TIK ŽMONĖS Cinema: A. Valujavičiaus filmas „Irklais per Atlantą“
Žiūrėti
Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Branduolinės atliekos Kirgizijoje grasina antruoju Černobyliu trijų šalių gyventojams

Tyrimai atskleidė, kad užtvankos, kuriose virš derlingo Ferganos slėnio Centrinėje Azijoje laikomi didžiuliai kiekiai urano kasyklų liekanų, yra nestabilios ir jų griūties atveju gresia Černobylio masto branduolinė katastrofa, dėl kurios regionas taptų negyvenamas, skelbia naujenų agentūra „Reuters“.
Temos: 2 Kirgizija Uranas

Po 2017 m. nuošliaužos Kirgizijoje susidariusios užtvankos, kuriose laikoma apie 700 tūkst. kubinių metrų vandens, susimaišiusio su urano kasyklų liekanomis, tapo nepatikimos.

Manoma, kad dar viena nuošliauža ar žemės drebėjimas jų turinį gali nunešti į upių sistemą, naudojamą Kirgizijos, Uzbekistano ir Tadžikistano žemdirbystės plotams drėkinti, parodė dar sovietmečiu radioaktyviųjų atliekų saugykloje atlikti tyrimai.

VIDEO: Kirgizijoje tiksi ekologinė bomba: sovietų branduolines atliekas saugojusi užtvanka – nestabili

Dėl tokio įvykio milijonai žmonių šiose trijose šalyse galbūt būtų priversti palikti savo namus.

Tyrimai, kurie yra Europos Komisijos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko projekto, skirto įrenginiams sustiprinti, dalis, rodo, kad tokio tipo atliekų negalima saugiai sutalpinti dabartinėse vietose ir jas reikia perkelti toliau nuo Mailuu Suu upės krantų.

Ferganos slėnis, į kurį patektų užterštas vanduo, yra tankiausiai apgyvendinta Vidurio Azijos teritorija, kurioje gyvena 16 mln. žmonių, iš kurių daugelis augina medvilnę, ryžius, grūdus, vaisius ir daržoves.

„Jei dėl nuošliaužos upė išsiverš, į vandenį pateks dviejų kasyklų sąvartynų atliekos“, – pabrėžė Gulšair Abdullajeva, Mailuu Suu radiologijos laboratorijos vadovė.

„Ekologinė katastrofa beveik prilygtų Černobyliui“, – pridūrė ji.

Tyrimai atskleidė, kad šiuose sąvartynuose esančios atliekos yra skystos, todėl jos yra pavojingesnės, o įvykus stipriam žemės drebėjimui gali patekti į upę, įvertino Kirgizijos vyriausybės samdytas Vokietijos įmonės „G.E.O.S“ inžinierius Sebastianas Hessas.

„Tai būtų siaubinga katastrofa, – pažymėjo jis. – Šis vanduo naudojamas laukams drėkinti, o tai reiškia, kad būtų užteršta žemės ūkio produkcija.“

Inžinieriai teigė, kad užtvankos pamatus susilpnino vanduo per 2017 m. nuošliaužą, kuri pakėlė upės vandens lygį.

Biškeko vyriausybė ir „G.E.O.S" apskaičiavo, kad atliekų perkėlimui iš dviejų nesaugių vietų į vieną, esančią toliau nuo upės, prireiks 22-25 mln. eurų.

Netoli Mailuu Suu miesto esančią teritoriją, vieną didžiausių pasaulyje urano rūdos sąvartynų, 1940-1960 m. plėtė Sovietų Sąjunga. Miestelyje esanti gamykla taip pat perdirbinėjo urano rūdą iš kitų netoliese esančių kasyklų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Lidl“ parduotuvėse – išskirtinės „UEFA EURO 2024“ kortelės: kviečia surinkti visą kolekciją
Reklama
Lauko baldų ekspertas P.Kelbauskis pataria, kaip lengvai įsirengti lauko terasas ir nepermokėti
Reklama
Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimosi platformos – ką reikia žinoti renkantis, kur investuoti
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius