Šių metų vasario 3 d. JAV prezidentas D.Trumpas išreiškė susidomėjimą gauti Ukrainos retųjų metalų mainais į JAV pagalbą.
„Siekiame sudaryti sandorį su Ukraina, pagal kurį ji užtikrintų tai, ką mes jai suteikiame, savo retosiomis iškasenomis ir kitais dalykais“, – sakė D.Trumpas, Ovaliajame kabinete bendraudamas su žurnalistais.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalis yra atvira sąjungininkų „investicijoms“, jei jie padės jai kovoti su Rusija.
JAV prezidento pasiūlymas buvo sukritikuotas kaip pasinaudojimas Rusijos invazija siekiant materialinės naudos, o Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šį planą pavadino „savanaudišku“.
Retieji metalai – ar jie tikrai reti?
Retieji metalai – 17 elementų, kurie, nepaisant jų pavadinimo, iš tikrųjų nėra tokie reti.
Kiekvienas iš jų yra naudojamas pramonėje ir juos galima rasti įvairiuose kasdieniuose ir aukštųjų technologijų įrenginiuose – nuo elektros lempučių iki nuotoliu valdomų raketų ar vėjo turbinų.
Tačiau jų pasaulines tiekimo grandines valdo Kinija, todėl išteklių kontrolė yra strategiškai pažeidžiama vieta, kurią Vašingtonas jau daugelį metų desperatiškai stengiasi pašalinti.
Remiantis 2024-ųjų JAV geologijos tarnybos vertinimu, vadinamų retųjų metalų pasaulio telkiniuose yra apie 110 mln. tonų, įskaitant 44 mln. tonų Kinijoje, kuri yra didžiausia pasaulyje gamintoja.
Dar apskaičiuota, kad apie 22 mln. tonų jų esama Brazilijoje, 21 mln. – Vietname, 10 mln. – Rusijoje ir 7 mln. – Indijoje.
JAV ir Kinijos prekybos konflikto įkarštyje 2019-aisiais, kai abi šalys ėmėsi tarpusavio muitų ir prekybos apribojimų, Kinijos nacionalinė žiniasklaida užsiminė, kad retųjų metalų eksportas į JAV gali būti nutrauktas kaip atsakas į JAV prekybos politiką.
Šis grasinimas sukėlė neužtikrintumo jausmą daugeliui gamybos įmonių, kurios priklausė nuo Kinijos tiekimo, ir stipriai paveikė globalią tiekimo grandinę.
-
Kinijos spauda: JAV dėl prekybos karo gali netekti prieigos prie retųjų žemių metalų
-
Kodėl D.Trumpas siekia retųjų metalų iš Ukrainos mainais už JAV pagalbą?
-
D.Trumpas kelia sąlygas Ukrainai dėl tolesnės pagalbos: nori naudos ir pinigų grąžinimo
-
Naujas posūkis: V.Zelenskis nepasirašė susitarimo su JAV dėl retųjų metalų
-
Po antausio D.Trumpui Ukraina teikia savo variantą JAV dėl retųjų metalų
Beveik susitarė
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis į savo pergalės planą įtraukė sąlygą dėl retųjų žemių išteklių, šiuo klausimu pasikliaudamas JAV.
Po to V.Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas yra atviras naudingųjų iškasenų gavybai kartu su partneriais.
2025 m. vasario 7 d. V.Zelenskis tvirtino, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos galėtų bendrai eksploatuoti naudingąsias iškasenas Ukrainos teritorijoje pagal galimą susitarimą su D.Trumpo administracija.
Tą pačią dieną JAV prezidentas D.Trumpas pareiškė, kad planuoja susitikti su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu, be kita ko, aptarti JAV pagalbą mainais į retuosius metalus.
Vasario 11 d. D.Trumpas paskelbė, kad Ukraina „iš esmės sutiko“ perduoti JAV retųjų metalų kaip užmokestį už karinę pagalbą, kurią Vašingtonas suteikė Kyjivui.
Tačiau Ukrainos prezidentas galiausiai nepasirašė finansinio susitarimo dėl retųjų metalų, kurį Kyjive jam pasiūlė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas. Kaip skelbia CNN, Ukrainos vadovas tikėjosi susitarimą aptarti su D.Trumpu asmeniškai.
Penktadienį iš Miuncheno saugumo konferencijos užkulisių atskriejo žinia, kad Ukraina baigė rengti ir perdavė JAV memorandumo dėl šalių ekonominės partnerystės projektą. Apie tai portalo „Unian“ korespondentui pranešė šaltinis iš Ukrainos delegacijos konferencijoje.
„Ukraina perdavė dokumentą, o amerikiečių pusė paprašė laiko iki penktadienio 17.00 val. su juo padirbėti“, – sakė delegacijos atstovas.
Rusams verda kraujas
Tačiau rusų propagandininkai puolė aiškinti, kad Ukraina neturi ką pasiūlyti JAV, mat didžioji dalis šalies naudingųjų iškasenų yra Rusijos kontroliuojamose teritorijose. Tą esą paskelbė įtakingas verslo ir politikos žurnalas „Forbes“.
„Forbes“ apskaičiavo, kad Rusijos Federacija kontroliuoja 70 proc. Ukrainos naudingųjų iškasenų: daugiausia jų yra Donecko, Dniepropetrovsko ir Lugansko regionuose. Jų vertė siekia 15 trilijonų JAV dolerių“, – rašoma pastaruoju metu itin aktyviai platinamoje žinutėje.
„Forbes“, tiksliau, jo ukrainietiškoji versija „Forbes Ukraine“, paskelbė straipsnį „Vertingi metalai mainais į ginklus. Ukraina gali pasiūlyti Trumpui trilijonų dolerių vertės naudingųjų iškasenų. Kas gali tam sutrukdyti?“.
Jame iš tiesų buvo rašoma apie tai, kiek ir kur Ukrainoje yra naudingųjų iškasenų.
Žurnalistai, remdamiesi 2023 metų tyrimu, rašė, kad visos Ukrainos retųjų metalų iškasenos vertinamos 14,8 trilijono dolerių. 70 proc. visos sumos teritoriniu požiūriu „tenka tik trims regionams – Donecko, Dniepropetrovsko ir Luhansko sritims“.
Tačiau Rusija nekontroliuoja visų šių regionų. Tą rodo ir Tarptautinio karo studijų instituto (ISW) nuolat atnaujinami žemėlapiai.
„War on the Rocs“ analitikų skaičiavimais, šiuo metu Rusija kontroliuoja apie 17,3 proc. Ukrainos teritorijos.
Nepaisant to, Vladimiro Putino apetitas kur kas didesnis – jis yra pareiškęs, kad siekia didelių teritorijų Ukrainoje už dabartinės fronto linijos ribų. Jis norėtų, kad Rusijos kontrolėn pereitų ne tik Krymas, bet ir visi keturi pietų ir rytų Ukrainos regionai (Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritys).
Ukrainos naujienų ir analizės projekto freeradio.com.ua analitikų skaičiavimais, 2025 m. sausio pabaigoje Ukrainos gynybos pajėgos kontroliavo apie 42 proc. Donecko srities. Sausio mėnesį Rusijos okupantai užėmė apie 1 proc. regiono.
Nuo Dniepropetrovsko srities sienų iki artimiausios Rusijos pozicijos fronte sausio pabaigoje buvo likę 7,5 kilometro, taigi ši sritis yra visiškai kontroliuojama Ukrainos. Panašiose pozicijose rusai buvo ir praėjusių metų lapkričio viduryje.
Atvirų šaltinių žvalgybos projekto deepstatemap.live interaktyvūs žemėlapiai taip pat rodo, kad Rusija kontroliuoja mažiau teritorijų nei skelbiasi, ir tikrai mažiau nei norėtų V.Putinas.
Ne tik metalai
Be to, reikėtų atskirti sąvokas – naudingosios iškasenos nėra vien retieji metalai. Tai – gamtinės, susidariusios Žemės plutoje, organinės arba neorganinės kilmės medžiagų sankaupos, turinčios praktinę reikšmę. Naudingosios iškasenos būna kietos, skystos ir dujinės.
Ukraina turi nepaprastai daug išteklių – nors šiuo metu šalis yra labai priklausoma nuo importuojamos energijos, kad patenkintų vidaus poreikius, ateityje padėtis gali pasikeisti dėl didelių neišnaudotų dujų ir anglių atsargų.
Iki 2022 m. invazijos Ukraina importavo maždaug trečdalį gamtinių dujų, daugiau kaip du trečdalius naftos ir beveik pusę anglių.
Kaip pažymi portalo foreignpolicy.com analitikai, Ukraina gali turėti antrus pagal dydį gamtinių dujų išteklius Europoje po Rusijos – 1,1 trilijono kubinių metrų įrodytų atsargų ir iki 5,4 trilijono kubinių metrų, jei įskaičiuosime tikėtinus išteklius.
Plataus masto Rusijos invazijos pradžioje Ukraina turėjo 151 veikiančią anglių kasyklą ir iki 41 mlrd. tonų anglių atsargų, kurios yra vienos didžiausių pasaulyje. Šie turtai yra dar viena priežastis, kodėl Ukrainos kontrolė yra tokia patraukli Kremliui.
15min verdiktas: manipuliacija. Siekiama sudarytį įspūdį, esą Rusija kontroliuoja 70 proc. visų Ukrainos naudingųjų iškasenų, tačiau taip nėra – šiuo metu Rusija net pilnai nekontroliuoja teritorijos, kurioje užfiksuotos didelės retųjų metalų sankaupos. Neteisinga teigti, kad Rusija kontroliuoja 70 proc. visų Ukrainos naudingųjų iškasenų išteklių arba 70 proc. jų bendros vertės.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
