Pasak pašnekovų, D.Kozakas savo kolegoms pranešė, kad pateikė V.Putinui pasiūlymą nutraukti karo veiksmus ir pradėti taikos derybas. Jie pridūrė, kad D.Kozakas taip pat davė suprasti, jog primygtinai ragino Rusijos vadovą pradėti vidaus reformas, įskaitant Rusijos saugumo struktūrų kontrolės stiprinimą ir nepriklausomos teismų sistemos sukūrimą.
Kremliaus vidaus ir Vakarų šaltiniai, kurie nuo karo pradžios keletą kartų susitiko su D.Kozaku, teigia, kad po to, kai 2022 m. vasario mėn. V.Putinas pradėjo karą Ukrainoje, D.Kozakas privačiai sakė, kad patarė Rusijos prezidentui to nedaryti ir šį žingsnį laiko klaida.
Pasak „The New York Times“ pašnekovo, D.Kozakas ne kartą prašė žurnalistų idėjų, kurios galėtų įtikinti V.Putiną pakeisti kursą.
„Kozako pasiūlymai vargu ar turės įtakos Putino pozicijai, nes jį daugiausiai supa žmonės, palaikantys jo griežtus reikalavimus Ukrainai. Tačiau Kozako pozicija atspindi dalies Rusijos elito nusivylimą Putino nenoru eiti į kompromisą karo klausimu ir vis labiau nekontroliuojama specialiųjų tarnybų valdžia“, – rašoma straipsnyje.
Vis dėlto, Kremliui artimų šaltinių teigimu, D.Kozakas yra vienintelis aukšto rango pareigūnas, artimas V.Putinui, kuris atvirai išreiškė savo nepritarimą karui, nors viešai tokios kritikos nėra išsakęs.
D.Kozakas dalyvavo Rusijos Saugumo Tarybos posėdyje, kuris vyko prieš karą Ukrainoje ir buvo transliuojamas visų televizijos kanalų. Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Reuters“, uždaro Saugumo Tarybos posėdžio dalies metu D.Kozakas pasisakė prieš konflikto su Ukraina eskalavimą. Jis taip pat įspėjo apie baisias karo pasekmes, įskaitant Ukrainos pasipriešinimą, pranešė „The New York Times“ šaltiniai, artimi Kremliui.
Pasipriešinimo kaina
Vis tik ši pozicija D.Kozakui kainavo beveik visus įgaliojimus. Panašu, kad kritiška jo pozicija paspartino jo reputacijos smigimą žemyn V.Putino akyse. Jis beveik nebesirodo viešumoje.
Kremliaus santykius su Moldova, Abchazija ir Pietų Osetija pradėjo kuruoti kitas prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka, kuris pritarė karui ir ne kartą lankėsi okupuotoje Ukrainoje, apie tai gegužę rašė Rusijos leidinys „Vedomosti“.
„Nepaisant įtakos praradimo, Kozakas išlaikė tam tikrą prieigą prie Putino“, – teigė šaltiniai Kremliuje ir pridūrė, kad tai, jog Rusijos vadovas laiko D.Kozaką savo aplinkoje, atspindi Rusijos prezidento lojalumą savo ilgamečiams bendražygiams.
D.Kozakas buvo ištikimas V.Putino bendražygis nuo tada, kai šis dirbo Sankt Peterburgo mero administracijoje praeito amžiaus dešimtajame dešimtyje. Kai 1999 m. V.Putinas tapo ministru pirmininku, D.Kozakas tapo jo administracijos vadovu. Jis taip pat vadovavo pasirengimui Sočio olimpinėms žaidynėms ir prižiūrėjo Krymo integraciją po aneksijos į Rusiją. Prieš karą V.Putinas pavedė D.Kozakui vesti derybas su Kyjivu dėl Donbaso.
Pasak straipsnio, 2021 m. gruodžio mėn. D.Kozakas priėmė JAV valstybės sekretoriaus padėjėją Karen Donfried, kuri buvo išsiųsta į Rusiją desperatiškai stengiantis užkirsti kelią karui.
Johnas Sullivanas, JAV ambasadorius Maskvoje iki 2022 m., savo memuaruose rašė, kad D.Kozakas buvo žinomas „dėl plačios šypsenos ir dažnai neperprantamų veiksmų politikos vykdymo ir problemų sprendimo procesuose“.
Buvęs ambasadorius pridūrė, kad susitikęs su K.Donfried D.Kozakas „pūtė cigarečių su auksiniais filtrais dūmus į valstybės sekretoriaus padėjėjos veidą ir vedė ilgus monologus apie piktą ir klastingą režimą Kyjive“.


