To paties viliasi ir Lietuvoje
Tokią žinią savo sekėjams lapkričio 24-ąją paskelbė viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos ir ją susiejo su situacija mūsų šalyje.
„Norvegija pirma pasaulyje VISIŠKAI uždraudė miškų naikinimą pas save, – rašė internautė. – Pavydu.
Turim tokį lobį, kuris jau didžiąja dalimi sudarkytas, ir, matyt, dar palauksim, kol bus VISIŠKAI sunaikintas, kad praregėtų sprendimų galią turintys valdžiažmogiai... <…>“
Ši žinia nebuvo karšta naujiena – ją identiška ar panašia fraze anglų kalba („Norvegija oficialiai tapo pirmąja pasaulyje šalimi, uždraudusia miškų kirtimą“) įvairių socialinių tinklų vartotojai skelbė ne tik pastarosiomis dienomis, bet ir lapkričio pradžioje, spalį, liepos pradžioje (tuo metu ir vėliau ši informacija pasirodė ir kitur internete).
Ar iš tiesų Norvegijos valdžia priėmė tokį revoliucinį sprendimą?
Seka ES taisyklėmis
Kaip tik liepos 7 d. šios šalies vyriausybė paskelbė, kad „Norvegija įgyvendins Europos Sąjungos (ES) taisykles, skirtas miškų naikinimui mažinti“.
ES miškų naikinimo reglamente reikalaujama, kad žaliavos ir produktai, parduodami Bendrijoje arba eksportuojami į trečiąsias šalis, neprisidėtų prie miškų naikinimo ar alinimo ir kad būtų pagaminti teisėtai. Šis dokumentas, priimtas 2023 m. ir įsigaliosiantis šiemet gruodžio 30 d., taikomas medienai, kavai, kaučiukui, aliejinėms palmėms, galvijams, kakavai ir sojai.
Norvegijos vyriausybė nusprendė įtraukti reglamentą į Europos Ekonominės Erdvės (EEE) susitarimą. Tam dar reikės parlamento pritarimo.
Vartotojai turėtų būti tikri, kad jų perkami produktai neprisideda prie svarbių pasaulio gamtai ir klimatui vietovių miškų naikinimo. Štai kodėl vyriausybė nustatys reikalavimus didelės rizikos produktams, tokiems kaip mediena, kava ir kakava.
Kadangi susitarimas neapima žemės ūkio produktų ir eksporto, taisyklės netaikomos kakavos pupelėms, lukštams ir atliekoms, tam tikriems aliejinių palmių produktams, galvijams (gyviems gyvūnams, mėsai ir valgomiems subproduktams), sojai.
„Miškų naikinimas yra didelė pasaulinė problema, o miškų pavertimas žemės ūkio paskirties žeme sudaro beveik 90 proc. pasaulinio miškų naikinimo, – pranešime pacituotas klimato ir aplinkos ministras Andreas Bjellandas Eriksenas. – Vartotojai turėtų būti tikri, kad jų perkami produktai neprisideda prie svarbių pasaulio gamtai ir klimatui vietovių miškų naikinimo. Štai kodėl vyriausybė nustatys reikalavimus didelės rizikos produktams, tokiems kaip mediena, kava ir kakava.“
ES miškų naikinimo reglamentą ES priėmė 2023 m. ir jis bus taikomas nuo 2025 m. gruodžio 30 d.
Įsipareigojimas – dar 2016-aisiais
Ta pati žinia – kad „Norvegija „pirmoji pasaulyje“ įsipareigojo visiškai nenaikinti miškų“ – buvo skelbiama ir 2016 m. Mat tų metų gegužės 26 d. parlamentas pažadėjo, kad vyriausybės viešųjų pirkimų politikoje neliks miškų naikinimo.
Anuomet šią naujieną pranešė CNN, „Forbes“.
Stortingo (parlamento) Energetikos ir aplinkos komitetas kaip Gamtos įvairovės veiksmų plano dalį rekomendavo įsipareigojimą, kad joks produktas, kuris prisideda prie miškų naikinimo, nebus naudojamas šioje Skandinavijos šalyje.
Taip pat skaitykite: Aistras kelia medžių kirtimas ir Brazilijoje: ar tikrai taip ruoštasi klimato kaitos konferencijai?
Komitetas kartu paprašė vyriausybės „nustatyti reikalavimus, užtikrinančius, kad viešieji pirkimai neprisidėtų prie atogrąžų miškų naikinimo“.
Pagrindiniai tokių rekomendacijų lobistai buvo Norvegijos atogrąžų miškų fondas, to siekęs daugelį metų. Būtent šie aktyvistai paskelbė, kad „Norvegija yra pirmoji šalis pasaulyje, įsipareigojusi dėl nulinio miškų naikinimo savo viešuosiuose pirkimuose“.
„Tai – svarbi pergalė kovoje už atogrąžų miškų apsaugą, – džiaugėsi fondo politikos ir kampanijos vadovas Nilsas Hermannas Ranumas. – Per pastaruosius kelerius metus nemažai įmonių įsipareigojo nutraukti prekių, kurios gali būti siejamos su atogrąžų miškų naikinimu, pirkimą.
Iki šiol vyriausybės neprisiėmė panašių įsipareigojimų. Todėl labai teigiama, kad Norvegijos valstybė dabar seka jų pavyzdžiu ir kelia tuos pačius reikalavimus viešųjų pirkimų srityje.“
Balsuodamas dėl 2019 m. biudžeto, parlamentas nusprendė atsisakyti biokuro, kuriam pagaminti kertami miškai.
Įsipareigojimai saugoti miškus užsimezgė 2014 m. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime.
Jo metu Norvegija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija paskelbė bendrą pareiškimą, kad „sieks nacionalinių įsipareigojimų, palaikančių tiekimo grandines be miškų naikinimo, įskaitant viešųjų pirkimų politiką, siekiant tvariai tiekti tokias prekes kaip palmių aliejus (maisto gaminimui), soja (sojų vaško žvakės, sojų maisto produktai), jautiena ir mediena“.
Po poros metų Norvegija buvo vienintelė valstybė, parėmusi šį pareiškimą savo politiniais sprendimais.
Ji ne vienoje šalyje finansavo įvairius projektus, skirtus miškams apsaugoti. Tiesa, kai kurie šį indėlį įvertino kaip viešųjų ryšių triuką.
Draudimas – ne absoliutus
Taigi atsakymas į klausimą, ar internete plintanti žinia, jog Norvegija uždraudė miškų naikinimą, – teisinga, nėra paprastas. Jei labai tiksliai, reikėtų atsakyti „ne“, nes medžių ar net miško kirsti apskritai neuždrausta. Ši frazė reiškia konkrečią politiką
Norvegija neuždraudė visų miškų naikinimo priemonių, tačiau pirmoji įsipareigojo vykdyti viešuosius pirkimus be miškų naikinimo, o dabar įgyvendina ES taisykles, skirtas užkirsti kelią su miškų naikinimu susijusiam importui.
Parlamento nurodymu vyriausybės pirkimai neturi prisidėti prie miškų naikinimo. Tai reiškia, kad valstybinės sutartys negali būti sudaromos su įmonėmis, kurios susijusios su miškų naikinimu. Be to, palmių aliejus, soja, jautiena, mediena ir panašūs produktai, jei perkami už viešąsias lėšas, turi būti pagaminti nenaikinant miškų.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Norvegija neuždraudė miškų kirtimo visiškai, tačiau tikrai pirmoji įsipareigojo vykdyti viešuosius pirkimus be miškų naikinimo ir už viešąsias lėšas pirkti tam tikrus produktus tik jei jiems pagaminti nebuvo naikinami miškai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
