„Naujosios neapibrėžtumo eros madinga frazė yra „pilkoji zona“ – būsena, kai niekas nėra juoda arba balta, kai nėra nei visiško karo, nei taikos“, - rašoma straipsnyje.
Tačiau F.Merzas nėra vienintelis, kuris jaudinasi. Buvęs NATO vadovas George'as Robertsonas, britų vyriausybės gynybos peržiūros bendraautorius, išreiškė nerimą dėl neseniai įvykusių atakų ir įspėjo, kad civilinė infrastruktūra nėra tam pasirengusi.
„Ar galime įsivaizduoti, kad tai tik sutapimas, jog šie dalykai vyksta, kad diversijos vyksta visoje Europoje?“ – pareiškė jis.
„Turime nerimauti dėl „pilkosios zonos“ atakų. Jei išsijungs šviesa, bus per vėlu“, – tęsė G.Robertsonas, referuodamas į sero Edwardo Grey'aus pareiškimą prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kad „visoje Europoje gesinamos šviesos“.
Jis paklausė savo auditorijos: „Ar turite žibintuvėlius su veikiančiomis baterijomis kiekviename savo namų kambaryje? Ar turite žvakių?“.
Dronų įsiveržimai į NATO šalių oro erdvę, dėl kurių buvo uždaryti Europos oro uostai ir pakilę Aljanso naikintuvai, atskleidė Europos nepasirengimą po dešimtmečių strateginės ramybės ir sukėlė abejonių, ar populistų sukeltų neramumų susilpnintos vyriausybės sugebės sutelkti politinę valią persiginkluoti.
„Be to, niekada nebuvo tiek daug neaiškumo dėl JAV saugumo garantijų NATO partneriams. Prezidentas Donaldas Trumpas nuolat kartoja, kad Ukrainos karas niekada nebūtų prasidėjęs, jei jis būtų buvęs prezidentu. Tačiau naujasis pavojus kilo būtent jo kadencijos metu. Ar jo ambivalentiškumas Vakarų aljanso atžvilgiu, neaiškumas dėl jo „raudonųjų linijų“ ir psichodrama, susijusi su prezidento Vladimiro Putino liaupsinimu ir atmetimu, atvėrė kelią pavojingam Rusijos avantiūrizmui?“, – klausia straipsnio autoriai.
„Ar toleruotumėte Kubos naikintuvus virš Floridos?“
Jų teigimu, auganti įtampa kitoje Atlanto pusėje beveik nepasiekė Amerikos „toksiško politinio burbulo“, nes ji buvo užgožta Charlie Kirko nužudymu, D.Trumpo sprendimu dislokuoti Nacionalinės gvardijos karius Amerikos miestuose ir vyriausybės uždarymu.
„Rusija iki šiol protingai nebandė JAV saugumo“, – pridūrė CNN.
Tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pateikė analogiją amerikiečių žiūrovams.
„Kiekviena suvereni šalis turi teisę kovoti su įsibrovėliais, – sakė jis CNN žurnalistui Fareedui Zakarijai. – Jūs netoleruotumėte Kubos naikintuvų virš Floridos.“
Lenkija buvo sukrėsta, kai praėjusį mėnesį į jos oro erdvę įskrido mažiausiai dvi dešimtys Rusijos dronų. Tuo tarpu JAV gynybos pareigūnai negalėjo apsispręsti, ar tai buvo tyčinis veiksmas.
„Tai buvo nesvarbu, nes tai buvo vienas iš rimčiausių įsibrovimų į NATO teritoriją“, – pabrėžiama straipsnyje ir priduriama, kad tolesni įvykiai paneigė, jog tai galėjo būti klaida.
Savo ruožtu Rusija išjuokė Europos NATO narių susirūpinimą kaip paranoją, kuri yra pretekstas kariniam stiprinimui, kuris, jos teigimu, kelia grėsmę Maskvai.
„Aš to daugiau nedarysiu“, – praeitą savaitę su šypsena veide sakė Vladimiras Putinas ir paneigė, kad turi dronus, galinčius pasiekti Vokietiją, Prancūziją ar Portugaliją.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį pareiškė, kad, nors dronų kilmė nežinoma, bet jis tikisi, kad šie įsibrovimai privers Prancūzijos ir Vokietijos rinkėjus nusisukti nuo savo lyderių.
„Svarbiausia, kad trumparegiai europiečiai savo kailiu pajustų karo pavojų. Kad jie bijotų ir drebėtų kaip kvaili gyvuliai, varomi į skerdyklą“, – kalbėjo D.Medvedevas.
Koks yra Maskvos karinis tikslas?
Darant prielaidą, kad visi šie incidentai gali būti priskirti Rusijos „pilkosios zonos“ karui, koks yra Maskvos karinis tikslas?
„Atrodo, kad tai yra Rusijos darbas. Ir jie turi daug priežasčių tai daryti“, – komentavo Kirsten Fontenrose, „Red Six Solutions“ prezidentė, teikianti JAV vyriausybės patvirtintą techninę ekspertizę kovos su dronais srityje.
„Jūs bandote NATO šalių tarpusavio įsipareigojimų ribas, – K.Fontenrose sakė CNN. – Turime tokią analogiją... apie varlės virimą puode, kai varlė neiššoka, kad išgelbėtų save, nes vanduo virinamas taip lėtai, kad ji nesupranta, jog yra virinama. Tai panašu į Rusiją, kuri lėtai didina spaudimą NATO šalims. Kiek toli ji gali eiti?“
Rusija taip pat žaidžia geopolitinį žaidimą.
„Šiuo metu Rusija tikrina, kiek Europa yra apsaugota, – mano Kristine Berzina, vyresnioji mokslo darbuotoja Vokietijos Maršallo fonde Jungtinėse Valstijose. – Ar Europos perėjimas prie griežtesnės galios ir gynybos yra realus? Ar europiečiai kuria realias galimybes sustabdyti Rusiją? Ir kiek JAV nori remti Europą?“
V.Putinas jau seniai bando sukelti nesutarimus tarp NATO narių Europoje ir tarp JAV ir likusių NATO narių. Tai atsiskleidė karo Ukrainoje metu, kai Aljanso nariai, esantys toliausiai nuo karo zonos, atrodė mažiau pažeidžiami nei tie, kurie buvo senosiose Šaltojo karo fronto linijose Rytų Europoje.
Kitas galimas Maskvos „pilkosios zonos“ karo tikslas, apie kurį užsiminė D.Medvedevas, yra sukelti nerimą Vakarų rinkėjams, kad būtų susilpnintas politinis ryžtas toliau ginkluoti Ukrainą.
Vakarai sureagavo į Rusijos perspėjimą sustiprindami oro gynybą savo rytiniame flange. Didžioji Britanija ir Prancūzija atsiuntė naikintuvus. Lenkija pasinaudojo NATO 4-uoju straipsniu, kad surengtų diskusijas dėl tolesnių veiksmų.
Europos lyderiai prabilo apie „dronų sienos“ sukūrimą prieš Rusijos bepiločius orlaivius. Ir, stebėtinai pakeisdama karo dinamiką, Ukraina, kuri dabar turi daugiausiai patirties turinčią kariuomenę Europoje, nusiuntė savo kariškius apmokyti kai kurias NATO šalis Rusijos taktikos ir pajėgumų.
„Tariamų Rusijos pastangų genialumas yra tai, kad ji sugebėjo palyginti nedidelėmis pastangomis ir išlaidomis įspėti savo Europos priešus“, – rašo CNN.
Majda Ruge, vyresnioji politikos ekspertė Europos užsienio reikalų taryboje Berlyne, atkreipė dėmesį, kad Europai trūksta ekonomiško būdo reaguoti: „Lenkija, naudodama F-35 naikintuvus, kad numuštų tikrai pigius Rusijos dronus, atkreipė daugumos Europos lyderių dėmesį į tai, kad jie turi labai greitai sukurti efektyvesnę ir pigesnę technologiją.“
Trumpas gali pabloginti situaciją
Kita problema yra JAV reakcija, kuri bet kurio kito šiuolaikinio prezidento, išskyrus D.Trumpą, atveju būtų buvusi kur kas ryžtingesnė.
„Prasideda!“ – parašė D.Trumpas socialiniuose tinkluose po to, kai Rusijos dronai įskrido į Lenkijos oro erdvę.
Vėliau jis svarstė, kad įsibrovimas galėjo būti klaida. Tačiau praėjusį mėnesį Jungtinėse Tautose jis pasiūlė, kad NATO valstybės turėtų numušti Rusijos lėktuvus, priklausomai nuo aplinkybių.
Todėl Europos NATO lyderiams lieka bandyti išsiaiškinti, kaip prezidentas tikisi, kad jie sureaguos, ir kiek JAV padės. D.Trumpas mėgsta išlaikyti neapibrėžtumą kaip valstybės valdymo priemonę, tačiau „šiame kontekste dviprasmiškumas gali būti pavojingas, ypač jei dėl jo Rusija padidins provokacijas, klaidingai interpretuodama Amerikos ambivalentiškumą sąjungininkų atžvilgiu“.
Taip pat sunku atskirti D.Trumpo strateginius ketinimus nuo jo emocionalių santykių su V.Putinu. Šiuo metu jis nusivylęs, kad jo bičiulis ignoravo jo pastangas užtikrinti taiką Ukrainoje, kurio buvo dalis jo siekio laimėti Nobelio premiją. Tačiau praeityje jis parodė, kad yra jautrus Kremliaus šeimininko manipuliacijoms.
Europos tvirtumas taip pat kelia klausimų.
-
Žvalgybos pareigūnas įvardijo 5 būdus, kaip nubausti Rusiją
-
Kremlius sviedė akmenį į JAV daržą: supeikė Trumpo pastangas dėl taikos
-
„Politico“ aiškinasi, kas nutiko Merkel: „Ji prarado ryšį su tikrove“
-
Karas Ukrainoje. Trumpas mano, kad Ukraina ir Rusija netrukus sės prie derybų stalo
-
Trumpas žada užbaigti karą Ukrainoje: „Esame arti sprendimo su Rusija“
„Kinetinis incidentas“ arba staigus eskalavimas, į kurį įtraukta Rusija, gali būti vienintelis dalykas, kuris galiausiai sukrės savimi patenkintą Europą, – mano K..Berzina. – Tai labai baugina, nes požymių buvo pakankamai seniai, karas Ukrainoje tęsiasi jau pakankamai ilgai, o Rusija per pastaruosius trejus su puse metų išmoko per daug, kad Europa būtų taip nepasirengusi, kaip yra dabar.“
