos smūgis „Orešniku“ Ukrainai
-
JAV pasmerkė Rusiją: jūs įžeidinėjate Trumpo taikos pastangas
Ar branduolinis sprogimas gali sukelti žemės drebėjimą?
Branduolinis sprogimas gali sukelti žemės drebėjimą ar net pakartotinių smūgių (angl. aftershocks) seką. Vis dėlto moksliniai stebėjimai rodo, kad sprogimų sukelti virpesiai būna gerokai silpnesni už patį sprogimą, o jų pakartotinių smūgių seka – retesnė ir silpnesnė nei panašaus stiprumo natūralių žemės drebėjimų atveju.
Be to, ne visi sprogimai apskritai sukelia seisminį aktyvumą. Galimas sprogimo sukeltas žemės drebėjimas paprastai apsiriboja kelių dešimčių kilometrų spinduliu nuo sprogimo vietos.
1969 metais viešojoje erdvėje buvo iškelta prielaida, kad dideli branduoliniai bandymai Nevados bandymų poligone galėjo sukelti pavojingus žemės drebėjimus Kalifornijoje.
Siekiant tai patikrinti, mokslininkai palygino žemės drebėjimų (3,5 magnitudės ir didesnių) dažnį Šiaurės Kalifornijoje su šešių didžiausių termobranduolinių bandymų, vykdytų 1965–1969 metais, laikais. Analizė parodė, kad sprogimų metu seisminio aktyvumo padidėjimo neužfiksuota.
Didžiausi JAV atlikti požeminiai termobranduoliniai bandymai vyko Aleutų salų vakarinėje dalyje, Amčitkos saloje. Galingiausias iš jų – penkių megatonų bandymas, kodiniu pavadinimu „Cannikin“, – įvyko 1971 m. lapkričio 6 d. Jo išlaisvinta energija prilygo 6,9 magnitudės žemės drebėjimui, tačiau net ir šis sprogimas nesukėlė jokių papildomų žemės drebėjimų seismiškai aktyviose Aleutų salose.
Sukėlė žemės drebėjimų seką
2018 metais naudodami naujai patobulintus analizės metodus, mokslininkai nustatė, kad 2017 metų rudenį atliktas Šiaurės Korėjos branduolinės bombos bandymas sukėlė posmūgius, trukusius net aštuonis mėnesius.
Šie smūgiai, įvykę anksčiau nepažymėtoje netoliese esančioje tektoninėje lūžio zonoje, suteikė įžvalgų tiek apie branduolinių sprogimų fiziką, tiek apie tai, kaip gali būti sužadinami natūralūs žemės drebėjimai.
Tačiau Šiaurės Korėjos panaudota bomba buvo nepalyginamai galingesnė už rusų „Orešnik“ raketą.
2017 m. rugsėjo 3 d. įvykęs požeminis bandymas buvo šeštasis Šiaurės Korėjos bandymas ir iki tol pats galingiausias – jo galia siekė apie 250 kilotonų, t. y. maždaug 17 kartų daugiau nei Hirošimą sunaikinusios bombos.
Daugelis ekspertų mano, kad tai buvo vandenilinė bomba – jei tai tiesa, tai reikšmingas žingsnis į priekį, palyginti su primityvesniais atominiais įrenginiais, kuriuos režimas sprogdino anksčiau.
Pats sprogimas sukėlė 6,3 magnitudės žemės drebėjimą. Po 8,5 minučių sekė 4 balų stiprumo drebėjimas, kuris, matyt, kilo tada, kai virš bandymo vietos esanti teritorija šalies Mantapo kalne įgriuvo į požeminę ertmę, kurioje buvo bomba.
Bandymą ir vėlesnį įgriuvimą užfiksavo seismometrai visame pasaulyje, ir tuo metu apie tai buvo plačiai pranešta.
Tačiau vėliau, be didelio viešumo, Kinijos, Pietų Korėjos ir Jungtinių Valstijų seisminės stotys užfiksavo dar 10 mažesnių smūgių, kurie, panašu, kad buvo išsidėstę 5–10 kilometrų spinduliu aplink bandymo vietą.
Pirmieji du įvyko 2017 m. rugsėjo 23 d., o vėliausias – 2018 m. balandžio 22 d.
Mokslininkų manymu, bomba sukrėtė Žemės plutos uolienas ir joms tiesiog prireikė laiko „nusistovėti“.
15min verdiktas: melas. Rusijos žiniasklaidos teiginiai, esą „Orešnik“ raketos smūgis sukėlė maždaug 4 balų stiprumo žemės drebėjimą ir savo galia prilygo mažos galios branduoliniam ginklui, neatitinka faktų. Nei Ukrainos, nei tarptautinės seisminio monitoringo institucijos neužfiksavo jokių seisminių įvykių Lvivo srityje ar kitur Ukrainoje tuo metu.
Be to, balistinės raketos smūgis, net ir labai galingas, negali sukelti tektoninio žemės drebėjimo, o trumpalaikės vibracijos, kurias gali fiksuoti jautrūs prietaisai, nėra laikomos žemės drebėjimais ir nevertinamos pagal magnitudės skalę.
Teiginiai apie „Orešnik“ prilyginimą branduoliniam ginklui taip pat yra nepagrįsti: nėra jokių duomenų apie branduoliniam sprogimui būdingą energijos išsiskyrimą ar jo pasekmes. Tokia informacija laikytina propagandine ir skirta dirbtinai išpūsti ginklo galią bei psichologiškai paveikti auditoriją.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
