Tiesiogiai
2026-06-30 19:04

Ar tiesa, kad Hagos teismas pripažino Krymą Rusijos dalimi?

Socialiniuose tinkluose ir Rusijos žiniasklaidoje plinta teiginiai, esą Hagoje veikiantis tarptautinis arbitražo teismas oficialiai pripažino Krymą Rusijos dalimi. Tokia žinia pasirodė po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė savo vertinimą dėl sprendimo byloje tarp Ukrainos ir Rusijos dėl teisių Juodojoje ir Azovo jūrose. Tačiau tai – manipuliatyvi teismo sprendimo interpretacija. Arbitražas nesprendė Krymo suvereniteto klausimo ir jokiu sprendimu nepripažino pusiasalio Rusijos teritorija – jis nagrinėjo tik ginčą pagal JT Jūrų teisės konvenciją dėl pakrančių valstybių teisių.
Krymo gyventojai
Krymo gyventojai / „Shutterstock“ nuotr.

Birželio 15 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija savo interneto svetainėje paskelbė pranešimą spaudai pavadinimu „Apie Rusijos pergalę tarptautiniame arbitraže dėl pakrantės valstybės teisių Juodojoje jūroje, Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauryje“.

Pranešime teigiama, kad tarptautinio arbitražo sprendimas esą patvirtino Rusijos poziciją dėl Krymo. „Žlugo Kyjivo pastangos užginčyti Rusijos Federacijos suverenitetą Krymo pusiasalyje ir prie jo esančiose jūrų teritorijose“, – rašoma ministerijos išplatintame pranešime.

Ieškinio istorija

2016 m. rugsėjį Ukraina Hagoje veikiančiai Nuolatinei arbitražo institucijai pateikė ieškinį prieš Rusiją. Jis buvo susijęs su Rusijos veiksmais Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauryje po neteisėtos Krymo aneksijos.

Vienu pagrindinių ieškinio argumentų tapo Krymo tilto, sujungusio Rusijos Krasnodaro kraštą su okupuotu Krymo pusiasaliu, statyba.

Krymo tiltas / Sergei Malgavko / ZUMAPRESS.com
Krymo tiltas / Sergei Malgavko / ZUMAPRESS.com

Ukraina teigė, kad Rusija trukdė laivybai Juodojoje ir Azovo jūrose bei Kerčės sąsiauryje, vykdydama tilto statybą ir kitus projektus pažeidė jūrų aplinkos apsaugos reikalavimus, nevykdė įsipareigojimų saugoti povandeninį kultūros paveldą ir sąmoningai gilino tarp valstybių kilusį ginčą.

Be to, Ukraina prašė arbitražo pripažinti, kad Rusija pažeidė jos, kaip pakrantės valstybės, teises, patvirtinti Ukrainos teisę atkurti prieigą prie Juodosios ir Azovo jūrų gamtinių išteklių bei gauti kompensaciją už žalą, padarytą neteisėtai naudojant šiuos išteklius.

Ukraina taip pat siekė, kad Kerčės sąsiauris būtų pripažintas tarptautiniu vandens keliu, užtikrinančiu Ukrainos ir kitų valstybių laivų teisę laisvai juo plaukti.

Be to, ji prašė įpareigoti Rusiją padidinti Krymo tilto centrinės arkos aukštį, kad po juo galėtų praplaukti didesni laivai, ir grąžinti Ukrainai dviejų užgrobtų plaukiojančių gręžimo platformų kontrolę.

Suvereniteto klausimas svarstytas nebuvo

Bylą „Pakrantės valstybės teisės Juodojoje jūroje, Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauryje“ nagrinėjo arbitražo teismas, sudarytas pagal 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) VII priedą ir administruojamas Nuolatinio arbitražo teismo Hagoje. Sprendimas buvo priimtas 2026 m. balandžio 22 d., o viešai paskelbtas birželio 15 d., šalims peržiūrėjus, ar jame nėra konfidencialios informacijos.

Svarbiausia, kad byla apskritai nebuvo susijusi su Krymo priklausomybės ar suvereniteto klausimu. UNCLOS arbitražo teismai neturi jurisdikcijos spręsti teritorinio suvereniteto ginčų – jų kompetencija apsiriboja jūrų teisės klausimais, tokiais kaip laivybos laisvė, pakrantės valstybių teisės, jūrų aplinkos apsauga ir kiti Konvencijos taikymo aspektai. Tai aiškiai pabrėžiama ir pačiame arbitražo sprendime.

Sprendimas palankus abiems šalims ir nė vienai

Teismas atmetė vieną pagrindinių Rusijos argumentų, kad Azovo jūra ir Kerčės sąsiauris yra Rusijos „istorinė įlanka“ ir jos vidaus vandenys. Arbitrai konstatavo, kad šie vandenys nėra tarptautiniai, tačiau jie taip pat nėra išimtinai Rusijos vidaus vandenys – Kerčės sąsiauris ir Azovo jūra yra bendri Ukrainos ir Rusijos vidaus vandenys.

Sprendime taip pat patvirtinta, kad Ukraina išlaiko pakrantės valstybės statusą Juodojoje jūroje, Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauryje bei visas pagal tarptautinę teisę jai priklausančias suverenias teises. Arbitražo teismas pabrėžė, kad jokie vienašaliai ir neteisėti Rusijos veiksmai po 2022 m. šio statuso nepakeitė.

Kita svarbi sprendimo dalis susijusi su aplinkosauga. Teismas nustatė, kad Rusija, statydama Krymo tiltą, tiesdama elektros kabelius ir dujotiekius Kerčės sąsiauryje, pažeidė savo įsipareigojimus pagal JT jūrų teisės konvenciją.

Arbitrai konstatavo, kad nebuvo tinkamai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, nesurinkta pakankamai pirminių aplinkosaugos duomenų ir nepateiktos reikalaujamos vertinimo ataskaitos.

„Wikipedia“ nuotr./Ukrainos karinis laivynas
„Wikipedia“ nuotr./Ukrainos karinis laivynas

Sprendimas nebuvo visiškai palankus Ukrainai. Didelė dalis reikalavimų buvo atmesta. Kai kuriais atvejais arbitrai nurodė, kad nagrinėjami klausimai nepatenka į jų jurisdikciją, kitais – kad Ukrainos pateiktų įrodymų nepakako, o dar kitais konstatavo, jog Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija nebuvo pažeista.

Arbitražo teismas atmetė jos reikalavimus dėl užgrobtų naftos platformų perregistravimo ir nenustatė Rusijos pažeidimų, susijusių su keturiais povandeninio kultūros paveldo objektais, nes, teismo vertinimu, Ukraina nepateikė pakankamai įrodymų.

Todėl arbitražo sprendimas laikytinas mišriu – jame yra tiek Ukrainai, tiek Rusijai palankių išvadų. Tačiau jis nesuteikia jokio pagrindo teigti, kad tarptautinis teismas pripažino Krymą ar Kerčės sąsiaurį priklausančius Rusijai.

Priešingai, arbitražas aiškiai atmetė Rusijos siekį įtvirtinti išskirtinę kontrolę šiuose vandenyse ir dar kartą patvirtino, kad Ukraina išsaugo savo, kaip pakrantės valstybės, teises pagal tarptautinę jūrų teisę.

Po sprendimo paskelbimo abi šalys jį viešai pateikė kaip savo pergalę. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad arbitražas esą „pirmą kartą istorijoje“ teisiškai privalomu sprendimu pripažino Kerčės sąsiaurį ir Azovo jūrą Rusijos vidaus vandenimis. Tačiau toks aiškinimas neatitinka sprendimo turinio.

Ukraina akcentavo kitą sprendimo dalį – arbitražas pripažino, kad statydama Krymo tiltą Rusija pažeidė tarptautinę jūrų teisę, nes neatliko privalomo poveikio aplinkai vertinimo ir nepaskelbė jo rezultatų.

Vis dėlto arbitrai pažymėjo, kad nepakanka patikimų duomenų įvertinti gamtai padarytą žalą, todėl Rusija nebuvo įpareigota nei nugriauti ar pertvarkyti tiltą, nei mokėti Ukrainai kompensaciją. Ukraina oficialiame pranešime plačiau nekomentavo tų ieškinio reikalavimų, kuriuos arbitražas atmetė.

Krymo tiltas / IMAGO/Konstantin Mihalchevskiy / IMAGO/SNA
Krymo tiltas / IMAGO/Konstantin Mihalchevskiy / IMAGO/SNA

15min verdiktas: trūksta konteksto. Rusijos užsienio reikalų ministerija ir ją citavusi žiniasklaida iškraipė tarptautinio arbitražo sprendimo turinį. Hagoje veikiantis arbitražo teismas nesprendė Krymo suvereniteto klausimo ir jokiu sprendimu nepripažino pusiasalio Rusijos teritorija. Byla buvo nagrinėjama pagal JT Jūrų teisės konvenciją ir apsiribojo pakrančių valstybių teisėmis, laivyba bei aplinkosaugos klausimais. Nors sprendime buvo tiek Ukrainai, tiek Rusijai palankių išvadų, jis nesuteikia jokio pagrindo teigti, kad tarptautinis teismas oficialiai pripažino Krymą Rusijos dalimi.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą