Rusijos žiniasklaida, nušviesdama geležinkelio susprogdinimą Varšuvos–Liublino linijoje, pradėjo teigti, kad Lenkija dėl įvykio apkaltino būtent Ukrainą. Toks naratyvas skirtas diskredituoti Ukrainą ir pabloginti Lenkijos bei Ukrainos santykius.
Tvirtinama, esą net 40 proc. lenkų įsitikinę, kad diversijas surengė Ukraina. Tačiau tai – netiesa.
Kas nutiko?
Lapkričio 15–17 d. Lenkijoje įvyko du išpuoliai prieš geležinkelio infrastruktūrą, kuriuos šalies vadovai vadino neturinčiais precedento ir galbūt rimčiausiais saugumo pažeidimais nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Šeštadienį sprogimas sugadino geležinkelio ruožo, jungiančio Varšuvą su Ukrainos siena, atkarpą netoli Mikos kaimo centrinėje Lenkijoje. Antrasis incidentas sekmadienį įvyko toje pačioje geležinkelio linijoje netoli Pulavų miesto rytinėje Lenkijoje. Dėl jo keleivinis traukinys, vežęs 475 žmones, buvo priverstas staigiai sustoti.
Po sprogimų Lenkijos valdžios institucijos įtariamaisiais paskelbė du Ukrainos piliečius, kaip teigiama, susijusius su Rusijos žvalgyba, kurie pabėgo į Baltarusiją ir prašo išduoti juos šaliai.
Trečiadienį Lenkija pareiškė kaltinimus šiems vyrams ir paskelbė dėl šių incidentų uždarysianti paskutinį šalyje veikusį Rusijos konsulatą.
Ukrainos nekaltina
Iš tiesų Lenkija nekaltino Ukrainos surengus išpuolį. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pavadino išpuolį „valstybiniu terorizmo aktu“, kurį užsakė Rusija. Lenkijos valdžia tiesiai įvardijo, kad įtariami Ukrainos piliečiai buvo užverbuoti Rusijos specialiųjų tarnybų kaip vykdytojai ir vėliau pabėgo į Baltarusiją.
Sprogstamojo įtaiso detonavimas ant geležinkelio bėgių buvo įvykdytas kelio Varšuva–Liublinas linijoje, prie Miko kaimo. Šis geležinkelio ruožas yra strategiškai svarbus, nes juo gabenama karinė, humanitarinė ir degalų pagalba Ukrainai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė sukurti bendrą Lenkijos ir Ukrainos darbo grupę, kuri koordinuotų veiksmus siekiant užkirsti kelią galimoms Rusijos diversijoms. Pasak jo, „visi faktai rodo rusišką pėdsaką“, o tokiais išpuoliais niekas kitas, išskyrus Rusiją, nėra suinteresuotas.
Pažymėtina, kad Rusija, vykdydama diversijas Europoje, dažnai pasitelkia Ukrainos ar kitų šalių piliečius. Tai būdinga Kremliaus vykdomai hibridinio karo taktikai, kuri leidžia maskuoti savo dalyvavimą ir kartu diskredituoti Ukrainą.
Pavyzdžiui, 2024 m. Lenkijoje buvo sulaikyti, o šiemet nuteisti keli Ukrainos piliečiai, įtariami didžiausio Varšuvos prekybos centro padegimu. Kaip nurodo Lenkijos prokuratūra, šis išpuolis taip pat buvo įvykdytas Rusijos nurodymu.
15min verdiktas: Manipuliacija. Nors diversijos vykdymu įtariami ukrainiečių tautybės asmenys, Lenkija nekaltina Ukrainos rengus ataką. Varšuvoje–Liubline įvykęs geležinkelio bėgių sprogdinimas tiriamas kaip galimai Rusijos inicijuota diversija, o Lenkijos politikai ir Ukrainos prezidentas viešai nurodė į galimą „rusišką pėdsaką“. Taip pat yra žinoma, kad ankstesniuose Lenkijoje tirtuose išpuoliuose buvo sulaikyti ir Ukrainos piliečiai, kurie, pasak prokuratūros, veikė pagal Rusijos nurodymus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
