Mirė ligoninėje?
Žinią apie tariamai tragišką Izraelio žvalgybos tarnybos vadovo likimą paskelbė ir vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos. Tiesa, apsidrausdamas jis pridėjo, kad tai skelbiama socialiniuose tinkluose, taigi patikimumas mažėja, ir kad oficialaus patvirtinimo nėra.
„Dvi kol kas nepatvirtintas žinias“ jis pranešė trečiadienį po vidurdienio. Įrašas sulaukė daugiau nei 330 reakcijų ir kone 100 komentarų, keturios dešimtys žmonių juo pasidalijo.
Pirmoji žinia – „socialinėje žiniasklaidoje sklinda žinia, kad „Mossad“ direktorius D.Barnea mirė po to, kai tariamai buvo išvežtas į Tel Avivo ligoninę“. Vyras pridėjo, kad nuo tada Izraelio valdžios institucijos neskelbė jokio oficialaus patvirtinimo.
Be to, internauto žodžiais, „internete sparčiai plinta žinia, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu žuvo per Irano oro antpuolį“. Jis ir čia pridėjo, kad „didžiosios žiniasklaidos priemonės nepranešė jokio oficialaus patvirtinimo“.
Taip ir turėtų būti – nei pagrindiniai Izraelio, nei didieji tarptautiniai portalai neskelbė nieko panašaus. Priešingai – pavyzdžiui, „The Jerusalem Post“ portale ketvirtadienio vakarą pagrindinis straipsnis buvo B.Netanyahu komentaras apie karą.
Nepaisant iškeltų abejonių ir pripažinimo, kad niekas paskelbtos informacijos nėra patvirtinęs, „Facebook“ vartotojas išlaikė įrašą savo paskyroje ir net nepapildė jo naujesniais duomenimis.
Paskelbė net vaizdo įrašą
Tą pačią žinią, kai kurie – ir su dar daugiau detalių, pastarosiomis dienomis paskelbė ne vienas įvairių socialinių tinklų vartotojas.
Kai kurie pranešė tik patį faktą, esą D.Barnea, kuris yra paskelbęs ketinimus palikti pareigas šį birželį, mirė per Irano atakas. Kitur, ypač „YouTube“, nurodyta, esą Izraelyje įvykdytas antpuolis pareikalavo ir daugiau svarbių pareigūnų gyvybių. Pavyzdžiui, paminėtas nacionalinio saugumo ministras Itamaras Benas Gviras, taip pat – B.Netanyahu brolis Iddo.
Tačiau iškart pridėta, kad nerasta jokių patikimų šios informacijos patvirtinimų, ir paaiškinta, kad karo metu dezinformacija sklinda itin greitai.
Šis pavyzdys kaip tik tai patvirtina – skubūs paneigimai išplito kur kas labiau nei pats gandas apie D.Barnea žūtį. Tačiau nei ir neigiant pirmiausiai paskelbiama melaginga informacija, po to nelabai tvirtai pridedama, kad niekas jos nepatvirtina, taigi gandas toliau plinta. Net ir kurį laiką nesulaukus oficialių pranešimų, žinutės ir vaizdo įrašai tebėra prieinami.
Kartu su klaidingu teiginiu apie ataką prieš D.Barnea bei jo nuotrauka kai kur skelbiamas ir prastos kokybės vaizdo įrašas. Tačiau be įvairių spekuliacijų apie sužeidimą, žūtį, kaltininką ir galimą konflikto eskalavimą nepateikiama jokios konkrečios informacijos: kur ir kada įvykdyta ataka, kas leidžia teigti, kad ją įvykdė Iranas, kaip sureagavo Izraelis, kitos valstybės, ypač – pats Iranas. Neplatinamos ir jokios nuotraukos iš įvykio vietos.
Indijos tinklalapio „The Sunday Guardian“ teigimu, kartu su melagiena platinamas vaizdo įrašas su D.Barnea visiškai nesusijęs. Jame užfiksuoti pranešimų gaviklių sprogimai, vykę Libane 2024 m.
Suplakus realų, bet seną filmuką su informacija, kuri yra susijusi su aktualiais įvykiais ir yra gana tikėtina, sudaromas įspūdis, kad tai tikrai įvyko. Ši gudrybė įprasta per dezinformacijos kampanijas konfliktų metu, kai vaizdo įrašai iš ankstesnių įvykių vėl naudojami melagingiems naratyvams pagrįsti.
Patikėjo net politikas
Nuo kovo 8 d. Irano valstybinėje žiniasklaidoje ir proiranietiškose socialinės žiniasklaidos paskyrose imta skelbti, neva ši šalis nužudė kai kuriuos Izraelio vyriausybės pareigūnus ar jų šeimos narius. Minėti premjeras Benjaminas Netanyahu ir jo brolis, „Mossad“ direktorius D.Barnea, kiti žmonės.
Kovo 9 d. įrašą apie tariamą D.Barnea nužudymą savo paskyroje „X“ paskelbė Mehmetas Vefa Dagas, kuris užpernai nesėkmingai dalyvavo Keiptauno (Pietų Afrika) mero rinkimuose.
Jis pasidalijo jau minėtu vaizdo įrašu, kuriame matyti nuolaužomis nusėta gatvė, ir parašė: „Atrodo, kad „Mossad“ vadovas D.Barnea atsidūrė taikinyje ir nužudytas, o pranešimai apie tai pasirodė vos prieš kelias minutes. Tai didelis smūgis Izraeliui.“
Įrašas, kuris iki šiol surinko 1,6 mln. peržiūrų ir 34 tūkst. patiktukų, skamba nelogiškai vien dėl laiko neatitikimo. Buvęs kandidatas minėjo ką tik pasirodžiusius pranešimus, nors apie pareigūno žūtį buvo skelbiama jau išvakarėse.
Nei šis, nei įrašai apie I.Netanyahu ir I. Beną Gvirą, jų namų atakas, avarijas ar patirtus sužalojimus nėra teisingi. Nėra jokių oficialių ar patikimų žiniasklaidos priemonių pranešimų patvirtinančių buvus ką nors panašaus.
15min verdiktas: melas. Pranešimai apie tariamus „Mossad“ vadovo D.Barnea, kitų Izraelio pareigūnų ar jų giminaičių sužeidimus ar net žūtis yra melagingi. Jokie oficialūs ir patikimi šaltiniai to neskelbia. Platinamas vaizdo įrašas, kuriame esą užfiksuota ataka prieš žvalgybos tarnybos vadą, nufilmuotas 2024 m. Libane ir nesusijęs su dabartiniais įvykiais.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
