2025-08-19 23:09

Atskleidė, kaip rusai kankina ukrainiečių belaisvius: elektros šokas, prievarta ir grasinimai nupjauti lyties organus

Jungtinių Tautų specialioji pranešėja kankinimo klausimais Alice Edwards leidiniui „The New York Times“ parašė straipsnį, kuriame publikavo Rusijos nelaisvėje buvusių ukrainiečių liudijimus. Iki tol, kol buvo išlaisvinti jie susidūrė su kankinimais, mušimu, badu ir antisanitarinėmis sąlygomis. Deja, ne visi tai išgyvena.
Ukrainos karo belaisviai
Ukrainos karo belaisviai / „Reuters“/„Scanpix“

Pasak straipsnio, tūkstančiai Ukrainos karių ir civilių, tarp jų žurnalistai, aktyvistai ir ukrainiečiai iš okupuotų teritorijų, tebėra laikomi antisanitarinėmis sąlygomis ankštose kamerose okupuotose Ukrainos teritorijose, Rusijoje ir Baltarusijoje.

AP/ „Scanpix“/Rusijos karo belaisviai Ukrainoje
AP/ „Scanpix“/Rusijos karo belaisviai Ukrainoje

Ji nurodė, kad jie dažnai neturi teisinės ir medicininės pagalbos, yra nepakankamai maitinami, izoliuoti nuo išorinio pasaulio ir patiria fizinį bei psichologinį smurtą perpildytose įstaigose. Kai kurie iš jų mirė nelaisvėje.

„Remiantis mano išvadomis, tik viena šalis taiko kankinimus kaip neatskiriamą savo karinės politikos dalį: Rusija. Nors Rusija neigia kankinimus, nuoseklūs ir išsamūs Rusijoje sulaikytų liudytojų parodymai, taip pat Maskvos nenoras spręsti šią problemą leido man padaryti išvadą, kad tai gali būti tik sisteminga praktika, patvirtinta aukščiausiu valstybės lygiu. Tai kelia gilų nepasitikėjimą Rusija kaip derybų partnere“, – pabrėžė specialistė.

Tardymas apėmė pakartotinius kankinimus elektros srove, mušimą ir seksualinį kankinimą, įskaitant grasinimus nupjauti jam varpą ir išprievartauti.

Nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą ji užfiksavo pranešimus apie Rusijos kariuomenės ir valdžios atstovų vykdomus valandų valandas trunkančius Ukrainos karo belaisvių ir civilių gyventojų mušimus, žiaurų seksualinį smurtą, elektros šoko naudojimą, smaugimą, draudimą miegoti ir mirties bausmės imitavimą.

Be to, kad karo belaisviai yra nepakankamai maitinami, liudininkai specialistei pasakojo, kaip juos pakabindavo aukštyn galva ir ilgą laiką laikydavo kitose nepatogiose padėtyse, kartais tuo pačiu paleisdavo į darbą kumščius ir lazdas. Daugelis A.Edwards išvadų jau buvo patvirtintos kitų tarptautinių organizacijų, įskaitant JT tyrimų komisiją.

Išprievartavo pirmąją nelaisvės dieną

Ukrainos veteranas Oleksandras Charlacas papasakojo tyrėjai, kad jį laikė mažoje kameroje kartu su maždaug aštuoniais kitais vyrais. Jis buvo tardomas šešis ar septynis kartus, kartais naktį, ir visada vienodai: kankinamas elektros srove, verčiant laikyti rankas prie kūno, kad skausmas būtų stipresnis. Vyras atviravo, kad, kai jis sukniubo ant grindų nuo skausmo, Rusijos kariai mušė jį automatų buožėmis arba lazdomis per rankas ir kojas.

Iš Rusijos nelaisvės išgelbėtas Anatolijus Tutovas ekspertei sakė, kad rusai jį tardė keturis kartus, o tardymas apėmė pakartotinius kankinimus elektros srove, mušimą ir seksualinį kankinimą, įskaitant grasinimus nupjauti jam varpą ir išprievartauti. Po išlaisvinimo jam buvo diagnozuoti vidaus organų sumušimai, du lūžę šonkauliai ir dar kelių šonkaulių lūžiai.

Išlaisvinti belaisviai pasakojo, kaip jiems buvo grasinama, kad „jei jie papasakos apie tai, ką išgyveno, už tai sumokės kiti sulaikytieji“

Chersono gyventoja, kurios išlaisvinimo siekia A.Edwards, buvo pagrobta gatvėje, kai praėjusių metų pradžioje ėjo į darbą. Pirmąją nelaisvės dieną ji buvo išprievartauta ir kankinama elektros srove. Nuo tada ji buvo kelis kartus perkelta į kitas įstaigas, o dabar yra laikoma Rusijos kalėjime, rašoma straipsnyje.

„Rusija taiko kankinimus, siekdama gauti strateginės ar karinės žvalgybos informacijos, kaip įspėjimą ir bausmę visiems, kurie ištikimi Ukrainai, taip pat siekdama įbauginti ir priversti paklusti Rusijai bei jos remiamai valdžiai okupuotose teritorijose“, – pabrėžė A.Edwards.

Ji priminė, kad teismo medicinos ekspertai iš Bučos ir Irpinės patvirtino, kad daugelis žuvusiųjų buvo kankinami prieš mirtį.

Nuotr. iš V.Zelenskio „Telegram“ kanalo/Žudynės Bučoje sukrėtė pasaulį
Nuotr. iš V.Zelenskio „Telegram“ kanalo/Žudynės Bučoje sukrėtė pasaulį

„Tokio elgesio su kaliniais Rusijos kalėjimuose paplitimas neturi užgožti fakto, kad šis nusikaltimas yra draudžiamas tarptautine teise, kuriai netaikomos jokios išimtys, amnestijos ir senaties terminai. Kankinimų tyrimas ir kaltininkų baudžiamasis persekiojimas yra teisinė prievolė, o ne diplomatinis subtilumas ar kažkas, dėl ko galima susitarti ar pasinaudoti derybose“, – aiškino ji.

Specialistė nurodė, kad surinkti įrodymus apie Rusijos karo nusikaltimus nelengva, nes agresorė šalis dėjo daug pastangų, jog juos paslėptų.

Išlaisvinti belaisviai pasakojo, kaip jiems buvo grasinama, kad „jei jie papasakos apie tai, ką išgyveno, už tai sumokės kiti sulaikytieji“.

Be to, prieš mainus belaisviai buvo perkelti į kitas įstaigas ir ten laikomi „tiek, kad sumušimai išnyktų“. Teismo medicinos ekspertams taip pat sunku nustatyti žmonių mirties priežastis kalinimo metu, nes kai kuriais atvejais jie neturi vidaus organų arba kūnai yra suirę.

Tai gali tapti naujo karo kibirkštimi

A.Edwards taip pat rašo, kad „yra pranešimų apie Ukrainos pažeidimus Rusijos karo belaisvių teisių atžvilgiu“, kurie, jos teigimu, „reikalauja nepriklausomo tyrimo“.

Tyrėja teigė, kad jai pavyko aplankyti Ukrainos karo belaisvių stovyklas ir per neplanuotą vienos iš tokių įstaigų Lvive patikrinimą ji „pastebėjo nuoširdžias pastangas užtikrinti tinkamą elgesį su daugiau nei 300 sulaikytųjų“. Tuo tarpu Rusija ne kartą atmetė jos prašymus aplankyti ir apžiūrėti objektus, kuriuose laikomi belaisviai.

„Siekiant teisingos ir tvirtos taikos Ukrainos kare, reikės susitarimo dėl ugnies nutraukimo, kuris, be teritorinių klausimų sprendimo ir saugumo garantijų, reikalaus kuo greitesnio visų likusių belaisvių grąžinimo. Nė vienas Ukrainos pilietis neturi būti paliktas žinomų kankintojų rankose, o aukos turi turėti galimybę siekti bausmės už žiaurų elgesį, žeminantį žmogaus orumą“, – pabrėžė straipsnio autorė.

Ji pridūrė, kad bet koks taikos susitarimas turi padėti grąžinti mažiausiai 19 tūkst. Ukrainos vaikų, kuriuos deportavo Rusija, o daugelis jų – įvaikinti. Nukentėjusieji turi gauti kompensaciją ir reabilitaciją, o tarptautiniai stebėtojai – nevaržomą prieigą prie sulaikymo vietų.

AFP/ „Scanpix“/Išlaisvintas karo belaisvis Ukrainoje
AFP/ „Scanpix“/Išlaisvintas karo belaisvis Ukrainoje

„Alternatyva – skubotas taikos susitarimas šiame kare, kuris palaidos tiesą, – gali tapti priežastimi naujo karo pradžiai“, – reziumavo A.Edwards.

Liepos 28 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo Ukraina iš Rusijos nelaisvės išlaisvino 5857 žmones, o dar 555 – be mainų.

Rugpjūčio 3 d. valstybės vadovas pranešė, kad po derybų su Rusijos pusės Stambule susitarta dėl 1200 belaisvių mainų. Paskutiniai belaisvių mainai įvyko liepos 23 d.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą