Lyg nuvažiuoti prie jūros ir nepabraidyti?
Klausimą apie tokią misijos baigtį iškėlė vienas „Facebook“ vartotojas. „Man, ir ne tik man, iškilo toks klausimas: „Kodėl NASA, išleidusi 4 milijardus $ už skrydį aplink Ménulį, nepabandé jame nusileisti?“ – pasiteiravo jis ir bičiulius bei sekėjus, kurių turi 11 tūkst., pakvietė padiskutuoti.
Nors klausimas akivaizdžiai ne retorinis ir autorius galimai žino paaiškinimą (mat neslepia pats besidomintis kosmosu ir net organizuojantis edukacijas vaikams šia tema), po įrašu užvirė diskusija, kurioje primintos senos sąmokslo teorijos apie buvusius skrydžius į Mėnulį ir iškelta naujų panašių versijų apie dabartinę misiją.
Per dvi paras įrašas sulaukė maždaug 270 įvairių reakcijų ir daugiau nei 440 komentarų. Diskusiją skatino ir pats autorius: „Oficialiai skelbiama, mokyklose vadovėliuose mokoma, kad gūdžiais 1969m. NASA astronautai išsilaipino Mėnulyje.
Bet dabar, po 57 metų, išleidžiami 4 milijardai dolerių „Artemis“ misijai, buvo skrendama visai arti Mėnulio, bet net nebuvo planuojama jame nusileisti. Ar yra tame logikos???“
„6 kartus buvo nusileista (jeigu tuo tikėti) – su tuometinėm technologijom, – tęsė jis. – Bet dabar, šitaip pažengus technologijoms, nusileisti net nebuvo planuojama. Nors ir buvo skrista arti Mėnulio. Panašu, kad tų ankstesnių skrydžių ir nusileidimų net nebuvo. Tai tik surežisuotas blefas“.
Taip pat skaitykite: „Artemis II“ nesibaigė, o mitų jau yra: kas įamžino erdvėlaivį ir kiti internautų „atradimai“
Vienas komentatorius patikino, kad „tai būtų pirmas kartas, dar niekas nebuvo Mėnulyje, tai buvo tik propaganda, nes patikrinti tokio dalyko neįmanoma, visi tie vaikščiojimai po Mėnulį buvo sukurti Žemėje kaip fantastinis kinas“.
-
Istorinį žmonijos rekordą pasiekę „Artemis II“ išvydo tai, ko kiti nemato: parodė tolimąją Mėnulio pusę
-
Fizikas: „Artemis II“ išbandomas lazerinis ryšys – svarbus Mėnulio bazėms ateityje
-
Internautai verčiasi per galvą bandydami įtikinti senomis sąmokslo teorijomis apie Mėnulį
-
Paskutinė ir pavojingiausia „Artemis II“ misijos fazė: kas laukia astronautų sugrįžtant?
Autorius pritarė: „Jei dabar nusileistų Mėnulyje, pasimatytų visi melai ir neatitikimai iš tų šešių 1969-1972m. įvykusių nusileidimų, kurie buvo tik režisūrinis darbas ir akių dūmimas“.
Kita komentatorė pasitelkė palyginimą: „Jūs man paaiškinkite, kad iš Vilniaus nuvažiavę prie jūros net nepabraidę apsisuksit ir grįšit.“ Įrašo autorius patikino panašią frazę išgirdęs iš kolegės.
Komentatoriai į klausimą atsakė ir su humoru („negavo vizų“, „ateiviai nedavė leidimo prisiparkuoti“), daugelis pateikė išsamius paaiškinimus, kodėl erdvėlaivio „Orion“ įgula tik apskrido Mėnulį ir pasuko Žemės link.
Pilna įrodymų, kad skrydis tikras
Atsakymas į „Facebook“ vartotojo iškeltą klausimą yra paprastas, jį nesunkiai galima rasti internete – misijos, suplanuotos kaip bandomasis skrydis, dalyviai ir neturėjo tikslo nusileisti Mėnulyje.
2017 m. pradėta „Artemis“ yra Mėnulio tyrinėjimo programa, vadovaujama JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA). Jos tikslas – iki 2028-ųjų pabaigos pirmą kartą nuo „Apollo 17“ misijos, įvykusios 1972 m. gruodį, nuskraidinti žmones į Mėnulį.
Be to, ketinama dar po poros metų ten įkurti nuolatinę bazę, kuri būtų tramplinas į žmonių misijas į gilesnį kosmosą.
Programą sudaro vis sudėtingesnės misijos, įgyvendinamos maždaug kas metus. NASA kartu su partneriais suplanavo misijas nuo „Artemis I“ iki „Artemis V“, siūlomos ir papildomos misijos. Per kiekvieną misiją, kuri turi savo numerį, numatoma paleisti specialią itin sunkiosios keliamosios galios vienkartinio naudojimo raketą (Space Launch System, SLS) su erdvėlaiviu „Orion“.
Pirmasis „Orion“ paleidimas su SLS iš pradžių buvo numatytas 2016 m., bet ne kartą atidėtas. Galiausiai erdvėlaivis su trimis į astronautus panašiais manekenais, kurie buvo aprūpinti sensoriais informacijai apie patirtį keliaujant į kosmosą gauti, pakilo 2022 m. lapkričio 16 d. Ši misija žinoma kaip „Artemis I“.
Kaip žinoma, „Artemis II“ dalyviai sėkmingai pakilo šių metų balandžio 1 d. Besidomintieji turėjo visas galimybes įsitikinti, kad tai – ne suvaidintas projektas, kaip aiškina kai kurie internautai. Pakilimas buvo transliuojamas tiesiogiai, nufilmuotas ir iš paties „Orion“.
Nuo pat pradžių buvo pranešama apie misijos pažangą, NASA pasiūlė galimybę ją stebėti tiesiogiai platformoje „YouTube“.
Papildomai agentūra nuolat atnaujina savo tinklaraštį, kuriame pateikiama detali informacija apie skrydžio eigą – nuo erdvėlaivio judėjimo iki kasdienių detalių.
Į Mėnulį – tik 2028-aisiais
Dabartinis skrydis buvo panaudotas raketai, erdvėlaiviui „Orion“, gyvybės palaikymo sistemoms, navigacijai ir įgulos sugrįžimo keliui patikrinti prieš pereinant prie kur kas sudėtingesnio etapo – nusileidimo Žemės palydove.
„Artemis II“ tikslas buvo apskraidinti astronautus aplink Mėnulį ir saugiai pargabenti namo, patvirtinant, kad visa įgulos sugrįžimo sistema veikia kosmose. Toks programos įgyvendinimas etapais leidžia NASA rasti ir pašalinti problemas prieš išleidžiant žmones ant Mėnulio paviršiaus.
Mėnulyje būtų reikalingas nusileidimo modulis, mat pats „Orion“ nusileisti negali. NASA vis dar kuria nusileidimo modulį ir kitą nusileidimo įrangą, todėl programa įgyvendinama etapais, o ne bandoma viską aprėpti iš karto.
Nusileidimas yra sudėtingas ir rizikingas procesas, todėl NASA pirmiausia nori patikrinti kiekvieną svarbią jo dalį atskirai. „Artemis II“ taikomas laisvo grįžimo stiliaus kelias, skirtas padėti įgulai saugiai nusileisti, net jei kas nors nutiktų ne taip.
Kita misija – „Artemis III“, per kurią bus atliekami susijungimo su Žemės orbitoje esančiu mėnuleigiu bandymai, numatyta 2027 m.
Pirmasis pilotuojamas „Artemis“ programos nusileidimas Mėnulyje laukia dar vėliau, pagal dabartinius planus – 2028-ųjų pradžioje, netrukus po to ketinama ten pradėti statyti specialią bazę. Dar vėliau žadami kasmetiniai nusileidimai Mėnulyje ir net skrydis į Marsą.
15min verdiktas: trūksta konteksto. „Artemis II“ tikslas nebuvo žmonėms nusileisti Mėnulyje. Šis skrydis yra didžiulės programos, įgyvendinamos etapais, dalis, jis buvo vienas iš šių etapų, nusileidimas Žemės palydove numatytas ne anksčiau kaip 2028 m.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
