Nuo „Artemis II“ iki futbolo
Abiejų viršelių nuotraukomis neseniai pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja. Greta ji pridėjo tokį komentarą: „The Economist“ visada ruošia „vizualias“ prognozes metams, ir jos visada gana pranašiškai atitinka realybę.
Bet štai realybė, matyt, tapo tokia tamsi, kad į internetą paleistas ir kitas piešinukas. Nes būtent taip žmonės dabar jau mato šiuos metus...
Kita vertus, šie metai yra „paslapčių atidengimo“ laikas, kai atidengiami ne tik nešvarūs darbai, parodomi jų atlikėjai, bet ir tie, kas juos inicijuoja... O tai jau teikia vilties...“
Abiejose nuotraukose, kaip galima suprasti, matomi savaitraščio viršeliai, kuriuose pavaizduotos prognozės šiems metams. Tokias įžvalgas įtakingas britų leidinys kiekvienų metų pabaigoje skelbia jau keturis dešimtmečius.
Pirmame piešinyje pavaizduoti tankai – šiuo metu pasaulį krečiančių karų simbolis, keletas kosminių aparatų, mat senokai buvo ruošiamasi 2026-aisiais numatytam misijos „Artemis II“ skrydžiui aplink Mėnulį.
Greta vieno iš tankų stovi Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis. Iš garsiosios raudonos MAGA judėjimo kepuraitės galima atpažinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą (prie jo nupieštas 250 metų jubiliejui skirtas tortas – tiek šiemet sukanka nuo JAV nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo.
DTrumpas, tebesantis Baltuosiuose rūmuose, išliks svarbiausiu veiksniu, formuojančiu pasaulio aktualijas 2026 m.
Matyti ir Indijos premjeras Narendra Modis, Kinijos vadovas Xi Jinpingas.
Tarp šių galingųjų valstybių lyderių išsibarstę banknotai ir valiutų ženklai, žingsniuoja robotai, taurėse teliūskuoja vynas, iš jūrinių konteinerių prikrauto krovininio laivo leidžiami šūviai, lyg dūriui pakilę keli švirkštai ir tirpsta ledo kubeliai, simbolizuodami žmones vis užpuolančias ligas bei šylantį klimatą.
Visus tarytum suvienija sportas – ne tik matyti keli sportininkai, įskaitant Milano-Kortinos žiemos olimpinių žaidynių dalyvius, bet ir tokį įvairų pasaulį į orą smagiai spiria futbolininkas. Kaip žinia, netrukus Kanadoje, JAV ir Meksikoje vyks planetos futbolo pirmenybės.
Kitame piešinyje, tik pilkame ir gerokai niūresniame, pilna panašių detalių – stovi tie patys politikai, į orą kyla kosminiai aparatai, tačiau daug kur liepsnoja ugnis, planeta pritvirtinta prie kaukolėmis apkrauto pagrindo, o jį visą tarytum užgrobusi mitinė būtybė – raumeningas vyras velnio veidu, virš galvos iškėlęs futbolo čempionato trofėjų.
Nors internete platinamas paveiksliukas primena piešinį ant žurnalo viršelio ir atrodo šiurpiai pranašiškas, jis nėra tikras – nieko panašaus savaitraštis nepublikavo. Vaizdas sukurtas pasitelkus dirbtinį intelektą (DI) ir greičiausiai jau žinant kai kuriuos šių metų įvykius.
Ateitį nuspėjo ne visada
Kiekvienų metų pabaigoje „The Economist“ išleidžia numerį, kurio viršelyje būna išdėstytos leidinio prognozės artimiausiai ateičiai. To stebuklingomis pranašystėmis laikyti negalima. Savaitraštyje nuolat rašoma apie aktualijas, skelbiamos įvairių reiškinių ir įvykių analizės, aptarinėjami įtakingi politikai, tad redakcijai nesunku numatyti, ko reikėtų laukti artimiausiais mėnesiais.
Čia publikuojami visi žurnalo viršeliai nuo 1986-ųjų pabaigos su prognozėmis kitiems metams. „Šiek tiek teisingai, šiek tiek klaidingai, jokių sąmokslų“, – taip apibendrinti buvę ateities spėjimai.
Ne tik ant praėjusių metų, bet ir ant ankstesnių žurnalų nebuvo jokio piešinio, panašaus į tą, kuriuo pasidalijo minėta „Facebook“ vartotoja.
Koks viršelis su prognozėmis šiems metams pasirodė pernai lapkritį, galima pamatyti žurnalo paskyroje „Instagram“. Prognozės detaliau aptartos atskirame rašinyje. Piešinį itin detaliai išanalizavo gynybos, geopolitikos ir strateginės komunikacijos ekspertė Dize Kandu.
„Šių metų numeryje mūsų žurnalistai ir pakviesti ekspertai apžvelgia geopolitikos, verslo, technologijų ir kultūros perspektyvas. D.Trumpas, tebesantis Baltuosiuose rūmuose, išliks svarbiausiu veiksniu, formuojančiu pasaulio aktualijas 2026 m.“, – pažymėjo savaitraštis.
Ir „Instagram“ vartotojai prie viršelio nuotraukos komentavo, esą paveiksliuke perteikti surežisuoti įvykiai. „Taigi jie prognozavo karą, nes rodo raketas“, – rašė vienas. „Nieko jie neprognozavo, viskas suplanuota“, – atkirto kitas.
Socialinių tinklų vartotojų teigimu, piešinyje buvo išpranašauti ne tik nauji kariniai konfliktai, bet ir hantaviruso protrūkis. Žinia, sąmokslų ieškotojai linkę įvairius dalykus susieti su tam tikrais įvykiais jau jiems įvykus.
O prognozių viršelis apima įvairias plačias temas – politiką, konfliktus, ekonomiką, infliaciją, technologijas, sveikatos tendencijas, dažniausiai – be konkrečių galimų įvykių numatymo, nebent jie suplanuoti iš anksto, pavyzdžiui, sporto renginiai ar jubiliejai.
Paslaptį išduoda „Google“
„The Economist“ viršelį sukūrė menininkai Andrew Rae ir Elizabeth Delphin.
Pirma detalė, išduodanti, kad „viršelis“ su velniu nėra autentiškas, yra ryškumas. Pats piešinys turi griežtas linijas, spalvos, nors ir gana vienodos bei niūrios, yra aiškios. Užtat pavadinimas viršuje – „The World Ahead 2026“ (angl. „2026 m. laukiantis pasaulis“) ir tekstas žemiau (kai kurių straipsnių temos bei antraštės) ir ypač raudonas žurnalo ženklas yra neryškūs, kiek išplaukę.
Vaizdo paieška per „Google Lens“ rodo, kad šis paveiksliukas yra sukurtas pasitelkus DI (angl. „Made with Google AI“). Apie tai rašė ir Albanijos faktų tikrinimo tinklalapis „Faktoje“.
Paslėptas „SynthID“ vandens ženklas rodo, kad visas vaizdas arba jo dalis greičiausiai buvo redaguota arba sugeneruota naudojant „Google“ dirbtinį intelektą.
„SynthID“ yra skaitmeninis vandens ženklas, kurį „Google“ prideda prie viso savo DI sukurto turinio. Tai yra nedidelis pakeitimas pikselių ar panašiame lygyje. Jis gali būti naudojamas įvairiame turinyje (tekste, nuotraukose, vaizdo ar garso įrašuose) ir yra atsparus įvairiems pakeitimams, taigi išlieka net paredagavus vaizdą, garsą ar tekstą.
15min verdiktas: nuotrauka sukurta dirbtinio intelekto. Tokio „The Economist“ viršelio nebuvo, jis sukurtas dirbtinio intelekto.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.