Kas nutiko?
Rugpjūčio pabaigoje Ukrainos gynybos pajėgos naktį smogė stočiai Rusijos Briansko srityje, per kurią pagrindiniais naftos produktų vamzdynais buvo pumpuojamas dyzelinas.
Kompleksinį smūgį stočiai sudavė raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai bei nepilotuojamų sistemų pajėgos, bendradarbiaudami su Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgomis ir saugumo tarnyba. Objekto teritorijoje kilo gaisras.
Kariuomenės teigimu, stotis pumpuoja degalus Rusijos naftos produktų vamzdynais okupacinių pajėgų poreikiams. Metinis šio objekto pajėgumas – apie 10,5 mln. tonų.
Ukrainos gynybos pajėgos rugpjūčio 13, 18 ir 22 d. atakavo naftotiekį „Družba“ Rusijoje, kuriuo Vengrija gauna rusišką naftą. Po pastarojo smūgio naftotiekis sustabdė savo veiklą.
Budapeštas apkaltino Ukrainą keliant grėsmę energetiniam saugumui ir „ginkluotu išpuoliu“ prieš ES. Vengrija taip pat uždraudė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadui Robertui Brovdžiui įvažiuoti į savo šalį.
Rugpjūčio 27 d. portalo NV šaltiniai karinėje žvalgyboje GUR pranešė apie sprogimą pagrindiniame naftotiekyje Riazanė-Maskva, kuris yra vienas iš pagrindinių naftos produktų tiekimo šaltinių į Rusijos sostinę.
Vengrijos ir Slovakijos užsienio reikalų ministrai raštu kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami ES imtis veiksmų, kad būtų sustabdyti besitęsiantys Ukrainos išpuoliai prieš Rusijos teritorijoje esantį naftotiekį.
Ar tikrai pasmerkė?
Rusijos žiniasklaidoje atsirado teiginių, esą naftotiekio bombardavimas – draudžiamas. Tokie teiginiai atkeliavo ir iki Lietuvos.
Melagienose pateikiama smarkiai sutrumpinta (ir pakeista) Europos Komisijos atstovių Evos Hrncirovos ir Ariannos Podestos pasisakymų versija.
Per spaudos konferenciją, atsakydama į žurnalistų klausimą, ar Europos Komisija ketina imtis kokių nors veiksmų, kad sustabdytų atakas, E.Hrncirova sakė:
„Mes atidžiai stebime padėtį, susijusią su naftotiekiu „Družba“. Palaikome ryšius su Vengrija ir Slovakija. Žinoma, nuolat vertiname situaciją. (...) Mums svarbus energetinis saugumas, tačiau jis dėl šio incidento nenukentėjo. Kartoju, Europos Sąjungos energetiniam saugumui tai neturėjo įtakos. Abiejų šalių tiekimas pamažu atkuriamas, nes turime priemonių, leidžiančių susidoroti su tokiomis situacijomis“.
A.Podesta taip pat sakė:
„Energetikos tiekimo užtikrinimas, mūsų manymu, yra svarbiausia užduotis. Kritinė infrastruktūra, mūsų nuomone, turi būti apsaugota visų pusių. Tiekimo saugumas yra Europos Sąjungos prioritetas, ir būtent todėl mes nuolat palaikome ryšį su savo valstybėmis narėmis, kad tai užtikrintume. Atsižvelgiant į viską, kas išdėstyta, dar akivaizdžiau, kodėl visos pastangos pasiekti tvarią ir stabilią taiką Ukrainai yra tokios svarbios“.
Ji užsiminė apie taikos atkūrimo misiją Ukrainoje:
„Mes nuolat palaikome ryšį su savo Ukrainos partneriais visais klausimais. Kaip jau minėjau, dar kartą pabrėžėme energijos tiekimo užtikrinimo svarbą. Mes raginame visas puses saugoti kritinę infrastruktūrą. Žinoma, kaip sakiau, pastangos atkurti taiką yra dar svarbesnės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ilgalaikės taikos Ukrainoje pasiekimas taip pat yra susijęs su šia tema“.
Kitaip nei teigia Rusijos žiniasklaida bei kai kurie socialinių tinklų vartotojai, Europos Komisija nepasmerkė Ukrainos dėl atakų prieš „Družba“ naftotiekį ir jų nepavadino „neleistinomis“.
EK tik priminė, kad kritinė infrastruktūra, įskaitant ir šį vamzdyną, turi būti saugoma. Be to, Komisijos atstovai akcentavo, jog problema kyla iš karo Ukrainoje, todėl vienintelis būdas užkirsti kelią tokioms atakoms – ilgalaikė taika.
15min verdiktas: melas. Ukraina nebuvo pasmerkta dėl naftotiekio bombardavimų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
