2026-05-15 14:51

„Bloomberg“: Jungtiniams Emyratams – spjūvis iš sąjungininkių

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) bandė įtikinti kaimynines valstybes, įskaitant Saudo Arabiją ir Katarą, prisidėti prie suderintos karinių veiksmų kampanijos, duodant atsaką į Irano smūgius jų šalyse, tačiau liko nusivylę, kai abi partnerės atsisakė, „Bloomberg“ naujienų tarnybai atskleidė šaltiniai.
Dubajus / - / AFP
Dubajus / - / AFP

Jungtinių Emyratų prezidentas šeichas Mohammedas bin Zayedas surengė keletą pokalbių su kaimyninių šalių vadovais, įskaitant Saudo Arabijos sosto princą Mohammedą bin Salmaną, netrukus po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo bombarduoti Iraną, nurodė šaltiniai, kurie dėl situacijos jautrumo norėjo likti anonimais.

Abu Dabis buvo įsitikinęs, kad reikia duoti atsaką kaip grupei, taip siekiant įvaryti baimės Iranui, teigė šaltiniai.

Nuo karo prieš Iraną pradžios Teheranas paleido šimtus dronų ir raketų į Persijos įlankos valstybes. Iranas taikėsi į uostus ir oro uostus, taip pat gyvenamuosius kompleksus ir viešbučius visame regione. Be to, Iranas užvėrė gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, priversdamas kaimynines valstybes riboti naftos ir gamtinių dujų gavybą bei pakenkdamas jų finansams.

Jungtiniai Arabų Emyratai / AFP
Jungtiniai Arabų Emyratai / AFP

Nors M.bin Zayedas gana greitai priėmė sprendimą bendradarbiauti su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ir izraeliečiais, jo Persijos įlankos arabų šalių kolegos bandė įtikinti šalį, kad tai nėra jų karas.

Pasak „Bloomberg“, dėl to ir taip įtempti JAE ir Saudo Arabijos santykiai dar labiau pablogėjo.

Šaltinio teigimu, pokalbių metu JAE vadovas priminė savo kolegoms, kad šešių šalių Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba buvo įkurta 1981 m. būtent dėl grėsmės, kurią jiems kėlė prieš dvejus metus įvykusi Irano islamo revoliucija.

Anksčiau neatskleistos detalės padeda paaiškinti Jungtinių Emyratų pyktį kitų arabų valstybių atžvilgiu, kuris pasiekė kulminaciją balandžio pabaigoje priimtu svarbiu sprendimu pasitraukti iš OPEC naftos organizacijos ir kurti artimesnius santykius su Izraeliu.

Anot su šiuo klausimu susipažinusių šaltinių, JAE nuo kovo pradžios ir vėl balandžio mėnesį surengė ribotas atakas prieš Iraną be Persijos įlankos šalių paramos.

Tada Abu Dabis sukrėtė naftos pasaulį, pasitraukdamas iš OPEC – organizacijos, kuriai vadovauja Saudo Arabija, – ir šiuo metu peržiūri savo narystę regioninėse organizacijose.

Be nesutarimų, kuriuos sukėlė karas su Iranu, JAE ir karalystė yra ekonominiai konkurentai ir nesutariantys dėl konfliktų Jemene ir Sudane.

JAE, kurie 2020 m. užmezgė diplomatinius santykius su Izraeliu pagal JAV tarpininkaujant sudarytus Abraomo susitarimus, tapo šalimi, į kurią per karą Iranas nukreipė daugiausia smūgių.

Iranas / / AP
Iranas / / AP

Teheranas iki susitarimo dėl paliaubų balandžio pradžioje paleido beveik 3 tūkst. dronų ir raketų į Jungtinius Emyratus, nors didžioji jų dalis buvo sunaikinta daugiasluoksnės oro gynybos sistemos.

Praėjusią savaitę Iranas smūgiavo vėl: jis atakavo svarbų naftos uostą Fudžeiroje.

Kataras, Kuveitas, Bahreinas, Saudo Arabija ir Omanas taip pat buvo nuolat atakuojami, įskaitant jų energetikos objektus. Vienas smūgis Kataro suskystintų gamtinių dujų gamyklai padarė milijardų dolerių vertės žalą, o jos remontas, pasak Kataro vyriausybės, užtruks kelerius metus.

Nepaisant to, JAE vadovybė galvoja, kad nė viena Persijos įlankos šalis nepatiria tokio masto atakų kaip ji.

Tačiau, kaip pranešta anksčiau, kovo mėnesį Saudo Arabija pati nusprendė smogti Iranui. Šaltiniai teigė, kad Rijadas vėliau nusprendė pasitelkti Pakistaną tarpininkauti tarp JAV ir Irano.

Vienas šaltinis teigė, kad JAE buvo nusivylusi, kad su ja nebuvo pakankamai konsultuotasi dėl Pakistano vadovaujamų diplomatinių pastangų.

Doha / MAHMUD HAMS / AFP
Doha / MAHMUD HAMS / AFP

Kaip „Bloomberg“ nurodė vienas Persijos įlankos pareigūnas, Kataras taip pat svarstė galimybę imtis atsakomųjų veiksmų po to, kai kovo viduryje Iranas smogė „Ras Laffan“ – didžiausiai pasaulyje suskystintų gamtinių dujų gamyklai.

Pasak pareigūno, Doha galiausiai nusprendė to nedaryti, teikdama pirmenybę deeskalacijai.

Kitas su šiuo klausimu susipažinęs pašnekovas nurodė, kad Bahreinas ir Kuveitas, kurie paprastai veikia vieningai su Saudo Arabija, nusprendė nesikišti į konfliktą. Anot šaltinių, Omanas niekada realiai neturėjo galimybių prisijungti, atsižvelgiant į jo artimesnius ryšius su Iranu.

Pašnekovų teigimu, Donaldo Trumpo administracija žinojo apie JAE vadovaujamas Persijos įlankos šalių derybas ir norėjo, kad Saudo Arabija ir Kataras prisijungtų prie koordinuoto karinio atsako.

Visos trys šios Persijos įlankos šalys bandė atkalbėti D.Trumpą nuo karo, bijodamos, kad Iranas smogs joms ir jų teritorijoje esančioms JAV bazėms. Per pastaruosius kelerius metus jos stengėsi gerinti ryšius su Iranu, tikėdamasi, kad tai stabilizuos regioną ir padidins investicijas į jų ekonomiką.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą